Kebliausia apsispręsti bus „Drąsos kelio“ partijai – juk po V. Uspaskicho eilė gali ateiti ir Neringai Venckienei, kuriai pareikšti įtarimai net pagal 6 Baudžiamojo kodekso straipsnius. Seimo pirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas praėjusią savaitę teigė, kad seniūnų sueiga artimiausiu laiku spręs, kada į parlamento darbotvarkę bus įtrauktas jo kolegų, Darbo partijai atstovaujančių parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas.
Artimiausia seniūnų sueiga ir plenarinis Seimo posėdis vyks antradienį.
Reikalaus vardinio balsavimo
Darbo partijos sąjungininkės naujos kadencijos Seime, Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pripažino, jog LSDP taryboje praėjusią savaitę jau buvo kalbama apie teisinės neliečiamybės panaikinimo prašymą, tartasi, kaip į jį turėtų reaguoti frakcija.
„Manome, kad reikia rimtai atsižvelgti į prokurorų argumentus, sudaryti specialią Seimo komisiją. Mūsų nuomone, turi būti vardinis balsavimas dėl jos išvadų“, – sakė I. Šiaulienė.
Tačiau ar Seimas leis patraukti tris „darbiečius“ baudžiamojon atsakomybėn, geriausiu atveju paaiškės po mėnesio.
Pagal Seimo statutą, jeigu prašoma panaikinti parlamentaro arba teisėjo teisinę neliečiamybę, privalu sudaryti komisiją iš įvairių frakcijų atstovų. Komisija turi išklausyti ir prokuratūros argumentus, ir įtariamųjų parlamentarų paaiškinimus, užduoti klausimų.
Trys ar viena komisija?
Komisijos išvada – leisti patraukti baudžiamojon atsakomybės ar ne – irgi dar ne galutinis verdiktas.
Išklausęs komisijos ataskaitą, Seimas turės balsuoti už jos siūlymą, nesvarbu, koks jis būtų: panaikinti teisinę neliečiamybę, ar ne.
„Formaliai turėtų būti sudarytos trys komisijos – kiekvienam svarstomam Seimo nariui atskirai. Matyt, taip ir bus, bet tos trys komisijos bus iš tų pačių narių, tai kaip ir viena“, – aiškino partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys Valentinas Mazuronis.
Jis sakė, kad „tvarkiečių“ frakcija dar nesvarstė, kaip pasisakys dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo trim Darbo partijos nariams.
„Apie šią bylą žinau tik iš žiniasklaidos. Rašyta daug, bet to neužtenka. Dalyvausime komisijoje, kurios tikslas ir bus išaiškinti, ar tai yra politinė byla, kaip tvirtina Darbo partija, ar grynai baudžiamoji, kaip teigia prokurorai“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Neramu ir N. Venckienei
Netolimoje ateityje į Seimą prokurorai gali pasibelsti dar kartą – prašydami panaikinti teisinę neliečiamybę „Drąsos kelio“ lyderei Neringai Venckienei. Ji jau buvo susidūrusi su šia procedūra šių metų vasarą, kai Seimas atėmė iš jos neliečiamybę kaip iš teisėjos.
Buvusiai Kauno apygardos teismo teisėjai inkriminuojami net šeši BK straipsniai. Tarp jų – teismo nutarimų nevykdymas, trukdymas antstoliui dirbti savo darbą, pasipriešinimas policijos pareigūnui.
Seimo rinkimų kampanijos metu N. Venckienė piktinosi, kai jos situacija buvo lyginama su V. Uspaskicho. Tačiau panaši grėsmė atsidurti teisiamųjų suole ar net už grotų verčia vienytis vienas kitam nesimpatizuojančius seną politikos vilką ir naujokę.
Neoficialiomis žiniomis, V. Uspaskichas siūlė N. Venckienei, kad „Drąsos kelio“ frakcija ir Darbo partija paremtų viena kitą, jei bus balsuojama ir dėl trijų „darbiečių“, ir dėl N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Tačiau „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas portalui lrytas.lt tvirtino, kad tokios žinios neteisingos.
„Nebuvo jokių susitarimų ar derybų su Darbo partija. Kaip balsuos mūsų frakcija, dar nežinau, palauksime komisijos išvadų. Matyt, balsuosime individualiai, nes mūsų frakcijoje yra įvairių pažiūrų žmonės“, – tikino V. Vasiliauskas.
A. Patackas V. Uspaskicho negelbės
„Drąsiečių“ vienybė pradėjo eižėti jau renkant ministrą pirmininką. Signataras Algirdas Patackas perskaitė pareiškimą, kuriame piktinosi už socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus kandidatūrą balsavusiais frakcijos kolegomis.
Vargu įmanoma, kad skrupulingu sąžiningumu ir ištikimybe dešiniosioms pažiūroms pasižymintis signataras padėtų V. Uspaskichui ir jo partiečiams išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Apie galimus sandėrius su N. Venckiene dar trumpiau kalbėjo ir V. Uspaskichas. Į portalo klausimą jis atrėžė: „Kol kas – jokių komentarų.“
Įtaria „juodąją buhalteriją“
Pavedimą generaliniam prokurorui kreiptis į Seimą davė Vilniaus apygardos teismas, kuris nagrinėja Darbo partijos (DP) vadinamosios „juodosios buhalterijos“ bylą. Sukčiavimu šioje byloje, be minėtų trijų parlamentarų, kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Prokuroras yra skelbęs, kad 2004-2006 metais partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais.
Darbo partijos atstovai griežtai atmeta kaltinimus ir sako, kad ši byla yra buvusių valdančiųjų konservatorių bandymas susidoroti su oponentais.
