Tokiuose ūkiuose užauginti produktai – išskirtinės kokybės. Jų gamintojai gali pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose” bei priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema”.
Prekybos centrai kol kas nesukalė atskirų lentynų produktams, ant kurių pakuočių įspaustas ženklas „Kokybė”.
Tačiau parduotuvėse jau galima nusipirkti taip paženklintų šių metų derliaus obuolių, bulvių, įvairių daržovių.
„Išskirtinės kokybės produktus tiekia keletas Lietuvos ūkininkų.
Jais prekiaujame didžiausiose tinklo parduotuvėse”, – teigė vieno prekybos centro atstovė.
Jos teigimu, išskirtinės kokybės vaisiai ir daržovės yra brangesni už įprastinius, todėl jų parduodama santykinai nedaug. Dažniausiai „Kokybę” renkasi mažus vaikus auginančios, didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenančios šeimos.
Kadangi prekybininkai turi įtikti įvairiems pirkėjams, todėl ir ūkininkams jie atveria tiesiausią kelią vartotojų link.
Pigiausi yra vaisiai ir daržovės, užauginti tradiciniuose ūkiuose, brangiausi – ekologiniuose. O nuo 2009-ųjų derlius nuimamas ir aplinką tausojančiuose ūkiuose.
Pastarieji – lyg aukso vidurys tarp tradicinės ir ekologinės žemdirbystės.
Jiems keliama įvairių reikalavimų, varžančių augalų apsaugos priemonių (pesticidų), trąšų naudojimą ir lemiančių produktų natūralumą bei maistingumą.
Tarp pirmųjų – bitynai
Vieni pirmųjų sertifikuoti išskirtinės kokybės produktus pradėjo bitininkai. 2009 m. buvo sertifikuotas 11 bitynų medus, o šiuo metu tokius sertifikatus turi jau per 40 bitynų.
Tačiau bičių juk nepaganysi. Ar pirkėjas, nusižiūrėjęs medų, kurio etiketėje įspaustas ir ženklas „Kokybė”, nenusipirks iš pesticidais nupurkštų laukų prinešto medaus?
„Tikrai ne”, – patikino Marijampolės rajone, Klevinės kaime, gyvenantis bitininkas Gediminas Povilaitis. Jis netrunka išvardyti, kokias kliūtis tenka įveikti norint medui išrūpinti „Kokybės” sertifikatą.
Sertifikavimu užsiimanti viešoji įstaiga „Ekoagros” kasmet išžvalgo teritoriją, kurioje vasarą dūzgia bitės. Bitynas turi būti per 3 kilometrus nutolęs nuo taršos šaltinių (sąvartynų, fabrikų, fermų ir kt.), 1,5 kilometro – nuo magistralinių, 500 metrų – nuo krašto kelių.
Išsuktas medus tiriamas. Nustatomas svarbiausias medaus kokybės rodiklis – diastazės aktyvumas. Jis turi būti ne mažesnis nei 12,3 Gotės vienetų. Taip pat tiriama, yra ar ne meduje cheminių priemaišų. Jei yra, ar jos neviršija leistinų dozių.
„Jei per medunešį aviliai gabenami iš vienos vietos į kitą, tai būtina registruoti žurnale. Jokiu būdu negalima kirsti sanitarinės apsaugos zonos, ribojančios bityną nuo taršos šaltinių”, – kalbėjo G.Povilaitis.
Per metus jis prisuka po 3–4 tonas medaus ir ant stiklainių ramia sąžine klijuoja etiketes su ženklu „Kokybė”.
Tačiau ar žmonės supranta, už ką moka pinigus?
„Pirkėjai pamažu susiskirstė į keletą grupių. Tie, kurie turi galimybių pirkti ekologišką ar išskirtinės kokybės medų, tokio ir ieško. Bet dar daug yra tokių, kuriems svarbiausia – kuo mažesnė kaina”, – atsakė bitininkas.
Vis dėlto medus – toks produktas, kurio kainos neįmanoma išpūsti. Antraip žmonės apskritai jo nepirks.
Todėl šiemet bitininkai, nors ir nedaug prisuko medaus, už išskirtinės kokybės medaus kilogramą prašo įprastos kainos: 17–18 litų. Šiek tiek – pora litų brangesnis yra tik grikių medus.
Daržovių pasiūla – nemenka
„Yra būrys vartotojų, kurie perka daržoves tik su ženklu „Kokybė”, – patikino išskirtinės kokybės morkas, kopūstus, burokėlius, svogūnus ir bulves auginančios bendrovės „Sodžiaus rytas” vadovas ūkininkas Algimantas Morkūnas.
Ši bendrovė buvo tarp pirmųjų, 2009-aisiais ūkininkų turgeliuose pirkėjams pasiūliusių tokių daržovių. Tuo metu pirkėjai į rankas jas ėmė nepatikliai.
Tačiau šiuo metu už jas nepagaili daugiau pinigų, mat kai kurie išskirtinės kokybės žemės ūkio produktai už įprastinius yra maždaug trečdaliu brangesni.
„Dažnai sulaukiame dėkingų žmonių skambučių, kad ir svogūnai mūsų skanesni, ir kitos daržovės gardesnės”, – sakė A. Morkūnas.
Prieš ketverius metus apšilęs turgeliuose, o 2010-aisiais atlikęs rimtesnes žvalgytuves, pernai „Sodžiaus rytas” jau sukirto rankomis dėl išskirtinės kokybės produktų tiekimo prekybos tinklams.
Vartotojai gali būti ramūs: jie neapgaudinėjami. Lietuvoje užauginti vaisiai ar daržovės, kurių pakuotės paženklintos ženklu „Kokybė”, yra maistingi, neužteršti jokiais chemikalais ir užauginti Lietuvoje. Mat mūsų šalies ūkininkai stebimi pro didinamąjį stiklą.
„Šių metų derlius jau yra triskart patikrintas. Tai darė ir „Ekoagros”, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. O neseniai ir dar viena patikra buvo atlikta”, – sakė A. Morkūnas.
Kainą diktuoja konkurentai
Sodininkai obuolius jau suguldė į dėžes saugyklose. Per 1000 tonų raudonšonių šįmet į jas sukrauta Rimanto ir Vaivos Urbonavičių sodininkystės ūkyje.
Jų sodas, esantis Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, – vienas iš šešių, kuriuose sunokusiems obuoliams suteikti „Kokybės” sertifikatai. Šie metai – dar tik antri, kai prinokę vaisiai pakuojami į šiuo ženklu paženklintas pakuotes.
Anaiptol ne kiekvienas sodininkas, net ir norėdamas, gali gauti tokį sertifikatą. Jo neįmanoma išrūpinti sodams, esantiems arčiau nei nustatyta sanitarinė zona – riba, skirianti nuo miestų, gamyklų, sąvartynų, katilinių ar magistralinių kelių.
V. Urbonavičienės teigimu, vartotojai kokybiškų obuolių gali įsigyti be vargo, nes prekybos centrai tokius vaisius priima be trukdžių. Ar jie daug brangesni už įprastinius?
„Produktų kainas diktuoja konkurentai – obuolių augintojai Lenkijoje. Jie parduoda savo vaisius pigiai.
Mes negalime obuolių laikyti šaldytuvuose iki pavasario. Tenka nuleisti kainą, antraip žmonės nepirks”, – kalbėjo V.Urbonavičienė.
Skatina tausoti aplinką
Užauginti išskirtinės kokybės produktus nėra paprasta. Daržoves tenka ravėti ir rankomis.
Kadangi mažiau tręšiama ir sunkiau apsaugoti augalus nuo puolančių kenkėjų ir ligų, menkesnis uždera ir derlius.
Todėl žemdirbiai ar sodininkai imtis aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinami kviečiant juos pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.
Parama išskirtinės kokybės produktų gamintojus pasiekia dviem keliais. Vienas jų – minėtos programos priemonė „Dalyvavimas maisto kokybės schemose”. Pagal šią priemonę ūkininkams kompensuojamos sertifikavimo patikrų ir būtinųjų tyrimų išlaidos.
Parama skiriama sertifikavimo įstaigos imamam registracijos mokesčiui padengti, išskirtinės kokybės produkto pakuotės dizainui sukurti, etiketėms ir informacinėms skrajutėms apie išskirtinės kokybės produktus maketuoti ir spausdinti.
Per metus vienai žemės ūkio valdai pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose” skiriama parama negali viršyti 10 358 litų.
Šiemet išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir daržovių augintojams parama pradėta teikti ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”.
Pagal šios priemonės programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema” ūkininkams yra kompensuojami derliaus nuostoliai, kurių patiriama dėl griežtesnių agrarinės aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo.
Parama skiriama už sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir daržovių plotus. Per metus už hektarą bulvių ir daržovių – 1091 litas, už hektarą serbentų – 1160 litų, už hektarą kitokių uogų ir vaisių – 1188 litai.
Numatyta, kad didžiausia parama pagal šią priemonę vienam ūkiui per metus yra 120 tūkst. litų.
Vartotojai nebus apgauti
„Ant vaisių ar daržovių pakuočių atspausdintas ženklas „Kokybė” – tai garantija vartotojams, kad jie tikrai yra užauginti Lietuvoje ir niekuo neužteršti”, – patikino Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Norbertas Uselis.
Viena vertus, augalų apsaugai keliama daug griežtesnių reikalavimų nei įprasta. Be to, tikrinama, kaip ūkininkai jų laikosi.
„Tokie produktai ypač kokybiški, nes juos auginant naudojama kur kas mažiau pesticidų – cheminių medžiagų, skirtų augalams apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.
Apskritai neleidžiama jų naudoti toksiškų ar labai toksiškų”, – aiškino N. Uselis.
Be to, ribojamas ir šių chemikalų naudojimo dažnis. O ir panaudojus leistinus pesticidus derlių galima nuimti tik išlaukus tam tikrą laiką.
Maža to, augalai tręšiami tik ištyrus dirvožemį ir augalų lapus, nustačius, kokių medžiagų jiems trūksta.
„Nitratų pertekliaus tikrai nebus pagal tausojamosios žemdirbystės reikalavimus užaugintose daržovėse, nes azoto ir kitų trąšų normos – gerokai mažesnės”, – paaiškino N. Uselis.
„Kokybės” ženklas skleidžia žinią vartotojams
Ausma Miškinienė, Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Kokybės politikos skyriaus vyriausioji specialistė:
„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vartotojai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai ir tam, kad juos supanti aplinka nebūtų niokojama. Todėl kokybiškų produktų poreikis sparčiai auga.
Į tai atsižvelgusi Žemės ūkio ministerija, formuodama šalies žemės ūkio ir maisto produktų gamybos politiką, skatina aukštesnius kokybės reikalavimus atitinkančių ir didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų gamybą.
Mūsų šalies, kaip ir kitų ES šalių, žemdirbiams sudarytos galimybės dalyvauti kurioje nors iš visoje ES reglamentuotų maisto kokybės schemų.
Tai ir ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, ir Nacionalinė maisto kokybės schema. Lietuvos nacionalinę kokybės schemą būtent ir reprezentuoja išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai.
Yra ir dar dvi – ES lygiu pripažintų žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip tradicinių gaminių schema bei ES lygiu saugomų žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų schema.
Pasirinkę vieną ar kitą kokybės schemą žemdirbiai gamina kokybiškus produktus. Jie pelno vartotojų pasitikėjimą ir tampa konkurencingesni už kitus gamintojus.
Žinia vartotojams: tikrai kokybiški produktai yra tik tie, kurių kokybė yra oficialiai pripažinta, atsižvelgiant į ES ar nacionalinius teisės aktus. Ar produktai ir jų gamybos būdas atitinka nustatytus reikalavimus, kontroliuoja nepriklausomos sertifikavimo įstaigos.
Tik tokie produktai ženklinami Europos ar nacionaliniu ženklu. Visi kiti rinkoje esantys produktai yra saugūs vartoti, o už jų kokybę ir tinkamą ženklinimą yra atsakingi gamintojai.”
Užs. 12K615-32
