Taisyklių painiava stabdo ES milijardų srautą į Lietuvą

Specialiai lrytas.lt, Briuselis

Daugiau nuotraukų (1)

Guoda Pečiulytė

Nov 7, 2012, 3:38 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 3:45 PM

2011 metais Europos Sąjungos biudžeto pinigai panaudoti teisėtai ir tinkamai – tokią išvadą metinėje biudžeto vykdymo ataskaitoje padarė Europos audito rūmai. Lietuvos atstovė šioje institucijoje Rasa Budbergytė lrytas.lt teigė, kad tikrinant ES lėšų įsisavinimą, Lietuvoje neaptikta jokių reikšmingų klaidų. „Lietuva tikrai atrodo neprasčiau, o kartais net geriau už kai kurias ES valstybes“, - sakė auditorė.

Įvertinus atsitiktiniu būdu pasirinktus ES lėšomis finansuotus projektus, Lietuvoje nebuvo aptikta netvarkingo ar neteisėto lėšų panaudojimo. Tačiau kaip ir kitose šalyse Lietuvoje neišvengta klaidų šią paramą įsisavinant.

„Natūralu, kad klaidų pasitaiko – klysti žmogiška. Tai gali būti apsirikimai skaičiuojant ar paramos gavėjo taisyklių neišmanymas. Europos audito rūmų užduotis ir yra išnagrinėti kiekvieną atvejį ir įvertinti, ar klaida padaryta netyčia, ar susiduriama su mėginimu sukčiauti“, - aiškino R. Budbergytė.

Susikurtose taisyklėse pasiklysta ir šalys

Visoje Europoje per metus atskleidžiami penki-aštuoni sąmoningo dokumentų klastojimo ar kitokio mėginimo apgaudinėti atvejai. Dalį jų aptikti padeda ir skundai. Jei šie pagrįsti, tolimesnį tyrimą perima Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

Tačiau Lietuvos atstovės Europos Audito Rūmuose nuomone, keičiasi paramos gavėjų mąstymas, tad sukčiavimų nėra daug. „Išaugo atsakomybė ir išprusimas, nes paramos gavėjai mato, kad tiek šalių narių, tiek ES audito institucijos dirba atidžiai ir stengiasi užkirsti kelią klaidoms ir sukčiavimams“, - vertino auditorė.

R. Budbergytės manymu, ES pinigų įsisavinimo klaidoms įtakos turi ir itin sudėtingi teisės aktais. Tad Europos audito rūmai ragina dar labiau supaprastinti ES paramos gavimo procedūras.

„Keista tai, kad šalyse narėse, o ypač naujosiose ES valstybėse, nacionalinės teisės aktais nustatomos dar sudėtingesnės taisyklės nei to reikalauja ES teisynas. Atlikdami auditus pastebime, kad šalys kartais net pačios nežino, kaip tuos griežtus reikalavimus derėtų taikyti“, - teigė R. Budbergytė.

Jos manymu, paprastesnės procedūros padėtų ne tik išvengti klaidų, bet ir palengvintų paramos prašytojų darbą.

Pristigo žinių, kaip uždaryti elektrinę

Tačiau tam tikrų kriterijų ir taisyklių laikytis būtina. R. Budbergytės nuomone, neužtenka norėti pastatyti tiltą - būtina žinoti ir kaip tai padaryti.

Tačiau tokių žinių pristigo įgyvendinant brangų ir Lietuvai svarbų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektą.

„Mūsų manymu, problema ta, kad laiku nebuvo išsiaiškinti nei atominės uždarymo proceso poreikiai, nei kaip procesas turi būti įgyvendinamas. IAE uždarymui nebuvo tinkamai pasirengta, bet dėl to atsakomybę turi prisiimti tiek Komisija, tiek Lietuvos vyriausybė, tiek Europos investicijų bankas. Manau, kad derybose dėl būsimo finansavimo reikėtų nepamiršti pasakyti, kad nuo pat pradžių nemažai klaidų padarė visos šios pusės“, - teigė Lietuvos atstovė Europos audito rūmuose.

Šiais metais Europos auditorių dėmesį atkreipė dar vienas Lietuvoje įgyvendintas projektas. Šalies miškininkai už 43 milijonų litų, kurių didžiąją dalį skyrė ES, įsigijo vaizdo kamerų miškams stebėti. Tačiau išvados dėl šio ES pinigų panaudojamo paaiškės tik kitais metais.

Trūksta konkrečių tikslų

Be to, Europos audito rūmų ataskaitose pabrėžiama, kad visoje Europoje nustatyta labai daug atvejų, kai ES lėšos buvo naudojamos neefektyviai arba nebuvo pasiekti tikslai.

Tokią statistiką ateityje gali padidinti ir sunkiai Lietuvoje įgyvendinama daugiabučių renovavimo programa. Matydama, kad visų iš „Jessica“ fondo skiriamų lėšų nepavyks įsisavinti, vyriausybė nusprendė už daugiabučių renovacijai skirtus pinigus pirkti sraigtasparnių.

Estijos atstovės audito rūmuose Kersti Kaljulaid teigimu, nepavykus įgyvendinti projekto, šalis gali surasti kitą lėšų panaudojimo būdą.

Tačiau R. Budbergytės nuomone, šiandien valstybės narės prisiima per mažai atsakomybės dėl to, kad už ES pinigus padaroma mažiau nei būtų galima.

„Deja, šiuo metu nemažai reglamentų apsiriboja aptakiais tikslais. Jei ir toliau šalys narės nusistatys tik bendro pobūdžio uždavinius, aiškaus rezultato bus sunku pasiekti“, - teigė auditorė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.