Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas
Arvydas Anušauskas BNS sakė neįžvelgiantis esminių skirtumų tarp
B. Obamos ir M. Romney požiūrio į Rytų Europą ir Rusiją.
„Aš manau, tarp kandidatų saugumo ir gynybos politikos srityje
galima įžiūrėti niuansuotų skirtumų, bet esminių - ne“, - sakė
komiteto vadovas.
A. Anušausko teigimu, nors Amerikos požiūrį į Rytų Europą
dažnai linkstama vertinti Vašingtono santykių su Maskva kontekste,
tačiau pasak jo, per pastaruosius ketverius metus, kuomet B.Obama
administracija įgyvendino santykių su Rusija „perkrovimo“ politiką,
JAV santykiai su Lietuva gynybos srityje tik stiprėjo.
„Turiu pasakyti, stiprėjo bendradarbiavimas gynybos srityje,
specialiųjų pajėgų, stiprėjo aktyvumo didinimas NATO matomumo
kontekste Baltijos regione atsiliepiant, be abejo, į Rusijos karinio
aktyvumo demonstravimą“, - kalbėjo NSGK vadovas.
„Ir dar daugelis kitų dalykų, kuriuos galima būtų vardinti,
rodo, kad JAV, nepaisant, kas bebūtų prezidentas, laikosi
principinės pozicijos Baltijos valstybių atžvilgiu. Tos pozicijos,
kuri savo laiku buvo deklaruota prezidento G. W. Busho, kai jis lankėsi
Lietuvoje“, - teigė konservatorių frakcijai priklausantis politikas.
„Aišku, galima būtų įžiūrėti tarp kandidatų kažkokių
skirtumų, bet pasaulinė geopolitinė aplinka ir Jungtinėms
Valstijoms diktuoja tam tikrus sprendimus, kaip, pavyzdžiui, tam
tikrų pajėgumų stiprinimą Ramiojo vandenyno regione. Bet aš turiu
pasakyti, kad nors tai siejama, bet ne visada susiję tiesiogiai su
pajėgumų mažinimu Europoje. Kaip žinia, gynybos išlaidos pas juos
irgi ženkliai apkarpomos taip, kad lieka tik prioritetinės kryptys.
Europa - tarp jų“, - dėstė A. Anušauskas.
Socialdemokratas buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas
BNS išsakė panašų požiūrį - jog JAV požiūris į Lietuvą
turėtų išlikti nuoseklus.
„Jungtinės Amerikos Valstijos keičiantis prezidentams bent jau
Lietuvos atžvilgiu tikrai politikos nekeičia“, - sakė J. Olekas.
„Mes turėjome ir vieną, ir kitą prezidentą per
nepriklausomybės laikotarpį, ir visuomet turėjome stiprų
palaikymą, nesvarbu, ar tai būtų respublikonų, ar demokratų
kandidatas. Prisiminkime prezidento G. W. Busho žodžius: „kas bus
Lietuvos priešas, bus ir Amerikos priešas“. Prisiminkime -
vadovaujant Barrackui Obamai vadovaujant JAV patvirtinti Baltijos
šalių gynybos planai. Aš manau, galime džiaugtis ir didžiuotis
nuolatine, nuoseklia JAV (politikos) linija Lietuvos atžvilgiu“, -
kalbėjo socialdemokratas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto atstovas, liberalas Petras
Auštrevičius sakė, kad JAV prezidento rinkimuose užsienio politika
neturi didelės svarbos.
„Tradiciškai užsienio arba nacionalinio saugumo politika
Amerikos prezidentų rinkimų kampanijose nevaidina pagrindinio
vaidmens. Taip buvo ir taip yra, ypač atsižvelgiant į tai, kad
pastarojo dešimtmečio ekonominė krizė prasidėjo Amerikoje ir
nepasitraukė ir iš to kontinento, ir iš globalios ekonomikos“, -
kalbėjo jis.
P. Auštrevičius pabrėžė, kad B. Obama užsienio politikos
bruožas yra „lankstumas ir sugebėjimas kalbėtis“, tuo metu
M. Romney, anot jo, pasižymi retorika, kuri yra „kietesnė“, tačiau
kelia klausimų, ar ją įmanoma paversti realiais veiksmais.
„B. Obama buvo iš tų, kurie sakė, kad su Rusija reikia kalbėtis
kaip su lygiaverčiu partneriu, bet nebūtinai reikia keisti savo
poziciją iš anksto ir nuolaidžiauti. Aš tikrai nepastebėjau
jokių nepagrįstų nuolaidų trečiajai valstybei, kuri yra mūsų
kaimynė“, - sakė P. Auštrevičius.
„Tuo tarpu M. Romney, reikia pripažinti, turi „kietesnę“
retoriką, bet man mažiau aiškūs jo sprendimai. Kandidatų debatai
tai pademonstravo: jis kritikuoja, bet dažnai turi sutikti su
dabartinės administracijos sprendimais ir kažkokių specifinių savo
sprendimų jis negali pateikti“, - sakė liberalas.
Jo teigimu, jei B. Obama nugalėtų rinkimuose, iš jo
administracijos būtų galima tikėtis ryžtingesnių veiksmų, nes
„antra kadencija, kaip žinia, yra paskutinė, ir prezidentai
stengiasi kažką įtvirtinti“.
Parlamentaras nebuvo linkęs sureikšminti pernai netyčia
žurnalistų užfiksuoto B. Obama pašnekesio su tuometiniu Rusijos
prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, kuomet JAV prezidentas teigė, kad po
rinkimų turės daugiau galimybių lanksčiai veikti priešraketinės
gynybos srityje.
„Nemanau, kad tai frazė, kuri mums vienprasmiškai turėtų
reikšti vien tik riziką. Neformalių frazių būna įvairių, bet
svarbu stebėti tikrus sprendimus ir oficialią laikyseną“, -
pažymėjo P. Auštrevičius.
Panašiai jis įvertino ir respublikono M. Romney rinkimų
kampanijos metu išsakytą teiginį, kad Rusija yra pagrindinis JAV
geopolitinis priešininkas.
„Jo paties, kaip kandidato, transformacija kelia daug klausimų.
Jis šiaip buvo ganėtinai nuosaikus ir staiga, matyt, dėl politinių
pasirinkimų, tapo gana konservatyvus ir netgi radikalus“, - komentavo
P. Auštrevičius.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sakė, jog B. Obama
nupelnai Rytų Europai yra nepakankamai įvertinti, o griežtų
M. Romney pasisakymų Rusijos atžvilgiu nederėtų pervertinti.
„B. Obamos vaidmuo, manau, yra truputį be reikalo nuvertintamas.
„Perkrovimo“ (angl. reset) politika buvo naudinga, jos reikėjo, o jei
kalbėtume, kad jis per daug nuolaidžiavo Rusijai, tai irgi netiesa.
Reikia prisiminti, kad Baltijos šalys pagaliau buvo pilnai
integruotos į NATO gynybos planus tik B. Obamos prezidentavimo laiku.
B. Obama nėra toks Rusijos draugas kaip vaizduojamas, jis nėra tiek
abejingas Rytų Europos atžvilgiu kiek irgi yra vaizduojamas“, -
teigė K. Girnius.
„Realistiškai kalbant, jei ateitų M. Romney JAV politika Rytų
Europos atžvilgiu beveik nesikeistų. M.Romney labai griežtai kalba,
kalba senoviškai, Šaltojo karo terminais. Bet aš manau, kad šitas
šnekėjimas nemaža dalimi yra pagrįstas nesusipažinimu su
problemomis“, - sakė jis.
Pasak jo, politikai prezidentinės kampanijos metu „gali drąsiai
kalbėti, gali grasinti, bet tapę Amerikos prezidentais, yra
priversti prisitaikyti prie tikrovės“.
„Kas Ameriką valdys, neišvengiamai pagrindinis JAV dėmesys bus
skirtas Pietų Azijai, kur dėl Pietų Kinijos jūros gali kilti
konfliktų, ir tai pavojingai arkai, kuri dabar driekiasi nuo
Afganistano iki Libijos. Kaip bebūtų, kiekvienas prezidentas ten
sutelks pagrindinį dėmesį šiam regionui, o ne Europai, kuri yra
stabili, ar Rytų Europai, kuri irgi yra ganėtinai stabili ir kur
nėra jokios rimtesnės grėsmės iš Rusijos, nes gal Rusija kietai
žaidžia ūkio reikaluose, bet nėra pajėgi ko nors daryti. Esminių
pasikeitimų tikrai nematyčiau“, - dėstė apžvalgininkas.
Jis kaip ir P. Auštrevičius teigė nesureikšminantis B.Obama
užuominos D. Medvedevui lanksčiau pažvelgti į priešraketinės
gynybos sistemą Europoje.
„Aš to nesureikšminčiau, kai du politikai kalba, vienas kitam
mėgina įtikti. Kai sėdi ir kalba, saldžiau kalba, nei ateityje
elgsis. (...) Bet net jei B. Obama norėtų daryti nuolaidų, kuo
netikiu, Kongresas tam nepritartų. B.Obama tai žino, tai net
nemėgins prastumti“, - sakė K. Girnius.