Portalo lrytas.lt žurnalistui pavyko pažvelgti į šio specialiojo padalinio darbą iš vidaus. Pirmajame pasakojime siūlome susipažinti su bendraisiais policijos antiteroristinės rinktinės bruožais. Kituose reportažuose - iki šiol neskelbti faktai, skaičiai, detalės.
Sunki pradžia ir žūtys
Lietuvos nepriklausomybės pradžioje „Aras“ buvo bene vienintelė speciali Lietuvos struktūra, pajėgi atlikti pačias įvairiausias kovines užduotis, pradedant įkaitų išlaisvinimu ir baigiant sprogmenų nukenksminimu, sustiprintu patruliavimu bei svarbių liudininkų apsauga. Tuomet padalinys atlikdavo labai daug funkcijų. Laikui bėgant keitėsi veiklos apimtys, o rinktinės specializacija siaurėjo.
Policijoje atsirado nauji padaliniai ir institucijos. „Aras“ susitelkė ties antiterorizmo operacijų planavimu, organizavimu ir vykdymu.
Šiandien mažai kas žino, kad būtent šie vyrai kartu su įgaliotais tuometės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos atstovais važiavo į Rusiją parvežti KGB archyvinių bylų. Už šios delegacijos saugumą ir buvo atsakingi būtent „Aro“ žmonės. Tai vyko 1992 metais.
Du „Aro“ pareigūnai žuvo Medininkų poste. Tuomet Lietuvai labai trūko profesionaliai paruoštų vyrų, galinčių atlikti sudėtingiausias kovines užduotis.
Dažnai nutylima ir apie šio padalinio dalyvavimą ginant Aukščiausiosios Tarybos teritoriją 1991 m. rugpjūčio mėnesį, kai į ją jėga bandė įsiveržti Rusijos specialiųjų padalinių kariai. Tuomet žuvo krašto apsaugos savanoris Artūras Sakalauskas, nukentėjo dar keli kariai bei du rinktinės „Aras“ pareigūnai. Puolimas buvo atremtas, o vienas „ariečio“ peršautas Rusijos kariškis – sulaikytas.
„Aras“ riaušių nemalšina
Dėl padalinio specifikos ir slaptumo apie jį sklando daug netikrų faktų. Dauguma jų – laužti iš piršto. Viena dažniausių klaidų – „Aro“ pareigūnais vadinami visi policijos ar kitų tarnybų darbuotojai, kurie dėvi kaukes. Be „Aro“ rinktinės, jas dar dėvi Viešojo saugumo tarnybos, mobilios policijos kuopos ir kitų tarnybų pareigūnai.
Šis padalinys 2009 metais nemalšino riaušių prie Seimo. „Aras“ netramdo ir neramumų kalėjimuose, nedalyvavo Garliavos įvykiuose. Šias funkcijas atlieka kiti teisėsaugos padaliniai.
Pagrindinė specialiojo policijos padalinio funkcija – organizuoti, valdyti ir vykdyti antiteroristines bei įkaitų išlaisvinimo operacijas Lietuvoje. Jis taip pat vykdo pavojingų ir ginkluotų nusikaltėlių sulaikymo operacijas, ieško karinių ir savadarbių sprogmenų, naudojamų teroristiniais ar kriminaliniais tikslais, bei juos nukenksmina. Ypatingais atvejais rinktinė padeda Vadovybės apsaugos departamentui saugoti labai svarbius asmenis bei atlieka slaptas policijos operacijas.
Vien pernai rinktinė turėjo 225 kovines užduotis. Per jas sulaikyti 68 pavojingi asmenys, išvaduotas įkaitas, daugiau nei 40 kartų rinktinės išminuotojai surado ir nukenksmino savadarbius ar karinius sprogmenis bei jų imitacijas.
Maža profesionali policijos kariuomenė
Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ sudaro keletas struktūrinių grupių ir padalinių. Tai – administracija, Informacijos, analizės ir derybų skyrius, Specialusis būrys, Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyrius ir 3 kuopos. Viena iš jų dislokuota Klaipėdoje.
Nors nėra tiksliai atskleidžiama, kiek žmonių dirba antiteroristinėje rinktinėje, spėjama, kad bendras darbuotojų skaičius gali viršyti 100.
Rinktinėje išskiriamos kelios specializacijos – šturmuotojų, snaiperių, kovinių plaukikų, derybininkų ir išminuotojų. Jos remiasi pasauline praktika ir yra reikalingos rinktinės tikslams ir uždaviniams vykdyti.
Kitaip tariant „Aras“ – tartum mažytė labai gerai paruoštų policijos specialistų armija. Į ją patenka tik patys geriausi ir labiausi motyvuoti pareigūnai.
Rinktinės viduje veikia Specialusis būrys. Tai patys geriausi padalinio šturmuotojai, kurie yra aprūpinti pačia geriausia technika ir ginklais. Į šį būrį gali patekti tik keletą metų ištarnavę, kovinės patirties įgiję ir dar vieną specialią atranką perėję pareigūnai.
Pirmiausia intelektas, tik po to raumenys
Patekti į „Arą“, kaip ir į bet kurį specialiosios paskirties padalinį, nėra lengva. Nors fizinis pasirengimas čia labai svarbus atrankos kriterijus, didžiausias dėmesys per atranką sutelkiamas į kandidato intelektą, psichologines savybes bei motyvaciją.
Kandidatas gali būti ir Lietuvos kovinių menų ar imtynių čempionas, tačiau jeigu jis nesugebės orientuotis stresinėje situacijoje, per trumpą laiką neįsimins įkaito ir pagrobėjo veido, bijos aukščio ar uždarų erdvių – jam šiame elitiniame padalinyje ne vieta.
Atranka ypatingomis sąlygomis vyksta maždaug savaitę. Joje patikrinama fizinė ir psichologinė žmogaus ištvermė, kandidatas turi įveikti ugnies, sprogimų, aukščio ir uždarų patalpų baimės testus, orientuotis stresinėje aplinkoje aidint šūviams, paklusti įsakymams, bet kartu mokėti savarankiškai veikti netipinėse situacijose. Atrankos organizuojamos remiantis analogiškų pasaulio padalinių patirtimi.
Prireikus „Aras“ padėtų ir kaimynams
2004-aisiais „Aras“ buvo priimtas į ATLAS organizaciją, kuri vienija visos Europos Sąjungos antiteroristinius padalinius. Dabar veikia slaptas ir saugus ryšys su visomis be išimties ES šalimis. Specialieji padaliniai dalijasi patirtimi, žiniomis, informacija. Periodiškai organizuojamos ir bendros pratybos bei seminarai.
ATLAS privalumas – per ypač sudėtingus ir plačius išpuolius arba pavojingas situacijas, jei Lietuvoje neužtektų „Aro“ pajėgumų, mums į pagalbą atskubėtų kiti ES antiteroristiniai padaliniai. Toks atvejis galėtų būti įmanomas, jeigu vienu metu skirtingose vietose būtų paimti įkaitai arba užgrobti pastatai. Taip pat tokiais atvejais ir lietuviai būtų pasirengę padėti ES šalims, jeigu jos paprašytų pagalbos.
Iki šiol tokių rimtų atvejų ES nėra buvę. Tik lietuviai kartą buvo paprašyti pagelbėti Estijai. Tuomet dalis rinktinės „Aras“ pareigūnų buvo pasiruošę bet kurią akimirką padėti Estijos kolegoms, jeigu iškiltų teroristinė grėsmė Estijoje vykusiame NATO viršūnių susitikime.
Po kulkomis už varganą atlygį
Sunku patikėti, bet mūsų valstybėje iki šiol elitinių policijos pajėgų pareigūnai įvertinami taip pat, kaip paprastas tarnautojas ar koks darbininkas.
Patekti į šį elitinį ir įslaptintą padalinį gali norėti tik patriotai, savo darbo fanatikai arba... bepročiai. Kitokia formuluotė sunkiai galima, kadangi kai kurių „Aro“ struktūrinių padalinių vadai „į rankas“ gauna vos kiek daugiau nei 2 tūkst., o naujai atėję šturmuotojai negauna nė pusantro tūkstančio litų.
Paklauskime savęs, kuris iš mūsų už tokią sumą norėtume suimti Henriką Daktarą, ginkluotų Tulpinių gaują arba išminuoti savadarbę bombą, padėtą po automobiliu ir valdomą mobiliuoju ryšiu, arba išvaduoti įkaitą iš ginkluotų nusikaltėlių rankų. Ar tikrai vyrai, užtikrinantys mūsų saugumą ypatingose situacijose, yra verti tokio atlygio?
