Tai antradienį pradeda spręsti parlamentas: jis subūrė specialią komisiją, kuri iki gruodžio 21 dienos nagrinės prokurorų kaltinimus. Jos pirmininku siūlomas "tvarkietis" Andrius Mazuronis, vicepirmininku - "darbietis" Artūras Paulauskas. Šios komisijos išvada remsis Seimas, kai priims galutinį sprendimą.
Nepaisant opozicijos protestų, komisija turės teisę dirbti tris kartus ilgiau, nei 2008-aisiais, kai analogiška komisija sprendė dėl V. Uspaskicho bei V. Gapšio neliečiamybės. Ankstesnė komisija dirbo savaitę.
Dauguma ignoravo ir opozicijos reikalavimą A. Paulauską pakeisti kitos partijos žmogumi.
Opozicija piktinosi, kad neva bandoma delsti Seimo sprendimą. Jų teigimu, Seimas, gavęs komisijos išvadą gruodžio 21 dieną, nespės gruodį priimti savo sprendimo, todėl jį atidės iki pavasario.
Jei Seimas nesutiks atimti neliečiamybės, byla prieš „darbiečius“ greičiausiai bus nutraukta, Seime sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
„Visai nesenai turėjome atvejį su Seimo nariu Evaldu Lementausku (jam neliečiamybės Seimas neatėmė. - Red.). Byla buvo nutraukta, šiuo atveju greičiausiai irgi taip atsitiktų. Pasibaigus kadencijai, praradus neliečiamybę byla yra atnaujinama“, - žurnalistams tikslino D. Raulušaitis.
Sudarys komisiją
Seimas antradienį subūrė komisiją nagrinėti prokurorų prašymą. Komisija aiškinsis aplinkybes ir siūlys Seimui, kokį sprendimą priimti - atimti neliečiamybę ar ne.
Komisija buvo sudaryta beveik vienbalsiai 117, prieš 2, susilaikė 3 parlamentarai.
Po tris vietas joje turi socialdemokratai, „darbiečiai“ ir konservatoriai. Po vieną - „tvarkiečiai“, lenkų politikai, liberalsąjūdiečiai ir „Drąsos kelias“.
Taigi socialdemokratų, "darbiečių", "tvarkiečių" ir lenkų politikų koalicija komisijoje įgijo absoliučią daugumą – aštuonias iš trylikos vietų.
Be vicepirmininko A. Paulausko, "darbiečius" komisijoje atstovaus Šarūnas Birutis ir Valentinas Bukauskas.
Beje, konservatorius Arvydas Anušauskas Seime kaltino, kad "Drąsos kelias" yra sutaręs su "darbiečiai" balsuoti jiems palankiai. Už šį teiginį "drąsietė" Aurelija Stancikienė jį apskundė etikos sargams.
"Tikiuosi, kad komisija netaps figos lapeliu, kuris pridengs Darbo partijos gėdą", - sakė A. Anušauskas.
Įžiūrėjo delsimą
Opoziciją jau stebina ir ilgas numatomas komisijos darbas, ir tai, kad kaltinimus "darbiečiams" nagrinėsiančios komisijos vienas vadovų bus irgi "darbietis" A. Paulauskas.
Daugumos koalicija savo balsais atmetė opozicijos siūlymą vietoj A. Paulausko į vicepirmininkus įrašyti liberalsąjūdietį Remigijų Šimašių. Taip pat daugumos balsais buvo atmestas opozicijos siūlymas sutrumpinti komisijos darbą iki gruodžio 4 dienos.
Beje, Seimo dauguma iš pradžių siūlė komisijai dirbti savaite ilgiau, iki gruodžio 28 dienos.
Opozicija piktinosi, kad neva bandoma delsti Seimo sprendimą dėl "darbiečių". Jų teigimu, Seimas, gavęs komisijos išvadą gruodžio 21 dieną, nespės gruodį priimti savo sprendimo, todėl jį atidės iki pavasario.
"Ar galvojate, kad Kalėdos išgelbės viešus ryšius, išgelbės nuo didžiosios tautos nepasitenkinimo, kai paliksite imunitetą?", - klausinėjo konservatorė Rasa Juknevičienė. Pasak jos, naujų faktų byloje nėra atsiradę, todėl galima remtis ankstesnės komisijos darbu.
„Jei Seimas jau vieną kartą balsavo, kad byla politinė, tai kodėl mes dar kartą prie to grįžtame?“, - stebėjosi liberalsąjūdietis Remigijus Šimašius.
Konservatoriai piktinosi ir dėl to, kad komisijos vicepirmininkas buvo "darbietis".
"Jokiu protu negaliu suvokti, kad šioje komisijoje dalyvauja Darbo partijos atstovai. Ji yra teisiama šioje byloje. Darbo partijos frakcijos asmenys yra partijos nariai. Jie dabar bus komisijoje, kuri spręs ir dėl viršininkų teisinio neliečiamumo. Tai absoliučiai protu nesuvokiama. Net romėnų laikais buvo neįmanoma, kad asmenys savo pačių byloje būtų teisėjai.
Taip pat visiškai nepriimtinas bandymas vilkinti. Buvo siūloma darbą baigti gruodžio 28 dieną, kai Seimo sesija jau bus pasibaigusi. ir dabar abėjotina, ar baigsime sesijoje balsuoti, greičiausiai nukelsime iki pavasario sprendimą. Paprastai tokios komsijos su darbu susidorodavo per savaitę. Jau aiškėja, kad dedasi labai prasti dalykai", - dėstė konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Dėl Vito Matuzo komisijai vadovavo Stasys Šedbaras. Baikite išradinėti taisykles, kurių niekada nebuvo“, - atgal drėbtelėjo V. Gapšys.
V. Gapšys ir V. Uspaskichas reikalavo šalinti R. Šimašių
V. Gapšys ir V. Uspaskichas reikalavo, kad komisijoje nedirbtų liberalsąjūdietis Remigijus Šimašius.
Mat jie kaltino, kad R. Šimašius bandė paveikti Europos Parlamento sprendimą dėl V. Uspaskicho neliečiamybės. V. Uspaskichas teigė, kad jis rašė specialios komisijos nariams, nors neturėjo tokios teisės.
"Svarstant klausmą Europos Parlamente dėl V. Uspaskicho imuniteto jis buvo tas asmuo, kuris siuntinėjo laiškus komiteto nariams paskutinę dieną bandydamas juos paveikti, įtikinti. Matome jo suinteresuotumą ir šališkumą", - Seimo salėje reikalavo V. Gapšys.
Pats R. Šimašius neprieštaravo, kad laiškus rašė. Jis sakė, kad norėjo informuoti apie bylos faktus paneigti sistemingą šmeižtą prieš Lietuvą, kad byla yra vien politinė. O A. Kubilius reikalavo, kad svarstant komisijos sudarymą prokurorų įtariamieji negalėtų dalyvauti debatuose. Esą taip jie pažeidžia viešų ir privačių intersų derinimo taisykles.
Jis taip pat bandė juokais aiškintis, ką A. Paulauskas galvoja apie V. Uspaskichą.
"Kokią poziciją A. Paulauskas užima? Prisimenu jo 2006 metų pasisakymus. Štai "Lietuvos ryto" laikraštis 2006 metų balandžio 24 dienos. Jame rašoma: socialliberalų lyderis A. Paulauskas paskelbė, jog Darbo partijos vadas V. Uspaskichas ir pašalintas prezidentas Rolandas Paksas yra užsienio valstybių instrumentai. Tai ar A. Paulauskas komisijoje atstovaus Darbo partiją, ar savo 2006 metų nuostatą?", - aiškinosi A. Kubilius.
Viską neigia
Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas Seime teigė, kad visi kaltinimai yra "politizuoti". "Jei Seimas nustatys, kad nepolitizuota, tai atims imunitetą", - sakė jis Seime antradienį.
"Darbiečių" ir kitų naujosios koalicijos narių iniciatyva parlamente antradienį buvo atmestas siūlymas kiekvienos bylos senatį sustabdyti tam laikotarpiui, kol teisiamiesiems galioja teisinė neliečiamybė.
"Visame pasaulyje, kai priimtas sprendimas, kad byla politizuota, prie jos daugiau niekas niekada negrįžta. Tai svarbiausias dalykas. Jei byla politizuota, jei apgintas imunitetas – tada negrįžtama", - kalbėjo V. Uspaskichas.
Kaltina milijoniniais sukčiavimais
Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Darbo partija, taip pat keturi jos nariai (be trijų parlamentarų – dar ir buvusi buhalterė Marina Liutkevičienė) kaltinami, kad 2004-2006 metais vedė dvigubą partijos buhalteriją ir nuslėpė 25,1 mln. litų pajamų bei 23,7 mln. litų išlaidų. Tokiu būdu partija išvengė mokesčių, taip pat gavo valstybės dotacijų.
Praėjusią savaitę teismas paprašė prokurorų kreiptis į parlamentarus, kad šie leistų sulaikyti V. Uspaskichą ir kitus du „darbiečius“ bei kitaip suvaržyti jų laisvę.
Visi trys parlamentarai yra kaltinami, kad „užimdami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje, siekdami neteisėto Darbo partijos finansavimo bei norėdami išvengti veiksmingos partijos finansavimo kontrolės, veikdami organizuotoje grupėje nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. Vilniuje organizavo Darbo partijos apgaulingą apskaitos tvarką“, teigė D. Raulušaitis.
„V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė ir V. Gapšys taip pat kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje ir užimdami vadovaujančias pareigas, siekdami išvengti mokesčių Darbo partijos naudai, įrašė žinomai neteisingus duomenis ir organizavo jų įrašymą į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir deklaracijas“, - kaltinimus tikslino D. Raulušaitis.
Teigiama, kad neteisingi duomenys buvo įrašyti į pajamų, „Sodros“ bei finansinės veiklos deklaracijas. „Partija neapskaičiavo ir apgaule išvengė didelės vertės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3,9 mln. litų privalomų mokesčių ir įmokų“, - sakė prokuroras.
V. Uspaskichas ir V. Vonžutaitė kaltinami ir tuo, kad partijos vardu oficialiose metinėse veiklos ataskaitose pateikė apgaulingus duomenis apie partijos veiklą ir turtą, taip suklaidino Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Valstybinę mokesčių inspekciją. Todėl partija gavo dotaciją ir kompensaciją. „Valstybei buvo padaryta 6 mln. litų žala“, - sakė D. Raulušaitis.
Prokurorai dar nėra pralaimėję
Lrytas.lt skaičiavimais, V. Uspaskicho neliečiamybę įvairios institucijos panaikino septynis kartus, V. Gapšio – 2 kartus, V. Vonžutaitės – vieną kartą. Nė vienas prokurorų prašymas naikinti neliečiamybę iki šiol nebuvo atmestas.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) V. Uspaskicho neliečiamybę yra panaikinusi net penkis kartus: prieš 2008 ir 2012 metų Seimo rinkimus, prieš 2007 ir 2012 metų savivaldos rinkimus, taip pat prieš 2007 metais vykusius pakartotinius parlamento rinkimus Dzūkijos rinkimų apygardoje.
Seimas V. Uspaskicho neliečiamybę panaikino 2008 metais, Europos parlamentas – 2010 metais.
V. Gapšio neliečiamybę VRK panaikino prieš 2008-ųjų Seimo rinkimus. O išsyk po rinkimų neliečiamybę panaikino Seimas.
Dėl pastarojo Seimo sprendimo V. Gapšys neatgavo neliečiamybės prieš 2012-ųjų parlamento rinkimus.
O V. Vonžutaitės neliečiamybė buvo sėkmingai panaikinta prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus.
