Į kasmetę konferenciją susibūrę Šančiams neabejingi kauniečiai šiemet Kauno ir naujai išrinktiems Seimo politikams išplatino kreipimąsi, kuriame ragino išsaugoti Šančių vietovės istorinę vertę ir ateities perspektyvą.
„Konferencijos dalyviai siekė atkreipti dėmesį ir priminti, kad Šančiai – gilias istorines šaknis turintis miesto rajonas. Reikia aiškumo, kas tai per vieta, kurios istorinės, kultūrinės atminties vertybės puoselėtinos, koks bus ateityje rajono veidas“, – sakė Šančių seniūnas Ričardas Rusteika.
Reglamento pageidaujama ir dėl ypatingo rajono išsidėstymo. Šančiai įsikūrę Nemuno šlaite ir ant šlaito, kai kuriose vietose nuolat tenka spręsti dėl nuošliaužų, požeminio vandens protrūkių kylančias problemas.
Kita vertus, įsigyjantys nuosavybės, atsikraustantys gyventi žmonės turėtų žinoti, kokius statinius čia derėtų projektuoti. Antai savitą veidą turinčiose Krantų gatvėse itin aukšti pastatai atrodytų it svetimkūniai.
Rajonas tapo itin margas
Turėdamas omenyje Šančių ištakas ir formavimosi istoriją, sociologas Vylius Leonavičius juos yra pavadinęs bene vieninteliu šalyje lietuvišku darbininkų rajonu. Nuo XIX a. vidurio šis pramoninis Kauno priemiestis tapo tūkstančių greta veikusių fabrikų ir dirbtuvių darbininkų namais.
Pramonė Šančiuose ypač klestėjo tarpukariu. Sovietmečiu kurį laiką darbininišką rajono pobūdį palaikė didelių pramonės įmonių, kaip „Metalas“ ar „Drobė“, gausa. Šiuo metu iš ilgamečių įmonių Šančiuose veikia tik bendrovė „Kauno baldai“.
„Nors darbininkų rajono vardas išnyko, patys darbininkai čia tebegyvena. Tačiau Šančiai – nevienalyčiai tiek gyventojų, tiek architektūros požiūriu. Antai garsiuosiuose Šančių Krantuose aptiksime tiek į žemę susmegusių šimtamečių bakūžių, tiek ir šiuolaikinių „pilaičių“, – pastebėjo seniūnas R. Rusteika.
Verta išsaugoti atmosferą
Seniūno įsitikinimu, tarp dalykų, kuriuos neabejotinai reikėtų išsaugoti Šančiuose, yra ir ypatinga šio rajono atmosfera, šilti žmonių santykiai. Ne veltui čia gimę ir augę žmonės sako, kad kitur gyventi nenorėtų.
Ir nors Šančiai kitų miesto rajonų gyventojams dažniausiai siejasi su nusikalstamumu, tačiau pernai atlikta apklausa parodė, kad būtent Šančių žmonės jaučiasi saugiausiai.
Rajono vertybes įmanoma išsaugoti ne vien šaukiantis valdžios pagalbos, bet ir stiprinant, puoselėjant bendruomeninius gyventojų ryšius.
Padedant vietos entuziastams, tai ir daroma. Štai prisimenant tarpukariu Šančiuose Metodistų bažnyčios rengtas gegužines, dabar sėkmingai bandoma jas atgaivinti.
Tačiau daugeliu atvejų Šančių savitumo išsaugojimas priklauso nuo miesto ar valstybės valdžios institucijų.
Štai norint pritaikyti rekreacijai Aukštųjų Šančių Ąžuolyną reikėtų teisinių sprendimų, kadangi ši Ąžuolyno dalis – valstybinis miškas, nepriklausantis savivaldybei.
Tikisi politikų palankumo
Vienoms šančiškių iniciatyvoms reikės lėšų, kitoms – politinės valios.
Gaivinant senas sportines tradicijas, siūloma ne tik išplėsti poilsio zoną Žemuosiuose Šančiuose ir greta dviračių tako įrengti lauko treniruoklius, paplūdimį, valčių prieplauką, bet ir vietoj sunykusio lengvosios atletikos maniežo įkurti sporto kompleksą.
Tikimasi, jog savivaldybės taryba pritars, kad Šančių seniūnijoje išliktų visapusį vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų tinklas, neatsižvelgiant į laikiną mokinių skaičiaus mažėjimą.
Šiuo metu pagal mokyklų tinklo pertvarkos planą „Žiburio“ mokykla pertvarkoma į progimnaziją, o Šančių vidurinę numatyta pertvarkyti iki 2015 metų. Tačiau bendruomenė dar turi vilčių, kad Šančių vidurinė bus palikta kaip teikianti vidurinį išsilavinimą švietimo įstaiga.
Iki šiol Kaune yra priimti du – Žaliakalnio ir Naujamiesčio apsaugos reglamentai.
Konferencijos dalyvių pasiūlymai
Atsižvelgiant į rengiamą Kauno miesto teritorijos bendrąjį planą ir kultūros vertybių reikalavimus, parengti Šančių teritorijos reglamentą.
Atgaivinti ir puoselėti Šančių istorinę, kultūrinę atmintį bei tradicijas (Aukštųjų Šančių piliakalnio aplinka, Vilijos parkas, Napoleono perkėla ir kt.). Kurti naujus, visokeriopai remti veikiančius meno ir kultūros centrus Šančiuose.
Inicijuoti ir įgyvendinti miesto parko Aukštųjų Šančių Ąžuolyno teritorijos sutvarkymą, pritaikant ją bendruomenės poreikiams.
Atkreipti dėmesį į nepagrindinių Šančių gatvių, ypač jungiančių Aukštuosius ir Žemuosius Šančius, būklę ir skirti daugiau lėšų jų priežiūrai.
