Prezidentė skėlė tikrai skambų antausį. Bėda tik ta, kad taikydamasi į jai nepatinkančius politikus šiuo antausiu šalies vadovė apdovanojo ir visą šį Seimą išrinkusią tautą.
Suprask, išrinkote tokius, kokių sveikinti D. Grybauskaitei garbė neleidžia.
Tiesa, pats Seimas netruko savotiškai pateisinti neregėto prezidentės sprendimo. Seimo pirmininko pavaduotojais panorę matyti Darbo partijos atstovą V. Gapšį bei „Tvarkos ir teisingumo” narį K. Komskį tautos išrinktieji ilgam paliko nuo parlamento driektis „kriminalinį kvapą”.
Juk žinant, kad šis Seimas bent jau daugumos balsais įrodinėja, jog verčiausi jo nariai, į kuriuos verta lygiuotis, yra būtent V. Gapšys ir K. Komskis, iš tiesų kyla moralinė dilema, kaip su tokiu parlamentu bendrauti.
Ir, beje, šiuo atveju net nebegalima kalbėti, kad prezidentė ar bet kas kitas, niekaip negalintis pateisinti K. Komskio ir V. Gapšio išrinkimo į šio Seimo vadovybę, nepaiso tautos valios. Juk tiek „darbietis”, tiek „tvarkietis” tiesioginiuose rinkimuose tautos paramos nesulaukė. Jie išrinkti tik pagal partijų sąrašus.
To, kad V. Gapšys yra vienas pagrindinių teisiamųjų Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, niekas nepaneigs.
Kaip nepavyks paneigti ir to, jog K. Komskis į parlamentą apskritai pateko tik todėl, kad... pralaimėjo savo vienmandatėje apygardoje. Įtarimų dėl balsų pirkimo jam būta ne mažiau nei tiems Darbo partijos nariams, kurie Konstitucinio teismo ir praėjusio Seimo sprendimu po rinkimų buvo „išbrokuoti”.
Todėl pergalė savo apygardoje ir K. Komskiui būtų virtusi nuosprendžiu – tai patvirtino ne bet kas, o vyriausiasis rinkimų prievaizdas Z. Vaigauskas.
Tačiau naujajai valdančiajai koalicijai toks kriminalinis kvapas nosies neriečia. Akivaizdu, kad jai svarbiau politinis lošimas su prezidente, kuriame dabar svarbiausia demonstruoti, jog šalies vadovė valdžią gavusiems tikrai nediktuos.
Ir jei šalies vadovė pasakė nenorinti matyti valdžioje abejotinos reputacijos veikėjų, tai „garbės reikalas” šiuos veikėjus į valdžią pasodinti.
Dabar šiame politiniame lošime vėl ateina prezidentės eilė mesti kortas. Formuojant vyriausybę šalies vadovo žodis – toli gražu ne paskutinis. O matant, kaip D. Grybauskaitė po šių Seimo rinkimų elgėsi iki šiol, tikėtis sklandaus ir greito proceso tikrai netenka. Veikiau galima laukti nemažos intrigos.
Tad į klausimą „kas – ką” šiame lošime vis dar neatsakyta. Tiesa, šalies vadovės pergale siekiant valdančiosios koalicijos be Darbo partijos ir abejotinos reputacijos veikėjų valdžioje patikėti nuo pat pradžių buvo labai sunku.
Po konstitucinę daugumą turinčios koalicijos sudarymo ir Seimo vadovybės rinkimų tokia pergalė tapo dar labiau neįtikėtina. Taigi prezidentės laukia daugiau ar mažiau skausmingas pralaimėjimas. Bet ji, žinoma, loš iki galo.
Ar gali laimėti valdančioji koalicija? Jei jos tikslas – tik susodinti savo veikėjus į šiltas ir pelningas valdžios kėdes, kai ką laimėti ji gali. Bet tikrai ne visą lošimą.
Tačiau norėdamas iš tiesų sėkmingai valdyti atviro konflikto su prezidente bet kuris politikas Lietuvoje turėtų vengti kaip velnias kryžiaus. Tokia jau šalies konstitucinė sąranga.
Tačiau paradoksaliausia, kad daugiausia pralošti rizikuoja ne abejotinos reputacijos veikėjus į valdžią atkakliai stumiančios Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo” partijos. Ir ne prezidentė.
Daugiausia pralošti rizikuoja pagrindinė valdančioji Socialdemokratų partija. Būtent jos mundurą labiausiai sutepė kriminalinis Seimo vadovybės kvapas. Būtent jiems teks atsakyti už visas valdymo nesėkmes ir skandalus. Bet atrodo, kad lošimo įkarštyje tai kol kas supranta nebent V. Andriukaitis.
