Vieni mano, kad Seimo nebūtų išvis, mat Konstitucija numato, kad parlamentas renkamas tik ketveriems metams. Kita nuomonė - dabartiniam Seimui tektų dirbti ilgiau, mat pagal Konstituciją jo įgaliojimai nutrūks tik tada, kai darbą pradės naujieji parlamentarai.
KT šią savaitę aiškinsis, ar daugiamandatės apygardos rinkimų rezultatams įtakos nepadarė šiurkštūs pažeidimai. Jei poveikis bus pripažintas, gali būti, kad bus skelbiami nauji Seimo rinkimai, o naujos sudėties Seimas į pirmą posėdį susirinks tik po jų.
Jei šalis nuo lapkričio vidurio gyventų be parlamento, tai nebūtų patvirtintas kitų metų biudžetas, nebūtų galima priimti kitų įstatymų. Nebūtų ir kam skelbti karo padėties, jei reikėtų.
Teisininkas Vytautas Nekrošius įsitikinęs: kol įvyktų nauji rinkimai, šalis gyventų be Seimo.
„Esamo Seimo įgaliojimai negali būti pratęsti. Jam numatyti ketveri metai ir taškas, - laidai „Panorama“ sakė teisininkas. - O naujas Seimas negali būti išrinktas, nes tokiu tampa tik tada, kai išrenkami trys penktadaliai Seimo narių. Būtų keistoka situacija. Vyriausybė veiktų toliau, prezidentė irgi vykdytų tam tikras funkcijas, kurias vykdo, kai Seimas būna tarp sesijų. O valdoma valstybė būtų vien valdomosios valdžios.“
Teisininkas Vytautas Sinkevičius įsitikinęs priešingai.
„Kategoriškai nesutinku, kad Lietuva gali likti be Seimo. Dėl dviejų dalykų: dėl to, kad Konstitucijoje yra numatytas Seimo veiklos nepertraukiamumo principas, ir dėl to, kad Konstitucijoje numatyta, jog Seimo įgaliojimai baigiasi tik, kai susirenka naujas.
Kaip tai suderinti su ketverių metų kadencija? Tiesiog imti ir suderinti. Konstitucija nenumato, kad šalis gali likti be parlamento. Juk daug ką gali spręsti tik jis, pavyzdžiui, skelbti karą, nepaprastąją padėtį. Todėl kol naujas Seimas nesusirinks, turėtų funkcionuoti senasis. Ir tas senojo Seimo kadencijos pailginimas būtų konstituciškai pagrįstas“, - lrytas.lt dėstė V. Sinkevičius.
Pasak V. Sinkevičiaus, abejones galėtų išsklaidyti KT: „Jam būtų galima apskųsti pirmąjį teisės aktą, kurį priimtų darbą pratęsęs parlamentas. Ir teismas išsyk atsakytų, ar šis teisės aktas yra priimtas teisėtai dirbančio Seimo, ar ne“.
Tuo tarpu V. Nekrošius aiškino, kad į visus šiuos klausimus turės atsakyti aukštasis teismas, nes akivaizdu, jog esama konstitucinio reguliavimo spragų: „Teismas, pasakydamas, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, turės aiškiai sudėlioti visus taškus ant „i“ ir pasakyti, kaip Lietuva turės gyventi tą laikotarpį iki naujų rinkimų.“
