J. Pinskus BNS patvirtino ketinąs likti dirbti Vilniaus miesto
savivaldybėje.
Konstitucinio Teismo (KT) posėdyje ketvirtadienio vakarą
Z. Vaigauskas sakė sulaukęs J. Pinskaus skambučio - jis esą
pranešė, kad Seimo nariu nebus.
„Pareiškimo dar neturiu“, - nurodė VRK vadovas, bet sakė, kad
J. Pinskus žadėjo raštiškai mandato atsisakyti penktadienį.
Į naujos kadencijos parlamentą J.Pinskus išrinktas pagal Darbo
partijos sąrašą. Jame politikas buvo įrašytas 140-uoju, bet buvo
išreitinguotas į 22 vietą.
„Labai norėjau pasitikrinti, kaip Lietuvos žmonės mane vertina,
ar gerai dirbu. Mane reitingavo, esu labai dėkingas už tai. Tačiau
labai vertinu abi pozicijas - ir Seimo nario, ir Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos nario. Būdamas vicemeru pradėjau daug darbų,
kuriuos norėčiau pratęsti“, - ketvirtadienį savo pasirinkimą BNS
argumentavo J. Pinskus.
Jis priminė, kad dėl įtarimų korupciją socialdemokratą Romą
Adomavičių nušalinus nuo sostinės vicemero pareigų, darbo
padaugėjo kitiems vicemerams.
J.Pinskaus pavardė minima ikiteisminiame tyrime dėl kalinių
balsų pirkimo. Bylos duomenimis, balsų pirkėjai siekė, kad bausmes
laisvės atėmimo įstaigose atliekantys rinkėjai ne tik balsuotų
už Darbo partiją, bet be kitą kandidatų reitinguotų ir J.Pinskų.
Vicemero vietą Seime turėtų užimti Vilniaus rajono
savivaldybės tarybos narė Vilija Filipovičienė.
Darbo partija 2012-2016 metų parlamente gavo 29 vietas.
Balsų pirkimu įtariamas vyras pasidavė
„Darbiečiui“ Eugenijui
Maciulevičiui, kuris kurį laiką nebuvo pasiekiamas Lietuvos
teisėsaugai, įteiktas pranešimas apie įtarimą.
„Taip atvyko, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą“, - BNS
patvirtino bylos tyrimą kontroliuojantis Generalinės prokuratūros
prokuroras Mindaugas Dūda.
Darbo partija ketvirtadienį pranešė, kad „rinkėjų balsų
galimo pirkimo skandale figūruojantis E. Maciulevičius šiuo metu yra
Lietuvoje ir aktyviai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis“.
Kur iki tol buvo E. Maciulevičius, Darbo partijos Informacijos
centro atstovai BNS paaiškinti negalėjo, tačiau teigė, kad
E. Maciulevičius buvo kviestas į apklausas ir atvyko.
Pasak prokuroro M. Dūdos, įtariamojo apklausa įvyko šią
savaitę.
Anksčiau LNK televizija, remdamasi prokuratūra pranešė, kad
prokurorai turi duomenų, kad slaptame įraše dėl kalinių balsų
už „darbiečių“ kandidatus besiderantis E. Maciulevičius seka
partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho keliais – prasidėjus tyrimui
išvyko į Rusiją.
Tyrimas policijoje ir prokuratūroje dėl galimo kalinių balsų
buvo įstrigęs, nes prokurorai negalėjo prašyti tarptautinės
pagalbos ir priversti E. Maciulevičiaus grįžti į Lietuvą duoti
parodymų.
Darbo partijos taryba spalio 19 dieną sustabdė E. Maciulevičiaus
ir dar dviejų kitų balsų pirkimo skandale minimų asmenų narystę
partijoje.
„Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti,
kad Igoris Sologubas, Vladislavas Gaidis ir Ruslanas Orlovas, veikdami
bendrininkų grupėje šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais
susitikdami įvairiose Vilniaus vietose, taip pat ir Darbo partijos
būstinėje Gedimino prospekte 10, gavo iš Lilijos Davidovič,
Eugenijaus Maciulevičiaus ir Viačeslavo Ždanovičiaus bei kitų per
ikiteisminį tyrimą nenustatytų asmenų nurodymą daryti įtaką
asmenims, atliekantiems bausmes įkalinimo įstaigose, per Seimo
rinkimus balsuoti už Darbo partiją daugiamandatėje apygardoje, taip
pat reitinguoti (tai yra suteikti pirmumo balsus) sąraše esančius
Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Sergejų Ursul, Vytautą
Gricių ir Viačeslavą Ždanovičių, bei nenustatytą sumą šiems
asmenims papirkti“, - Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje yra
sakęs prokuroras M.Dūda.
Anot jo, kaliniams buvo paruoštas ir perduotas politinės
agitacijos lankstinukas, kuriame nurodyti minėti kandidatai ir jų
numeriai rinkimų sąraše.
V. Ždanovič Darbo partijos sąraše įrašytas 118-uoju numeriu,
L. Davidovič ir E. Maciulevičius nebuvo kandidatai.
Prokuroras teigė, kad pareigūnai yra užfiksavę minėtų
asmenų kontaktus su pataisos namuose esančiais asmenimis, buvo
pervesti pinigai į kalinių sąskaitas.
„Tame pinigų pervedime dalyvavo ir asmenys, kurie dalyvavo ir
pokalbiuose“, - sakė M. Dūda.
„Darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas 2006 metų rugpjūtį
pripažinus jį įtariamuoju daugiau nei metus nuo Lietuvos
teisėsaugos slapstėsi Rusijoje.
