Sanitarai, slaugės, o kartais ir gydytojai už 600-700 litų skubiai praneša smulkioms, net ne visai legaliai veikiančioms laidojimo įmonėms numirėlio pavardę, duoda artimųjų telefono numerį. Su šventvagiška prekyba mirusiomis sielomis bergždžiai bando kovoti legalias, solidžias laidojimo firmas vienijanti Laidojimo paslaugų asociacija. Jos atstovai būgštauja, kad Kaune bręsta skandalas, prieš kelerius metus sukrėtęs Lenkiją, kai grupė medikų paspartindavo paliegusių senelių kelionę į aną pasaulį, kad tik greičiau gautų honorarą iš laidojimo firmų už pranešimą apie mirtį.
Žmogaus mirtis artimiesiems – netektis ir ašaros, o laidojimo firmoms – uždarbis. Taip sutvarkytas pasaulis. Bet ciniška ir koktu, kai tragedija paverčiama nesąžiningo pasipelnymo šaltiniu.
Ketvirtadienį, lapkričio 1-ąją dieną, anksti ryte Respublikinėje Kauno ligoninėje mirė vyriškis.
Kai artimųjų paprašyti sąžiningos veiklos deklaraciją pasirašiusiai Laidojimo paslaugų asociacijai priklausančios ritualinių paslaugų įmonės „Gedulas“ atstovai atvyko pasiimti kūno, budintis ligoninės gydytojas ilgai spyriojosi. Nenorėjęs atiduoti palaikų medikas neva tiesiai pareiškęs, jog ši gydymo įstaiga yra susitarusi, kad mirusius pacientus šarvoti iš ligoninės turi paimti K. Baršausko gatvėje įsikūrusios individualios įmonės savininkas.
Velionio kūnas vis tik atiteko „Gedului“, kaip ir pageidavo artimieji. Bet ši detalė atskleidė, jog egzistuoja gija, tampriai siejanti ligonines su laidojimo firmomis ar tiesiog pavieniais asmenimis, kurie perka lavonus ir užsuka nelegalų laidojimo verslą.
Nepasidalija numirėlių
Kaune kasdien miršta apie 10 žmonių. O laidojimo paslaugomis užsiima apie 20 įmonių. Nemažą jų dalį sudaro smulkios individualios įmonės, kuriose dirba tik vienas legalus darbuotojas. Jos neturi nei savo šarvojimo salių, nei tinkamų vietų mirusiajam aprengti, paruošti šarvojimui, nei laidojimo reikmenų parduotuvių.
Neretai tokios firmos tėra adresas internete. Jos neturi pinigų reklamai, tad paprasčiausias būdas sužinoti apie bežadį klientą – greičiau už konkurentus gauti informaciją apie ligoninėje ar globos namuose mirusį žmogų. Kaune tokios informacijos kaina – 700 litų už pranešimą, jei sandoris pavyksta.
Žinoma, Respublikinė Kauno ligoninė nėra sudariusi jokios oficialios sutarties su laidojimo paslaugų firmomis, tai būtų neteisėta. Bet būtent iš šios gydymo įstaigos, Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ir slaugos ligoninės „garažiniai“ ritualinių paslaugų verslininkai gauna daugiausia informacijos apie numirėlius.
Reanimacijos, Neurochirurgijos skyriaus sanitarai, slaugai ir kartais jauni gydytojai mirusiojo ar merdinčio žmogaus giminėms įteikia iš anksto parengtas vizitines korteles laidojimo paslaugų teikėjų, su kuriais yra sutarę, ir gauna savo dalį.
Greitai susigundė pasiūlymu
Parduoti negyvėlį (tiesa, netikrą) pabandė ir portalo lrytas.lt žurnalistas. Pasirodo, tai lengva. Paskambinęs į Zanavykų gatvėje įsikūrusią įmonę tyliu balsu pasakiau: „Mano žmona iš Kauno klinikų, sanitarė reanimacijos palatos... sakė, kad jūs sumokėsite už žinią apie numirėlį... Reanimacijos skyriuje ką tik mirė 72 metų senukas. Giminėms dar nepranešta, aš galiu jiems jūsų vizitinę kortelę įteikti, jei dėl kainos susitarsime.“
Vyriškio balsas iš karto pagyvėjo, jis paklausė, kokia mirusiojo pavardė.
„Neatsimenu, klinikose ne aš, o žmona sanitare dirba. Ar dėl kainos už pranešimą sutarsime? Žmona sakė, kad jūs užmokėsite“, – klausinėjau verslininką.
„Žinoma, susitarsime. Reikia nedelsti, kur susitinkame?“ – nekantravo vyriškis.
Susitarėme susitikti prie Kauno klinikų Centrinių rūmų. „Mirusių sielų“ žvejys tąkart neištraukė laimikio. Bet dažniausiai jiems pasiseka.
Laidojimo paslaugų asociacijos (LPA) prezidentė Violeta Benetienė atkreipė dėmesį, kad artimojo netektį patyrusi šeima būna sutrikusi, priima bet kokį pasiūlymą. Jų nestebina, kodėl ligoninės personalas siūlo negirdėtą, net pavadinimo neturintį laidotuvių organizatorių arba kai jie vienas per kitą ima skambinti į namus ir „labai pigiai“ siūlyti savo paslaugas, kurios tampa labai brangios, palyginti su kokybe.
Sanitaras - lavonų pardavėjas
Portalas lrytas.lt gavo garso įrašą, liudijantį apie mirusių sielų rinkos ypatybes Kaune. Šio miesto gyventoja, Angelė L. ieškojo firmos, kuri kremuotų jos mirusį dėdę už prieinamą kainą.
Internete ji rado tinklalapį „Kremavimas.eu“, kuris siūlė kremavimo paslaugas už neįtikėtinai mažą kainą – 1 tūkst. 600 litų. Į kainą įeina karstas, katafalko nuoma, kūno kremavimas Lenkijoje, urna.
Čia pateikiame įdomiausią pokalbio dalį, atskleidžiančią iškreiptą laidojimo paslaugų rinką Kaune.
Vyriškas balsas: Kokioje ligoninėje mirė jūsų giminaitis?
Angelė L.: Kauno trečiojoje (taip kauniečiai iki šiol vadina Respublikinę Kauno ligoninę – red.)
Vyriškas balsas: A, tai veikiausiai jums siūlys kreiptis į K. Baršausko 65. Su jais susitaręs ligoninėje dirba sanitaras, jis prekiauja lavonais. Parneša, kai kas nors miršta, už tai gauna pinigėlius. Matote, kai žmonės su tuo nesusidūrę ... jie parduoda lavonus.
Angelė L.: O, kaip čia taip gali būti?
Vyriškas balsas: Kaip gali būti... čia toks verslas. Žodžiu, sanitarai gali siūlyti K. Baršausko g. 65...
Angelė L.: Bet jeigu jūs tvarkysite, ar jis ko nors nepridarys?
Vyriškas balsas: Nieko, nebijokite, aš jį pažįstu, jokių problemų. Jeigu jūs tvirtai apsisprendėte, viskas, aš paskambinu sanitarui ir jis jau bijos šnekėt kažkam.
Padegė karstus, vos nesupleškėjo senoliai
Prieš makabrišką spekuliaciją lavonais kol kas bergždžiai kovoja LPA, pernai vasarą paskelbusi ir pasirašiusi garbės kodeksą – nepirkti informacijos iš medikų ir slaugytojų apie mirusius. Šiai asociacijai priklauso 8 įmonės iš daugiau kaip 20 Kaune veikiančių ritualinių paslaugų teikėjų.
„Susidarė savotiška prekybos mirusiaisiais mafija, kuri stengiasi išstumti iš rinkos garbingų konkurencijos sąlygų besilaikančias įmones. Mirusių žmonių artimiesiems apie mus skleidžiama neigiama informacija“, – teigė LPA priklausančių laidojimo namų „Gedulas“ vadovas Egidijus Rolandas Grybas.
„Kol kas žinias apie mirtį pardavinėjo daugiausia žemutinės grandies personalas. Bet jei įsitrauks ir gydytojai, Lietuvą gali sudrebinti lavonų pirkimo skandalas kaip Lenkijoje, kur medikai, kaip įtariama, pagreitindavo ligonio mirtį, kad greičiau gautų pinigus iš laidojimo firmų“, – nuogąstavo kitas LPA narys, „Liūdingos“ direktorius Rolandas Laurinavičius.
Nesaugūs jaučiasi ir viešai apie lavonų prekybą ir „garažinius“ laidotojus prakalbę asociacijos nariai. Šių metų vasarį iki šiol neišaiškinti niekdariai padegė V. Benetienei priklausančią laidojimo reikmenų parduotuvę Šančiuose.
Pavojus buvo kilęs ir antrajame pastato aukšte įsikūrusioje prieglaudoje gyvenantiems vienišiems seniems žmonėms.
Lengva išsisukti nuo mokesčių
Paradoksalų, bet sąlygas nesveikai konkurencijai dėl negyvėlių sudarė Europos Sąjungos verslo laisvės nuostatos ir bažnyčios, nuomojančios šarvojimo sales.
Anksčiau verstis laidojimo paslaugomis buvo reikalinga licencija, dabar, pagal ES normas, užtenka įsteigti individualią įmonę. Bet nebūtina turėti ir jos. Bažnyčios savo šarvojimo sales išnuomoja kam nori, tad kam reikia kurti firmą, samdyti legalius darbuotojus, išlaikyti šarvojimo sales?
Laidotuvių verslas – specifinis, jis susijęs su jautria psichologine būkle žmonių, kuriems neišvengiamai, anksčiau ar vėliau ritualinių paslaugų būtinai prireikia.
LPA priklausančių, legalių įmonių atstovai paaiškino, kaip veikia „garažinis“ laidojimo biznis.
Pirmiausia už pinigus gaunama informacija apie mirusį žmogų. Užsukus verslą tai paprasta, vizitinė kortelė su paslaugų teikėjo telefono numeriu artimiesiems įbrukama ligoninėje, slaugos namuose, morge.
Savo šarvojimo salių turėti nebūtina. Jas bet kam nuomoja bažnyčios.
Kūnas šarvojimui paruošiamas bet kur – namuose, ligoninėje, garaže. Yra buvę atvejų, kai kūnas šarvojimui buvo ruošiamas patalpose, esančiose šalia maisto produktais prekiaujančio turgaus. Visiškai nebūtini legalūs pagalbiniai darbininkai. Mokesčių inspektoriai juk neis į kapines ir nesikabinės prie karstą nešančių vyrų prašydami įrodyti, jog jie yra oficialiai įdarbinti.
Taigi, į kišenę galima susišluoti apie 3 tūkst litų – maždaug tiek, be gedulingų pietų, išleidžiama kuklioms, bet padorioms laidotuvėms.
Vietoj giesmės – estradinė dainelė
Bet tai nereiškia, kad „garažininkų“ paslaugos yra pigesnės, nei legalių, solidžių laidojimo firmų. Juk reikia atsiimti 700 litų, sumokėtą informacijos apie „klientą“ tiekėjui.
Pigiomis laidotuvėmis susigundę kauniečiai kartais gauna tokias sąskaitas, kad pakvimpa naujomis laidotuvėmis, nors nebuvo gavę nė dalies žadėtų ritualinių paslaugų.
Kaunietis Valdas Rimkus iki šiol prisimena, kokiu jovalu virto jo močiutės laidotuvės, kai jam Kauno klinikų reanimacijos palatoje slaugė įbruko dabar jau bankrutavusios firmelės telefono numerį. Pasamdyti giedotojai atvyko gerokai apšilę, ir kai visi giedojo „Marija, Marija...“ vienas pačia raudoniausia nosimi giedotojas užtraukė: „Skyynsiūū raudoną roožęę!“
Didžiausias vargas, kai po laidotuvių artimieji kreipiasi į socialinį skyrių, norėdami gauti pašalpą laidojimo išlaidoms padengti. Jie dažniausiai teturi ant sąsiuvinio lapo surašytą „sąskaitą faktūrą“.
Nebenori drumsti velionio ramybės
Nusivylę „garažininkų“ apgavyste kauniečiai retai kreipiasi skųsdamiesi – nebenori draskyti netekties žaizdos, mano, jog taip suterš mirusiojo atminimą.
Pagaliau, ir skųstis nelabai yra kam. Nėra įstatymo, draudžiančio skambinti ir pranešti apie mirtį. Įrodyti nelegalių paslaugų faktą – sudėtinga. Todėl nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nei mokesčių inspekcija nenori čiupti už pakarpos prekeivių lavonais ir jų pirkėjų.
LPA kol kas džiaugiasi pirmuoju laimėjimu: Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sugebėjo įvesti tvarką, griežtai užgindamas savo eiliniams pareigūnams teikti laidojimo firmoms informaciją apie negyvėlius.
