J. Pinskus BNS patvirtino ketinąs likti dirbti Vilniaus miesto savivaldybėje.
Konstitucinio Teismo (KT) posėdyje ketvirtadienio vakarą Z. Vaigauskas sakė sulaukęs J. Pinskaus skambučio - jis esą pranešė, kad Seimo nariu nebus.
„Pareiškimo dar neturiu“, - nurodė VRK vadovas, bet sakė, kad J. Pinskus žadėjo raštiškai mandato atsisakyti penktadienį.
Į naujos kadencijos parlamentą J.Pinskus išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. Jame politikas buvo įrašytas 140-uoju, bet buvo išreitinguotas į 22 vietą.
„Labai norėjau pasitikrinti, kaip Lietuvos žmonės mane vertina, ar gerai dirbu. Mane reitingavo, esu labai dėkingas už tai. Tačiau labai vertinu abi pozicijas - ir Seimo nario, ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario. Būdamas vicemeru pradėjau daug darbų, kuriuos norėčiau pratęsti“, - ketvirtadienį savo pasirinkimą BNS argumentavo J. Pinskus.
Jis priminė, kad dėl įtarimų korupciją socialdemokratą Romą Adomavičių nušalinus nuo sostinės vicemero pareigų, darbo padaugėjo kitiems vicemerams.
J.Pinskaus pavardė minima ikiteisminiame tyrime dėl kalinių balsų pirkimo. Bylos duomenimis, balsų pirkėjai siekė, kad bausmes laisvės atėmimo įstaigose atliekantys rinkėjai ne tik balsuotų už Darbo partiją, bet be kitą kandidatų reitinguotų ir J.Pinskų.
Vicemero vietą Seime turėtų užimti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė Vilija Filipovičienė.
Darbo partija 2012-2016 metų parlamente gavo 29 vietas.
Balsų pirkimu įtariamas vyras pasidavė
„Darbiečiui“ Eugenijui Maciulevičiui, kuris kurį laiką nebuvo pasiekiamas Lietuvos teisėsaugai, įteiktas pranešimas apie įtarimą.
„Taip atvyko, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą“, - BNS patvirtino bylos tyrimą kontroliuojantis Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda.
Darbo partija ketvirtadienį pranešė, kad „rinkėjų balsų galimo pirkimo skandale figūruojantis E. Maciulevičius šiuo metu yra Lietuvoje ir aktyviai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis“.
Kur iki tol buvo E. Maciulevičius, Darbo partijos Informacijos centro atstovai BNS paaiškinti negalėjo, tačiau teigė, kad E. Maciulevičius buvo kviestas į apklausas ir atvyko.
Pasak prokuroro M. Dūdos, įtariamojo apklausa įvyko šią savaitę.
Anksčiau LNK televizija, remdamasi prokuratūra pranešė, kad prokurorai turi duomenų, kad slaptame įraše dėl kalinių balsų už „darbiečių“ kandidatus besiderantis E. Maciulevičius seka partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho keliais – prasidėjus tyrimui išvyko į Rusiją.
Tyrimas policijoje ir prokuratūroje dėl galimo kalinių balsų buvo įstrigęs, nes prokurorai negalėjo prašyti tarptautinės pagalbos ir priversti E. Maciulevičiaus grįžti į Lietuvą duoti parodymų.
Darbo partijos taryba spalio 19 dieną sustabdė E. Maciulevičiaus ir dar dviejų kitų balsų pirkimo skandale minimų asmenų narystę partijoje.
„Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Igoris Sologubas, Vladislavas Gaidis ir Ruslanas Orlovas, veikdami bendrininkų grupėje šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais susitikdami įvairiose Vilniaus vietose, taip pat ir Darbo partijos būstinėje Gedimino prospekte 10, gavo iš Lilijos Davidovič, Eugenijaus Maciulevičiaus ir Viačeslavo Ždanovičiaus bei kitų per ikiteisminį tyrimą nenustatytų asmenų nurodymą daryti įtaką asmenims, atliekantiems bausmes įkalinimo įstaigose, per Seimo rinkimus balsuoti už Darbo partiją daugiamandatėje apygardoje, taip pat reitinguoti (tai yra suteikti pirmumo balsus) sąraše esančius Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Sergejų Ursul, Vytautą Gricių ir Viačeslavą Ždanovičių, bei nenustatytą sumą šiems asmenims papirkti“, - Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje yra sakęs prokuroras M.Dūda.
Anot jo, kaliniams buvo paruoštas ir perduotas politinės agitacijos lankstinukas, kuriame nurodyti minėti kandidatai ir jų numeriai rinkimų sąraše.
V. Ždanovič Darbo partijos sąraše įrašytas 118-uoju numeriu, L. Davidovič ir E. Maciulevičius nebuvo kandidatai.
Prokuroras teigė, kad pareigūnai yra užfiksavę minėtų asmenų kontaktus su pataisos namuose esančiais asmenimis, buvo pervesti pinigai į kalinių sąskaitas.
„Tame pinigų pervedime dalyvavo ir asmenys, kurie dalyvavo ir pokalbiuose“, - sakė M. Dūda.
„Darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas 2006 metų rugpjūtį pripažinus jį įtariamuoju daugiau nei metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje.
