– Kaip suprantu, jūs nusprendėte, kad pareigūnų veiksmai, vykdant visiems gerai žinomą teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai, buvo teisėti. Kuo remdamasis tai konstatuojate? - paklausėme A. Giniočio.
– Norėčiau patikslinti nutarimo formuluotę, kuri skamba taip: „Ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.
Toks sprendimas priimtas, atlikus visus būtinus įstatyme numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausus liudytojas bei pareiškėją. Iš viso buvo apklausta daugiau kaip 20 liudytojų, t.y. visi teismo sprendimo vykdyme dalyvavę pareigūnai: antstolė, policijos atstovai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, psichologės, taip pat mergaitės motina bei jos advokatas.
Taip pat buvo peržiūrėti vaiko paėmimo metu gegužės 17 d. daryti vaizdo įrašai, atlikti kiti būtini veiksmai. Be to, vertinti ir tie duomenys, kuriuos teikė aktyvūs asmenys, perdavimo liudininkai, nevyriausybinės organizacijos. Norėčiau akcentuoti, kad šis tyrimas buvo atliekamas dėl konkrečių pareigūnų, vykdžiusių teismo sprendimą, iš globėjos perduodant mergaitę motinai, veiksmų. Mano žiniomis, Kaune atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo, smurto ar kitų tiesiogiai su name vykusiu perdavimu nesusijusių veiksmų.
– Negi visi jūsų apklausti liudytojai kaip vienas parodė, kad jokios prievartos mergaitės atžvilgiu naudota nebuvo? Jūsų oponentai galėtų paprieštarauti, kad per televiziją transliuotuose vaizdo įrašuose matyti, jog jėga visgi panaudota buvo.
– Ir jie iš dalies būtų teisūs. Įstatymuose naudojama keletas skirtingų sąvokų, kurios apibrėžia jėgos panaudojimą. Galiu pasakyti, jog, vykdydami teismo sprendimą mergaitę perduoti motinai, ir antstolė, ir sprendimo vykdymą užtikrinti turėję policijos pareigūnai vadovavosi įstatymuose numatyta vaikų perdavimo išieškotojui tvarka. Tvarką reglamentuojančiame Civilinio proceso kodekso straipsnyje, be kita ko, nurodoma, kad priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui vykdyti.
Kitaip tariant, įstatymas numato jėgos panaudojimą, reikalingą kliūtims pašalinti, bet tuo pačiu draudžia naudoti prievartą, kaip smurtavimą, nukreiptą prieš perdavime dalyvaujančius asmenis.
Atlikus tyrimą negauta duomenų, jog buvo peržengta jėgos panaudojimo, reikalingo kliūtims šalinti, riba. Reiktų priminti, jog dar kovo 23 d. buvo bandoma minėtą teismo sprendimą įvykdyti geranoriškai, bet dėl pasipriešinimo teismo sprendimo vykdymui, teko priimti patvarkymą dėl priverstinio jo vykdymo, pašalinant tam trukdančias kliūtis.
Mergaitės atžvilgiu jėga iš teismo sprendimo vykdytojų pusės naudota tiek, kiek jos reikėjo patraukiant ją nuo globėjos ir perduodant motinai, prieš tai globėją žodžiu kelis kartus įspėjus geruoju vykdyti teismo sprendimą, t.y. geruoju perduoti mergaitę motinai. Dar svarbu pažymėti ir tai, kas sudaro nusikaltimų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 228 ir 229 str., sudėtį.
Šios nusikalstamos veikos atsiranda tik tais atvejais, jeigu dėl valstybės pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų (ar neveikimo) didelės žalos patyrė valstybė ar fizinis asmuo. Šio ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tokios žalos nei valstybei, nei asmenims padaryta nebuvo.
Todėl dėl visų čia išvardintų aplinkybių ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo nutrauktas. Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
