Prieš kelias dienas prie pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo, kultūros puoselėtojo ir šviesuolio L. Ivinskio paminklo Kuršėnuose buvo padėta gėlių, rėžtos šventinės kalbos, dainuota.
Šioje aikštėje vyksta pagrindinės Kuršėnų šventės, minėjimai, todėl miestiečiai apstulbo, prieš porą dienų čia išverstas krūvas mėšlo. Viena priekaba dvokiančio turinio buvo iškratyta ir prie pat paminklo.
Aplinkui dvokė lyg gyvulių fermoje. Kilus pasipiktinimui, seniūnija sukruto naikinti miesto centrą užsmardinusias krūvas.
Darbininkai žemėmis skubiai užkapstė mėšlą. Tačiau dvokas neišnyko, tik kiek apmažėjo, o miestiečiai tebevaikšto pro L. Ivinskio paminklą raukydami nosį.
Paaiškėjo, kad iniciatyva tręšti miesto želdinius ir gėlynus šviežiu mėšlu - Kuršėnų seniūno Vytauto Gedmonto.
„O, Viešpatie! Esu kaltas. Tuoj tvarkysiuosi“, - žurnalistui greitakalbe išrėžė nepatenkintas valdininkas ir numetė ragelį.
Jam antradienį ryte dėl dvokiančių trąšų bandė paskambinti ir Šiaulių rajono vicemeras Antanas Bezaras, kai į darbą važiuodamas pastebėjo, kad ir žiedinėje sankryžoje riogso dvokianti mėšlo krūva.
Tačiau su V. Gedmontu vicemerui susisiekti nepavyko.
„Pasielgta labai negražiai. Miesto erdvėse mėšlui - ne vieta, - seniūnijos iniciatyva stebėjosi A. Bezaras. - Esu agronomas, todėl galiu patvirtinti, jog sprendimas prie paminklo esančią žemę patręšti mėšlu - blogiausias įmanomas sprendimas“.
