Ne, nepakeičiau savo įsitikinimo (kurį išreiškiau pastarosiomis savaitėmis šiame portale skelbtuose straipsniuose), kad Darbo partijos vadovybė sistemingai organizavo balsų pirkimą, taigi, veikė kaip nusikaltėlių klika. Norėčiau, kad ši partija, taip pat ir „teisingieji tvarkdariai“ komskiai iš panašūs, būtų išvyti iš Lietuvos politinio gyvenimo arenos.
Tačiau netikiu ir ne kurių valdančiųjų lyderių „angeliškumu“. Turiu ir asmeninį pagrindą, nes savo kailiu patyriau kaip „angelai“ juodina „demonus“. Kartą konservatorių jaunimas pakvietė mane sudalyvauti jų konferencijoje. Šaunus ir pilietiškas jaunimas. Tačiau jie susidūrė su stipria vidine opozicija: žymus TS – LKD narys „su fantazija“ primygtinai anuos mygė„šito šėtono“ (t. y. manęs) atsisakyti.
Prasidėjo manęs juodinimo kampanija. Bet konservatorių jaunimas – ne iš kelmo spirtas. „Angeliškai“ dvasinės-politinės sveikatos stiprinimo ir demonų išvarymo akcijai nepasidavė. Taigi konferencijoje sudalyvavau. Tikiuosi, kad ir mano pranešimas apie politikos ir moralės santykį pasitarnaus tolesniam konservatorių jaunuomenės brendimui.
O dabar grįžkime prie porinkiminių batalijų ir moralumo Lietuvos politinėje praktikoje klausimo. Nenorėčiau, bet turiu pripažinti, kad Darbo partija turi teisę dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime ir formuoti valdančiąją koaliciją būtent todėl, kad ją atstovauti pasirinko keletą šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių.
Jeigu manyčiau priešingai, tuomet, nuosekliai, privalėčiau paklausti: ar visi už Darbo partiją balsavusieji parsidavė? Ar šie piliečiai yra, iš tiesų, anti-piliečiai, t. y. priešiški Lietuvos Respublikai? O jeigu - ne. Vadinasi, peršasi išvada, jie tėra sėkmingai Darbo partijos apmauti? Matyt juos įtikino gerai sumodeliuota viešųjų ryšių strategija su jos kertine ašimi – piliečius iš minimalaus būvio„gelbėjančio“ partijos lyderio įvaizdžiu? Juk kaip gi kitaip? Kaip normalus Lietuvos pilietis galėtų balsuotų už įtariamuosius?!
Pasirodo, gali. Ir net labai. Tai gal už Darbo partiją balsavusių Lietuvos piliečių dalis irgi yra kriminalizuota? Gal problema ir yra ta dalis Lietuvos elektorato, kuri nepaiso teisinių normų ir nesusivokia moralės principų? Gal galingas stiprios prezidentės įsikišimas, siekiant sustabdyti kriminalinio elektorato ir jo atstovų Lietuvos politikoje siautėjimą, yra iš tiesų linkėtinas ir sveikintinas?
Didvyriškai teisingumą Lietuvoje sauganti prokuratūra sistemingai tvarkosi su žiauriai užimtumu ir, todėl, vis nesugeba užbaigti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylos. Kaip būtų gerai, kad prezidentė ir jos moralūs rėmėjai padėtų teisingumą Lietuvoje puoselėjančiam Generaliniam „akmeninio veido“ Prokurorui ir kitom slaptai saugioms tarnybom. Juk taip (vaje!) netikėtai kriminalinis Darbo partijos elementas įsisiautė į Lietuvos padangę...
Prezidentė jau pademonstravo savo įgalią moralią ranką Lietuvos teisėtvarkos sutvarkymo procese. Pamename, kaip smarkiai ji kartu su kažkada žymios partijos „Ne prie ko“ministru sutvarkė melo detektoriui nusikaltusius FNTT vadovus. Mat jų tarnystės Tėvynei rezultatai ir nepriekaištinga reputaciją (juk namo taip ir nepasistatė) buvo nepakankama, kad įveiktų „tiesos“ darymo technikos ir jį remiančių „moralinių“ interesų visagalybę. Tuomet, kai, „švininių“ sėbrų kirsti, krito Lietuvos patriotai, ji įrodinėjo savo teisingumą Galios pritvinkusiomis akimis ir kalbomis. Dabar gi, kai tos Galios pritrūko, ėmė teta mojuoti „moralumo“ kalaviju.
O kas trukdė visagaliai prezidentei paveikti Darbo partijos ir kitų garsių (nežinia, ar iš viso tiriamų bylų) ištyrimo spartą? O kaip su jos moralumo rėmėjų „moralumu“? Kaip su konservatorių partnerių liberalų-centristų „švarumu“ ir dalyvavimu „nepurvinoje koalicijoje“? Ar konservatorius V. Matuzas nėra įtariamas machinatorius – tiek pat „moralus“ kaip ir įtariamieji Darbo partijos lyderiai? Ar moralizuojantys lyderiai taip jau sąžiningai ir sužiūrėjo fantazuojančius ir privačių interesų džiunglėse pasimetusius savo partijos kolegas?
Draugai „moralieji“, ar jūs tikrai esate geresni už tą eilinį pasimetusį, kiek nuskurdusį ir neteisingumą patiriantį Lietuvos žmogų – Darbo partijos rinkėją?!
Panele prezidente, ar savo „teisingumo“ vykdymu neprisidėjote prie Lietuvos žmonių moralinės valios silpninimo ir netikėjimo teisingumu Lietuvoje?
Ar valdantieji „moralieji“ viską taip jau moraliai ir teisingai padarė, kad teisingumas Lietuvoje suklestėtų? „Gerbiamieji“, pasakytų suvirintojas Vycka, „nevaidinkite angelų kovos prieš demonus dramos“.
Moralūs politiniai sprendimai yra tie, kurie didina bendrabūvio vertę ir didina valstybėje teisingumą. O teisingumo esmė - pilietinių teisių įgalinimas ir pasididžiavimo savo valstybe didinimas. Konservatorių vedami valdantieji tikrai padarė pasididžiavimą savo valstybe didinančių sprendimų. (Dėkui jiems už tai. Tikėkimės, kad naujai valdantieji tęs gerus darbus ir netęs bergždžius.) Tačiau jie nepadarė pakankamai, kad galėtų užsidėti moraliai nepriekaištingos partijos diademą.
Teisingumas valstybėje prasideda teisės būti piliečiu pripažinimu. Tai – demokratijos pagrindas. Todėl negalima negerbti piliečio pasirinkimo. Šis pasirinkimas turi būti anuliuojamas, jeigu yra įrodyta nusikalstama veika pasirinkimo metu. Ir nors man pačiam labai nesinori pripažinti Darbo partijos įgytos teisės dalyvauti Lietuvos valdyme, tą padaryti privalau, nes toks yra mano bendrapiliečių pasirinkimas. Ir jis yra absoliutus, jeigu nėra sąmoningas nukreiptas prieš Respubliką.
Čia keliu teisingumo ir efektyvios teisėtvarkos Lietuvoje stokos problemą, kurią tik aitrina politikų kitų „moralės“ vardu apgaudinėjimo problema. Bandymai manipuliuoti moralės sąvoka savo galių stiprinimo labui jau yra piliečiams atgrasūs. Nejaugi liberalų-centristų moralinis fiasko vardan pinigų ir galios jūsų dar nepamokė?
Lietuvos piliečiai trokšta, kad teisingumas taptų apčiuopiamu pilietiniu būviu. Štai – pirmoji politikų moralinė pareiga.
