„Konstitucinio Teismo išvados prezidentė nekomentuoja, kadangi dabar, pagal Konstituciją ir Seimo rinkimų įstatymą, Seimas turi priimti atitinkamus sprendimus, o prezidentė pati sprendimus priims ir apie juos informuos kitos savaitės pradžioje“, - žurnalistams šeštadienį po KT išvados paskelbimo sakė I. Pukanasytė.
„Noriu konstatuoti, kad VRK įstatymas nustato, kad jeigu Konstitucinis Teismas pripažįsta bent ką iš to, kas buvo jam skundžiama, kad buvo esminiai rinkimų rezultatai nustatyti neteisingai, tai VRK įgaliojimai nutrūksta nuo to momento, kai teismas tokį sprendimą priima“, - aiškino G. Songaila.
Pasak jo, situaciją, susidariusią dėl Darbo partijos sąrašo pirmumo eilės, svarstys dar šis Seimas.
Sprendimą priims Seimas
Pirmadienį G. Songaila žadėjo Seime registruoti teisės akto nutarimo projektą, kuriuo jis siūlys Seimui jau antradienį posėdžio metu priimti sprendimus, kaip elgtis su Darbo partijos sąrašu ir naujos VRK sudarymu atsižvelgiant į KT išvadą.
G. Songaila svarstė, kad KT išvadą turbūt reikia traktuoti taip, kad KT įvardinti Darbo partijos kandidatai Seimo nario mandatų netenka po išvados paskelbimo, o ne tada, kai šiuos mandatus iš jų atims Seimas.
Tuo tarpu Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad tai, jog VRK įgaliojimai nutrūko, tėra asmeninė G. Songailos nuomonė.
„Dabar pasakyti, kada VRK įgaliojimai nutrūksta, būtų labai sunku. Akivaizdu, kad komisija padarė klaidų, akivaizdu, kad komisijos pirmininko atsakomybė taip pat iškyla, tačiau taip pat akivaizdu, kad Seimas turės pats vertinti rezultatus ir priimti sprendimą, kad kuo greičiau būtų prisaikdintas naujas Seimas“, - sakė V. Andriukaitis.
Koks bus Seimo sprendimas dėl Darbo partijos kandidatų likimo, V. Andriukaitis svarstyti nenorėjo. Jis pažymėjo, kad šis Seimas „viską gali“.
V. Andriukaitis taip pat sakė abejojąs, kad Seimas priimtų sprendimą jau antradienį. Pasak jo, tam turi būti sudaryta speciali komisija ir ji turės bendradarbiaudama su VRK nustatyti, kokie Seimo nariai pateks į Seimą pagal Darbo partijos sąrašą vietoje trijų kandidatų, kurie, pasak KT išvados, sąraše pakilo neteisėtai. Tai, pasak socialdemokrato, gali užtrukti iki ketvirtadienio.
Dėmesys balsų pirkimui - geras ženklas
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis irgi mano, kad po KT sprendimo Vyriausioji rinkimų komisija turėtų atsistatydinti.
„Ką VRK visa, jau nekalbant apie pirmininką, turėtų padaryti dabar, tai atsistatydinti, ypač tie žmonės, kurie balsavo už tai, kad būtų patvirtinta Biržų-Kupiškio apygarda. Tam tikra prasme Konstitucinis Teismas parodė, kad jie savo darbo neatliko gerai. Ir būtent VRK performavimas ir jos stuburo stiprinimas - viena iš krypčių, kuri galėtų padėti, kad tokių problemų būtų išvengta“, - teigė politologas.
M. Jastramskis taip pat pažymėjo, kad labai gerai yra tai, jog balsų pirkimo problema sulaukė tokio didelio dėmesio. Anot jo, ypač savivaldos rinkimuose iki šiol balsų papirkinėjimo ir neteisėto resursų naudojimo ir iki šiol būdavo daug, ir VRK apie tai žinojo, bet trūko aiškių įrodymų, filmuotos medžiagos ir problema buvo ignoruojama.
„Manau, kad apskritai visa šita istorija, ir Konstitucinio Teismo pozicija, ne radikali, bet aiški pozicija, parodė, kad balsų pirkimas yra problema ir kai kuriems asmenimis perkant pirmumo balsus, ir atskirose apygardose. Tai reikėjo pastebėti, ir kažko blogo demokratijai aš čia neįžvelgiu“, - sakė politologas.
„Dabar svarbiausia - žiūrėti į ateitį. Ateinančiuose savivaldos ir Prezidento rinkimuose sąžiningais demokratiniais rinkimais suinteresuota visuomenės dalis, gal ir pilietinės organizacijos, turėtų būti dar aktyvesni, ir institucijos veikti efektyviau“ , - teigė M. Jastramskis.
Prezidentė blokuos premjerą?
M. Jastramskis sako, kad Konstitucinio Teismas (KT), skelbdamas išvadą dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo, pasirinko kompromisinį variantą: rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais būtų visiškai sukrėtęs politinę sistemą, bet ir dabar pasirinkta pakankamai aiški ir neigiama būtent Darbo partijos atžvilgiu pozicija.
„Teismo išvada manęs nenustebino. Buvo pasirinktas, sakyčiau, toks tarpinis variantas. Visiškas politinės sistemos sukrėtimas būtų, jeigu būtų pripažinęs negaliojančiais daugiamandatės apygardos rezultatus. Kita vertus, galėjo pasakyti, kad viskas visiškai gerai ir palaiminti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą.
Bet šiuo atveju labai aiškiai išskirta viena partija - būtent Darbo partija, parodyta, kad jos sąraše yra būtent tie žmonės, kurie dabar jau negalės atsisėsti į parlamentaro kėdę. Tai buvo gal ir ne smūgis, bet vis tiek neigiamas veiksmas Darbo partijos atžvilgiu“, - šeštadienį naujienų agentūrai ELTA sakė politologas.
M. Jastramskio nuomone, aiškiai įvardindamas Darbo partijos narius kaip neteisėtai patekusius į Seimą, be to, panaikindamas rezultatus Biržų-Kupiškio apygardoje, kurioje pažeidimai taip pat buvo sieti su Darbo partija, teismas Darbo partijos ir prezidentės Dalios Grybauskaitės konflikte iš dalies stojo prezidentės pusėn.
„Paradoksalu, vienintelė partija, kuri mandatų prasme nukentėjo, yra socialdemokratai, dėl to, kad jie prarado vieną mandatą. Darbo partija nenukenčia taip konkrečiai, bet šiaip, jeigu teismo sprendimą kaip politinį vertintume, tai iš dalies teismas stojo į prezidentės pusę“, - teigė M. Jastramskis.
Iššūkis ne vien A. Butkevičiui
Svarstydamas, kokia galėtų būti tolesnė naujosios valdančiosios koalicijos ateitis, politologas pažymėjo, kad prezidentės vaidmens nuvertinti negalima. M. Jastramskis teigė, kad ji gali netgi nuspręsti siūlyti premjeru skirti ne Algirdą Butkevičių, o kitą politiką.
„Socialdemokratų viršūnės puikiai supranta, kad jie gali kažkaip bandyti stumti, bet Prezidentas šiuo atveju Vyriausybės formavime formaliai pagal Konstituciją turi galią blokuoti premjerą“, - teigė politologas.
M. Jastramskis sakė, kad jei prezidentė, kas, anot jo, labai tikėtina, išliks kategoriška, būtent socialdemokratų vadovybės sprendimai bus svarbiausi.
„Sunku pasakyti, kas toliau bus daroma, bet kad Dalia Grybauskaitė nesitrauks, aš manau, čia yra daugiau šansų, dėl to, kad ji atkaklią poziciją išreiškė jau ne kartą. Pagrindinis iš tikrųjų veiksnys šitoje vietoje yra būtent socialdemokratų vadovybė.
Būtent ji priima sprendimus, ne vienas A. Butkevičius. Galbūt šiaip A. Butkevičius ir eitų į koaliciją su konservatoriais, bet jų partijoje tikrai yra tokių žmonių, kurie blokuoja šitą apsisprendimą“, - svarstė politologas.
M. Jastramskis pažymėjo, kad dėl prezidentės aktyvaus veikimo formuojant Vyriausybę stebėtis nederėtų, nes jai tokią teisę suteikia Konstitucija.
„Lietuva formaliai, pagal Konstituciją, yra pusiau prezidentinė šalis, dėl to, kad mes turime tiesiogiai renkamą Prezidentą, kuris nėra tik ceremoninis, nėra tik simbolinis. Jis turi, nors ne kažkokias absoliučias, bet pakankamai stiprias galias, ir viena iš tų galių pagal Konstituciją yra Vyriausybės formavimas.
Todėl esant tokiam Prezidento institucijos vaidmeniui, nieko keisto, kad žmogus, kuris tiesiogiai buvo išrinktas, turi pakankamai didelį rinkėjų pasitikėjimo reitingą, veikia formuojant Vyriausybę“, - teigė politologas.
Naujų rinkimų nereikės
Šeštadienį KT paskelbė, kad Seimo rinkimų įstatymas buvo pažeistas, tačiau rinkimai daugiamandatėje apygardoje yra teisėti, partijų mandatų skaičius lieka galioti.
KT išvadoje teigiama, jog įstatymo pažeidimai padaryti daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatant Darbo partijos kandidatų Jolantos Gaudutienės, Živilės Pinskuvienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus ir Viečeslavo Zdanovičiaus vietas sąraše. Pirmieji trys iš šių kandidatų pagal Darbo partijos sąrašą pateko į Seimą.
Pasak KT išvados, nustatant J. Gaudutienės, Ž. Pinskuvienės ir J. Pinskaus vietą sąraše buvo padaryti „šiurkštūs pažeidimai“.
Pagal partijų sąrašus į Seimą patenkančių narių mandatų skaičius nesikeičia nei Darbo partijai, nei socialdemokratams, nei kitoms partijoms. Pagal KT išvadą, į Seimą išrinktais daugiamandatėje apygardoje negali būti laikomi tik minėtieji trys Darbo partijos sąrašo kandidatai, bet visų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje nėra naikinami.
KT išvadoje pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į žalą, kurią rinkimų rezultatas daugiamandatėje apygardoje darytų rinkėjų lūkesčiams ir stabilumui, šią priemonę reikia taikyti atsargiai.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš KT sulaukė kritikos dėl to, kad tvirtindama galutinius rinkimų rezultatus nevertino, ar visi kandidatai pirmumo balsus, po reitingavimo leidžiančius jiems būti pakankamai aukštai sąraše, kad patektų į Seimą, susirinko sąžiningai.
KT išvadoje taip pat teigiama, kad vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje padaryti pažeidimai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui. Čia rinkimus laimėjo socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, aplenkęs „darbietį“ Ritą Vaiginą.
Tačiau pirmajame ture skirtumas tarp pirmąją vietą užėmusio kandidato ir trečiąją vietą užėmusios kandidatės buvo vos 29 balsai, o vienos apylinkės komisijos nariai patys rezultatų suskaičiuoti nesugebėjo - tai už juos padarė apygardos rinkimų komisija.
Tuo tarpu Šilutės-Pagėgių, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio apygardų rezultatų patvirtinimas, KT nuomone, neprieštarauja įstatymui. Kaip skaitydamas išvadą pabrėžė KT pirmininkas Romualdas Urbaitis, nerasta pakankamai įrodymų, kad pažeidimai šiose apygardose būtų galėję padaryti įtakos kandidatų eilei.
Išvadą KT paskelbė išnagrinėjęs prezidentės D. Grybauskaitės ir Seimo pateiktus paklausimus dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
