Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas BNS sakė neįžvelgiantis esminių skirtumų tarp B. Obamos ir M. Romney požiūrio į Rytų Europą ir Rusiją.
„Aš manau, tarp kandidatų saugumo ir gynybos politikos srityje galima įžiūrėti niuansuotų skirtumų, bet esminių - ne“, - sakė komiteto vadovas.
A. Anušausko teigimu, nors Amerikos požiūrį į Rytų Europą dažnai linkstama vertinti Vašingtono santykių su Maskva kontekste, tačiau pasak jo, per pastaruosius ketverius metus, kuomet B.Obama administracija įgyvendino santykių su Rusija „perkrovimo“ politiką, JAV santykiai su Lietuva gynybos srityje tik stiprėjo.
„Turiu pasakyti, stiprėjo bendradarbiavimas gynybos srityje, specialiųjų pajėgų, stiprėjo aktyvumo didinimas NATO matomumo kontekste Baltijos regione atsiliepiant, be abejo, į Rusijos karinio aktyvumo demonstravimą“, - kalbėjo NSGK vadovas.
„Ir dar daugelis kitų dalykų, kuriuos galima būtų vardinti, rodo, kad JAV, nepaisant, kas bebūtų prezidentas, laikosi principinės pozicijos Baltijos valstybių atžvilgiu. Tos pozicijos, kuri savo laiku buvo deklaruota prezidento G. W. Busho, kai jis lankėsi Lietuvoje“, - teigė konservatorių frakcijai priklausantis politikas.
„Aišku, galima būtų įžiūrėti tarp kandidatų kažkokių skirtumų, bet pasaulinė geopolitinė aplinka ir Jungtinėms Valstijoms diktuoja tam tikrus sprendimus, kaip, pavyzdžiui, tam tikrų pajėgumų stiprinimą Ramiojo vandenyno regione. Bet aš turiu pasakyti, kad nors tai siejama, bet ne visada susiję tiesiogiai su pajėgumų mažinimu Europoje. Kaip žinia, gynybos išlaidos pas juos irgi ženkliai apkarpomos taip, kad lieka tik prioritetinės kryptys. Europa - tarp jų“, - dėstė A. Anušauskas.
Socialdemokratas buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS išsakė panašų požiūrį - jog JAV požiūris į Lietuvą turėtų išlikti nuoseklus.
„Jungtinės Amerikos Valstijos keičiantis prezidentams bent jau Lietuvos atžvilgiu tikrai politikos nekeičia“, - sakė J. Olekas.
„Mes turėjome ir vieną, ir kitą prezidentą per nepriklausomybės laikotarpį, ir visuomet turėjome stiprų palaikymą, nesvarbu, ar tai būtų respublikonų, ar demokratų kandidatas. Prisiminkime prezidento G. W. Busho žodžius: „kas bus Lietuvos priešas, bus ir Amerikos priešas“. Prisiminkime - vadovaujant Barrackui Obamai vadovaujant JAV patvirtinti Baltijos šalių gynybos planai. Aš manau, galime džiaugtis ir didžiuotis nuolatine, nuoseklia JAV (politikos) linija Lietuvos atžvilgiu“, - kalbėjo socialdemokratas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto atstovas, liberalas Petras Auštrevičius sakė, kad JAV prezidento rinkimuose užsienio politika neturi didelės svarbos.
„Tradiciškai užsienio arba nacionalinio saugumo politika Amerikos prezidentų rinkimų kampanijose nevaidina pagrindinio vaidmens. Taip buvo ir taip yra, ypač atsižvelgiant į tai, kad pastarojo dešimtmečio ekonominė krizė prasidėjo Amerikoje ir nepasitraukė ir iš to kontinento, ir iš globalios ekonomikos“, - kalbėjo jis.
P. Auštrevičius pabrėžė, kad B. Obama užsienio politikos bruožas yra „lankstumas ir sugebėjimas kalbėtis“, tuo metu M. Romney, anot jo, pasižymi retorika, kuri yra „kietesnė“, tačiau kelia klausimų, ar ją įmanoma paversti realiais veiksmais.
„B. Obama buvo iš tų, kurie sakė, kad su Rusija reikia kalbėtis kaip su lygiaverčiu partneriu, bet nebūtinai reikia keisti savo poziciją iš anksto ir nuolaidžiauti. Aš tikrai nepastebėjau jokių nepagrįstų nuolaidų trečiajai valstybei, kuri yra mūsų kaimynė“, - sakė P. Auštrevičius.
„Tuo tarpu M. Romney, reikia pripažinti, turi „kietesnę“ retoriką, bet man mažiau aiškūs jo sprendimai. Kandidatų debatai tai pademonstravo: jis kritikuoja, bet dažnai turi sutikti su dabartinės administracijos sprendimais ir kažkokių specifinių savo sprendimų jis negali pateikti“, - sakė liberalas.
Jo teigimu, jei B. Obama nugalėtų rinkimuose, iš jo administracijos būtų galima tikėtis ryžtingesnių veiksmų, nes „antra kadencija, kaip žinia, yra paskutinė, ir prezidentai stengiasi kažką įtvirtinti“.
Parlamentaras nebuvo linkęs sureikšminti pernai netyčia žurnalistų užfiksuoto B. Obama pašnekesio su tuometiniu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, kuomet JAV prezidentas teigė, kad po rinkimų turės daugiau galimybių lanksčiai veikti priešraketinės gynybos srityje.
„Nemanau, kad tai frazė, kuri mums vienprasmiškai turėtų reikšti vien tik riziką. Neformalių frazių būna įvairių, bet svarbu stebėti tikrus sprendimus ir oficialią laikyseną“, - pažymėjo P. Auštrevičius.
Panašiai jis įvertino ir respublikono M. Romney rinkimų kampanijos metu išsakytą teiginį, kad Rusija yra pagrindinis JAV geopolitinis priešininkas.
„Jo paties, kaip kandidato, transformacija kelia daug klausimų. Jis šiaip buvo ganėtinai nuosaikus ir staiga, matyt, dėl politinių pasirinkimų, tapo gana konservatyvus ir netgi radikalus“, - komentavo P. Auštrevičius.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sakė, jog B. Obama nupelnai Rytų Europai yra nepakankamai įvertinti, o griežtų M. Romney pasisakymų Rusijos atžvilgiu nederėtų pervertinti.
„B. Obamos vaidmuo, manau, yra truputį be reikalo nuvertintamas. „Perkrovimo“ (angl. reset) politika buvo naudinga, jos reikėjo, o jei kalbėtume, kad jis per daug nuolaidžiavo Rusijai, tai irgi netiesa. Reikia prisiminti, kad Baltijos šalys pagaliau buvo pilnai integruotos į NATO gynybos planus tik B. Obamos prezidentavimo laiku. B. Obama nėra toks Rusijos draugas kaip vaizduojamas, jis nėra tiek abejingas Rytų Europos atžvilgiu kiek irgi yra vaizduojamas“, - teigė K. Girnius.
„Realistiškai kalbant, jei ateitų M. Romney JAV politika Rytų Europos atžvilgiu beveik nesikeistų. M.Romney labai griežtai kalba, kalba senoviškai, Šaltojo karo terminais. Bet aš manau, kad šitas šnekėjimas nemaža dalimi yra pagrįstas nesusipažinimu su problemomis“, - sakė jis.
Pasak jo, politikai prezidentinės kampanijos metu „gali drąsiai kalbėti, gali grasinti, bet tapę Amerikos prezidentais, yra priversti prisitaikyti prie tikrovės“.
„Kas Ameriką valdys, neišvengiamai pagrindinis JAV dėmesys bus skirtas Pietų Azijai, kur dėl Pietų Kinijos jūros gali kilti konfliktų, ir tai pavojingai arkai, kuri dabar driekiasi nuo Afganistano iki Libijos. Kaip bebūtų, kiekvienas prezidentas ten sutelks pagrindinį dėmesį šiam regionui, o ne Europai, kuri yra stabili, ar Rytų Europai, kuri irgi yra ganėtinai stabili ir kur nėra jokios rimtesnės grėsmės iš Rusijos, nes gal Rusija kietai žaidžia ūkio reikaluose, bet nėra pajėgi ko nors daryti. Esminių pasikeitimų tikrai nematyčiau“, - dėstė apžvalgininkas.
Jis kaip ir P. Auštrevičius teigė nesureikšminantis B.Obama užuominos D. Medvedevui lanksčiau pažvelgti į priešraketinės gynybos sistemą Europoje.
„Aš to nesureikšminčiau, kai du politikai kalba, vienas kitam mėgina įtikti. Kai sėdi ir kalba, saldžiau kalba, nei ateityje elgsis. (...) Bet net jei B. Obama norėtų daryti nuolaidų, kuo netikiu, Kongresas tam nepritartų. B.Obama tai žino, tai net nemėgins prastumti“, - sakė K. Girnius.
