„Niekada man tų dokumentų ir nereikėjo, niekas nereikalavo”, – vakar „Lietuvos rytui” tikino Veiverių (Prienų r.) pirminės sveikatos priežiūros centre įsikūrusi 72 metų Elena Agurkaitė.
Iš Kauno į Prienų rajoną beveik prieš du dešimtmečius atsikrausčiusi moteris pastarąjį kartą seno pavyzdžio sovietinį pasą gavo 1974-ųjų balandžio 14 dieną.
Palatos kaimynės juokauja, kad E. Agurkaitė turbūt susiruošė tekėti, todėl užsimanė naujų Lietuvos dokumentų.
Įsikūrė draugės namuose
Išsikrausčiusi iš Kauno E. Agurkaitė apsigyveno draugės namuose Prienų rajone, tačiau prieš ketverius metus šeimininkė mirė, o būstą paveldėjo jos giminaitė.
Jau daugelį metų prieniškė niekur nedirbo, pensijos negaudavo, o daugiausia pajamų gaudavo rinkdama miško gėrybes.
Ji pamena vien už surinktas mėlynes per vasarą uždirbdavusi apie 1000 litų.
Pernai rudenį E. Agurkaitė liko be pastogės, todėl Veiverių seniūnijos darbuotojai parūpino jai vietą pirminės sveikatos priežiūros centre.
Kai Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas paprašė parodyti dokumentus, moteris ištraukė seną, nušiurusį ir seniai nebegaliojantį sovietinį pasą žaliu viršeliu.
Leidimą paliko seniūnijoje
Kol kas E. Agurkaitė gavo tik leidimą nuolat gyventi Europos Bendrijos šalyse, tačiau jį paliko seniūnijoje pas socialinę darbuotoją. Dėl pilietybės suteikimo ji nesikreipė.
Pasak seniūno V. Ramanausko, dokumentų tvarkymas buvo gana sudėtinga procedūra.
Dabar moteris jau galės gauti pensiją, nes turi 20 metų darbo stažą. Jai bus užtikrinta visapusė medicinos pagalba, o jos prireikia vis dažniau – dėl kaulų išretėjimo E. Agurkaitė sunkiai vaikšto.
Kartais su kitais centro gyventojais ji nueina į kitoje gatvės pusėje esančią bažnyčią, o kitų pramogų net neieško.
„Ką veikiame? Dažniausiai gulime lovose, reikia pailsėti prieš mirtį”, – svarstė E. Agurkaitė.
Moteris turi dukterį, kuri prieš daugelį metų išvyko gyventi į Angliją, ir jau daugiau kaip pusmetį su ja net nebendravo. Daugiau artimųjų prieniškė neturi.
Rūpinasi sodybos priežiūra
Migracijos tarnybos specialistai tikina, kad daugiausia dokumentų neturinčių žmonių nustatoma per visuotinį gyventojų surašymą.
Prienų rajone šiemet aptikti dar du tokie žmonės – tai 56 metų Janina Lipskienė ir 49 metų Marselis Federavičius. Pastarasis sovietinį pasą gavo 1990-aisiais, o J. Lipskienei dokumentas išduotas 10 metų anksčiau, tačiau abu pasai seniai prarasti.
Šių žmonių likimas labai panašus į E. Agurkaitės. Anksčiau jie gyveno Kaune, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių persikraustė gyventi į kaimyninį Prienų rajoną.
Šiuo metu jie gyvena sodyboje, kurios šeimininkai laikinai išvykę į užsienį. Mainais už pastogę rūpinasi sodybos priežiūra ir taip pat neseniai pradėjo procedūras, leidžiančias gauti dokumentus.
Pareigūnams prieniškiai aiškino nepasirūpinę naujais dokumentais, nes jų esą nereikėjo.
Nevėlu pasirūpinti Lietuvos pilietybe
Tik sovietiniais metais dokumentus gavę žmonės nėra deklaravę gyvenamosios vietos, neįtraukti į jokius registrus, neturi asmens kodo ir negali naudotis socialinėmis garantijomis.
Pagal 2010 metų gruodžio 2-ąją priimtą Pilietybės įstatymą šie asmenys turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, tačiau iš pradžių privalo tapti teisėtais Lietuvos gyventojais.
Iš pradžių jiems išduodamas ilgalaikio Lietuvos gyventojo leidimas gyventi visoje Europos Bendrijoje – lietuvių kilmės Lietuvoje gimę ir visą gyvenimą joje praleidę žmonės prilyginami užsieniečiams.
Gavęs tokį leidimą žmogus jau gali tikėtis socialinės paramos ir visų medicinos paslaugų, tačiau papildomai turi kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.
