Naujai išrinkti Seimo nariai turėjo pasakyti tokius priesaikos žodžius: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas.“
Priesaiką buvo galima sakyti be paskutiniojo sakinio, priklausomai nuo asmeninių įsitikinimų.
Tuo pasinaudojo socialdemokratai Vytenis Andriukaitis, Marija Aušrinė Povilionienė, Juras Požėla, Giedrė Purvaneckienė, Algirdas Sysas.
Į aukščiausiąją jėgą nesikreipė ir „darbiečių“ sąraše išrinkti Sergejus Dmitrijevas ir Larisa Dmitrijevai. Parlamente nebėra pagarsėjusio ateisto socialdemokrato Česlovo Juršėno. Jis nusprendė baigti parlamentaro karjerą ir rinkimuose nebedalyvavo.
Prisiekiant naujiesiems Seimo nariams visi parlamentarai stovėjo. Pirmąjį 2012-2016 metų Seimo posėdį vedė vyriausia pagal amžių Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.
Naujasis parlamentas penktadienį dar išrinks Seimo pirmininką ir jo pavaduotojus.
Nepadėjo rankos ant Konstitucijos
Duodamas priesaiką Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas, Seimo narys Michalas Mackevičius užmiršo uždėti ranką ant Konstitucijos. Vertinant griežtai pagal protokolą, tokia priesaika neturėtų galioti. M. Mackevičiaus klaidą pastebėjo ir salėje sėdintis Konstitucinio Teismo teisėjas, pasišnabždėjo su pirmininkaujančia posėdžiui ir numojo ranka. Priesaika užskaityta.
Seimo narys, galimas socialdemokratų kandidatas į susisiekimo ministro postą Rimantas Sinkevičius irgi prisiekė nepadėjęs rankos ant Konstitucijos. Tai pastebėjus Seimo darbuotojams, jis išsyk pakartojo priesaiką.
Konstitucinės teisės žinovas Vytautas Sinkevičius teigė, jog reikalavimas sakyti priesaiką padėjus ranką ant Konstitucijos įpareigoja Seimo statutas. Tačiau teisininkas nemano, kad užmiršusio tai padaryti parlamentaro priesaika negalioja.
„Žmonės juk jaudinasi. Girdžiu, kai kurie vietoj „saugoti Lietuvos žemių vientisumą“ pasako: „saugoti žmonių vientisumą“. Bet jei Konstitucinio Teismo pirmininkas priesaiką pripažįsta galiojančia, tai viskas gerai“, - portalui lrytas.lt paaiškino V. Sinkevičius. Ranką ant Konstitucijos ne iš karto padėjo ir šešerius metus Seimo pirmininko pareigas ėjęs Artūras Paulauskas.
Neprisieki Dievui - nesilaikai religijos vertybių
Publicistas, politinio ir visuomeninio gyvenimo apžvalgininkas Tomas Viluckas teigia, kad nesakydami priesaikos pabaigos Seimo nariai parodo nuostatas religijos atžvilgiu.
„Priesaikoje nekalbama apie konkrečią religiją, Bažnyčią ar konfesiją. Sakytume, religinės vertybės jiems nėra svarbios, Dievo buvimas jų politikoje neegzistuoja.
Negalime teigti, kad pasakiusiems visus priesaikos žodžius Dievas svarbus. Nuoširdumo nepamatuosi. Bet jei šaukiasi Dievo pagalbos, turėtų atsižvelgti į religines vertybes ir savo darbe.
Deja, ne visi politikai tai praktiškai įgyvendino priimdami įstatymus. Pagarba žmogui, jo orumui, pagalba vargstantiems, sąžiningumas – pamatinės vertybės. Ne kiekvienas politikas to laikosi.
Žmogus pasirenka, sakyti ar ne. Tai yra jo išpažinimas, jo pasirinkimas. Tai numato ir procedūra. Kiti priesaikos sakiniai yra privalomi, negalima keisti nė žodžio, o šis sakinys – laisvai pasirenkamas“, - teigia T. Viluckas.
