Bet ar vardan komforto turime mokėti didžiulius pinigus, kurių šiandien iš Lietuvos prašo Rusijos dujų milžinas „Gazprom“?
Tobulumas paprastume?
Ūkininkai daug nesvarsto. Jie turi savo miškelį, o neturintieji neabejotinai valo melioracijos kanalus savo sklypuose, tad įvairiausios medienos sukaupia nemažus kiekius. Tai ne tik pigu – tai beveik veltui. Todėl vienintelis rūpestis kūrenant malkomis – kaip jas sudeginti.
Klaipėdos r. Peskojų kaime ūkininkaujantis Manfredas Skroblys „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jau daug metų nekeičia primityvios savo namų senų laikų šildymo sistemos ir ja džiaugiasi.
– Daug metų rūsyje kūrename šildymo katilą, o išvedžiotais vamzdynais į kambariuose sumontuotus radiatorius atiteka karštas vanduo. Katilas paprastas, kūrenti galima bet kokiu kietuoju kuru, bet mes pirmenybę teikiame malkoms. Turiu savo miško, mediena nekainuoja, taigi nekainuoja ir šiluma, todėl nieko ir nekeičiame. Manau, panašiai daro daugelis ūkininkų ir kitų sodiečių. Neturintieji miško valo kanalus, kiti šią menkavertę medieną susmulkina specialiomis mašinomis, kad būtų patogiau kūrenti, – pasakojo ūkininkas.
Paklaustas, ar malkos iš kaimo nesitrauks, M. Skroblys sakė manantis, kad tiems, kas turi savo miško, geresnio pasirinkimo dar ilgai nebus.
– Aišku, kitoks kuras gal ir yra patogiau, nereikia nuolat budėti prie krosnies. Tačiau ūkininkas žiemą juk nemažai laiko praleidžia namuose, krosnį pakurti nėra labai sudėtinga, o gyveni šiltai. Tiksliai nesu skaičiavęs, bet manau, kad per sezoną sunaudojame apie 20 kub. m medienos, bet šildome daug patalpų, reikia nemažai vandens pakaitinti. Kitoks kuras daug kainuotų, – sakė pieno ūkio šeimininkas M. Skroblys.
Malkų neatsisakoma
Plungės r. Šateikių seniūnas Gražvydas Paulius, paklaustas, ar kaimuose žmonės yra sumanę kokių nors modernių šilumos šaltinių, atsakė, kad viskas pas juos paprasta ir nemodernu.
– Naudoja tradicinį kurą, malkas. Net akmens anglių ar kito kuro nesame įpratę naudoti. Tiesą sakant, ūkininkams didelių šildymo sistemų nereikia, nes fermas patys gyvuliai pašildo, o gyvenamuosiuose namuose viskas įprasta. Vienintelė naujovė yra pačiuose Šateikiuose neseniai atidarytame vaikų dienos centre. Šildymo sistema jame paremta medienos granulių deginimu. Mums tai naujovė, niekas ko nors panašaus čia dar neturėjo, nors Lietuvoje daug kas taip kūrena. O granulės pasirinktos todėl, kad jomis šildyti ekonomiškiau, jeigu pastatas renovuotas ir gerai apšiltintas.
Kompiuteris pagal termometro parodymus apskaičiuoja, kiek kuro sudeginti, ir jeigu patalpoje nustatytas 18 laipsnių režimas, tai tiek ir šildys, kuras nebus be reikalo deginamas. Dirba „protingai“, o malkų taip nedozuotų. Buvome priversti ieškoti ekonomiško sprendimo, nes patalpas mums įrengė labdaros principu, o jas išlaikyti turime patys, – sakė seniūnas G. Paulius.
Paprasta, bet efektyvi šildymo sistema įrengta ir Salantuose (Kretingos r.) veikiančiuose parapijos laidojimo namuose. Klebono Petro Smilgio pasiteiravome, ar negąsdina artėjanti žiema.
– Esame pasiruošę. Laidojimo patalpas šildome paprastomis malkomis, nes nieko pigesnio, matyt, nėra. Pastate įrengta katilinė, tik krosnis šildo ne vandenį, kaip daugeliui įprasta, bet orą. Jis specialiai išvedžiotais kanalais patenka į šildomas patalpas, o atvėsęs vėl grįžta į katilinę.
Nieko čia naujo, daug kur taip šildoma. Galėtume kūrenti ir kitu kuru, bet paprastos stambiai skaldytos malkos tinka labiausiai, – atvirai dėstė Salantų klebonas.
O štai gretimo Skuodo r. Šliktinės gyvenvietės bibliotekoje malkomis kūrenama paprasčiausia ketaus krosnelė. Bibliotekininkė Vilma Pocienė džiaugiasi, kad su ja mažiau vargo, nei su anksčiau čia veikusia mūrine krosnimi – ir greičiau įšyla, ir mažiau priežiūros reikalauja. Tokia gana elementari kūrenimo sistema puikiai dera su bibliotekoje įrengtu plačiajuosčiu internetu ir pustuziniu skaitytojams skirtų kompiuterių.
Ieškojimai
Ne paslaptis, kad kūrybinė žmonių mintis skatina juos ieškoti naujų metodų, lengvinti gyvenimą ir mažinti šildymo išlaidas. Šio rašinio autorius prieš keletą metų susipažino su vėjo jėgainės gaminamą energiją naudojančio Klaipėdos r. Kvietinių kaimo gyventojo Stanislovo darbais.
Elektrą jo namuose gamina 5 kilovatų galingumo vėjo jėgainė, tačiau kadangi elektrą ji tiekia netolygiai, kaitinama speciali akumuliacinė talpykla, iš kurios šiluma į patalpas keliauja be pertrūkių. Jeigu vėjas pučia stipriai, talpykla šyla gerai, tada ir radiatoriais cirkuliuojantis vanduo yra karštas.
Vis dėlto kai vėjas aprimsta arba kai spigina šalčiai, vėjo energijos nebepakanka, tada automatiškai įsijungia skystojo kuro katilas. Išnaudojamas ir vasaros vėjas – nuolatinę srovę pavertus į mums įprastą kintamą, galima ją naudoti apšvietimui, vandens siurbliui ar kitoms reikmėms, taip mažiau mokant elektros tiekėjams.
Progresu dvelkia dar vienas objektas Žemaitijoje – Skuodo r. Mosėdžio miestelyje veikiantis Akmenų muziejus patalpoms šildyti naudoja šilumos siurblį. Tik šilumą jis ima ne iš žemės, o paprasčiausiai iš oro. „Ūkininko patarėjo“ kalbintas muziejaus direktorius Evaldas Razgus sakė, kad įrengus šilumos siurblį šildomų patalpų plotas padidėjo kelis kartus, o elektros išlaidos išaugo tik apie 30 proc.
Pigiausias kuras
Pastaraisiais metais nenumaldomai kylant įvairių rūšių kuro kainoms, stengiasi neatsilikti ir medienos kuro ruošėjai, todėl tiems, kas savo miško neturi, mokėti tenka daugiau. Tačiau tokiais tempais, kaip „Gazprom“ dujos, per keletą metų pabrangusios tris keturis kartus, malkos nebrangsta.
Rašinio autorius savo jėgomis, naudodamasis įvairiais žinynais ir įvertindamas esamas kainas, pabandė paskaičiuoti, kiek žmogui kainuoja kūrenimas malkomis ir kiek dujomis, kurios vis dar tebėra populiariausias kuras tarp individualių namų gyventojų miestuose.
Šildyti skirtų gamtinių dujų kubinis metras eiliniams vartotojams kainuoja 2,17 Lt. Sudeginus kubinį metrą dujų gaunama iki 9 tūkst. kilokalorijų (kcal) šilumos. Po nesudėtingų skaičiavimų išsiaiškiname, kad vienas litas, išleistas gamtinėms dujoms pirkti, mums suteiks kiek daugiau nei 4 tūkst. kcal šilumos.
Geras kietmedžio malkas miškų urėdijos šią vasarą pardavinėjo po 120 Lt už kietmetrį (visą kubinį metrą). Išdžiovinus ąžuolo kietmetris svers apie 700 kg, o vieną litą būsime sumokėję už 6 kilogramus tokios medienos. Degdamas medienos kilogramas išskiria apie 3 tūkst. kcal šilumos, taigi vieną litą kainuojantys 6 kilogramai išskirs 18 tūkst. kcal. Skirtumas nuo gamtinėms dujoms pirkti išleisto lito – akivaizdus.
Ąžuolas, aišku, itin kaitrus medis, vidutinio kietumo mediena tokia kaitri nėra. Bet ir kainuoja ji pigiau. Kad ir kaip bežiūrėtum, pirkdami atvežtinį kurą, ypač gamtines dujas, permokame kelis kartus. Ir viskas vardan to, kad nereikėtų malkų pjaustyti, skaldyti, džiovinti, sandėliuoti, galų gale kiekvieną dieną bent kartą prisėsti prie pakuros.
