O. B. Nordfjellas Vilniuje lankėsi Lyčių lygybės instituto (EIGE) kvietimu.
REFORM yra pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija. Centras buvo įkurtas 2002 metais kaip pagalbos linija vyrams. Jo veiklą finansuoja Norvegijos vyriausybė ir privatūs šaltiniai.
– Esate sociologas. Kodėl įsitraukėte į vyrų dažnai niekinamą lyčių lygybės veiklą?
– Studijuodamas universitete sociologiją nuolat girdėjau apie lyčių lygybės būtinumą, kurio siekia moterys.
Ėmiau kelti klausimus: ar vyrai neturi lyties? Ar jie nėra diskriminuojami? Ar jie atsakingi už smurtą prieš moteris? Tada apie vyrų problemas apskritai nebuvo kalbama. Dabar situacija kitokia.
– Ar Norvegijoje egzistuoja ironiškas požiūris į vyrus, aktyviai dalyvaujančius lyčių lygybės veikloje?
– Tyrimai apie vyriškumo sampratą Norvegijoje patvirtina, kad vyrai remia veiklą, skatinančią lyčių solidarumą, ir noriai į ją įsitraukia. Iš to nėra šaipomasi.
– Kodėl lyčių lygybės veiklai reikia vyrų?
– Abiejų lyčių gyvenimą sudaro dvi visiškai vienodos dalys: abu nori turėti darbą ir būti emociškai artimi savo vaikams. Kad vyras geriau pažintų savo vaikus (tik tokiu būdu įmanoma tapti artimam), jis turi praleisti su jais tiek pat laiko kaip ir moteris.
Norvegijoje aiškiai matyti tendencija, kad šiuolaikiniai vyrai noriai atsigręžia į savo šeimas.
– Kodėl vyrams reikia lyčių lygybės?
– Nenorime būti vertinami kaip keisti arba nenormalūs vyrai, jeigu pasirenkame slaugyti ligonius. Taip pat nenorime, kad inžinierė moteris būtų vertinama kaip neatitinkanti normų.
Vyrams nėra malonu tapatintis su lytimi, kuri smurtauja. Todėl vis daugiau jų sąmoningai įsitraukia į lyčių lygybės veiklą.
Jų pozicija duoda rezultatų. Ir vyrams, ir moterims visuomenė be smurto – geresnė vieta gyventi.
– Norvegijos vyrai tiki, kad jų lyčiai irgi reikia pagalbos?
– Norvegijoje ir vyrai, ir moterys remia lyčių lygybės vertybes. Jos neturėtų priklausyti nuo lyties. Mūsų šalyje buvo atliktas lyčių lygybės vertinimo kriterijų tyrimas.
Pusė Norvegijos gyventojų teigia, kad lyčių lygybė pasiekta. Iš jų taip mano šiek tiek mažiau moterų ir vos vos daugiau vyrų. Aš pats manau, kad ji dar nėra pasiekta.
– Norvegijoje propaguojate projektus, į kuriuos šnairuotų vyrai Lietuvoje. Pavyzdžiui, siūlote didinti vyrų vaidmenį vaikų darželiuose. Kaip reaguoja norvegai?
– Dauguma vyresnių vyrų Norvegijoje pavydi savo sūnums, kad jie emociškai daug labiau susiję su savo vaikais nei buvo susiję jie patys.
Šį reiškinį Norvegijoje paskatino vadinamoji tėvo kvota – kai tėvas būtinai turi imti dalį tėvystės atostogų ir negali jų perleisti kūdikio motinai.
Vyksta dvigubas procesas: vyrai ne tik atranda asmeninį santykį su savo vaikais juos prižiūrėdami, bet ir noriau pasirenka šią veiklą kaip karjeros kelią. Jiems tampa įdomu ir prasminga auklėti vaikus. Darželio auklėtojų statusas yra pakilęs. Jais dirba 9 procentai vyrų.
– Lyčių lygybės renginiuose Lietuvoje dažniausiai sėdi tik moterys. Ar taip yra ir Norvegijoje?
– Dabartinis Norvegijos premjeras Jensas Stollenbergas buvo pirmasis politinis lyderis, kuris 1986 metais sukūrė specialią grupę lyčių lygybės aspektams Norvegijoje tirti. Jis ne tik skatino įvertinti lyčių lygybės lygmenį, bet ir siūlyti būdus nelygybei įveikti.
Dabar jis vyriausybės vadovas. Tai rodo politikų susidomėjimą šia problema.
Kairiųjų socialistų vadovas troško tapti lyčių lygybės ministru. Tai gana iškalbingi faktai.
– Kiek Norvegijos valstybė išleidžia pinigų lyčių lygybės projektams ir kokį efektą duoda investuotos lėšos?
– Skiria nemažai, bet tie pinigai nebūtinai tiesiogiai patenka lyčių lygybės projektams. Jie nukeliauja į vaikų darželius. Tai naudinga ir moterims, ir vyrams, ir valstybei.
Kiekvienai šeimai sudaroma galimybė išleisti vaiką į vaikų darželį. Tai užtikrina moteriai galimybę neiškristi iš darbo rinkos. Į lyčių lygybę investuoti verta: Norvegijoje darbo jėgos produktyvumo lygis labai aukštas.
