Burlaivis priklauso Kaliningrado Baltijos žvejybos laivyno akademijai. Didžiąją metų dalį plaukioja su šios mokymo įstaigos kursantais. Kelionė į Klaipėdos uostą – taip pat dalis mokomojo reiso.
Užsuka vis dažniau
Laivas yra 114 m ilgio, 14 m pločio, 51 m aukščio, jo grimzlė siekia 6,8 m. Jį dydžiu ir galia lenkia kitas Rusijos milžinas – keturių stiebų „Sedov“, Klaipėdoje pirmąkart viešėjęs per 2009-aisiais per čia vykusią didžiųjų burlaivių regatą „The Tall Ships Races Baltic“.
Turizmo specialistai teigia, kad Klaipėdos uostą atranda vis daugiau didžiausių ir gražiausių pasaulio laivų. Tai esąs pačių klaipėdiečių nuopelnas. „Po to, kai Klaipėda sėkmingai surengė „The Tall Ships Races“ regatos etapus 2009 ir 2011 metais, didžiųjų laivų vizitai tapo dažnesni. Jų savininkai pamatė, kad Lietuvos uostamiestis yra pasirengęs priimti tokius laivus. Lietuva atsirado didžiųjų burlaivių maršrutuose“, - tikino Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro atstovas Kipras Paldauskas.
Su draugišku vizitu apsilankęs „Kruzenshtern“ ir šįkart atvers denius smalsuoliams. Apsilankyti laive klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 15 val. ir nuo 17 iki 20 val.
Prekinis laivas tapo mokomuoju
Burlaivis pastatytas 1920 metais Vokietijoje. Jis pirmiausia buvo pavadintas Italijos miesto vardu „Padua“ ir priklausė garsiųjų burlaivių-kliperių „Flying P Line“ penketukui. Šie greitieji burlaiviai tarnavo kaip prekybiniai laivai ir skrodė Atlanto, Indijos, Ramųjį vandenyną. Visų penkių burlaivių pavadinimai prasidėjo raide P. Vienintelis „Padua“ (dabar „Kruzenshtern“) iki šiol plaukioja kaip burlaivis. „Pamir“ nuskendo per uraganą prie Azorų salų, „Peking“ nustojo plaukioti ir tapo muziejaus eksponatu Niujorke, „Pommeran“ prišvartuotas Suomijos Mariehamno uoste, o „Passat“ paverstas jaunimo nakvynės namais prie Kylio kanalo Vokietijoje.
1946 metais „Padua“ atiteko Rusijai ir buvo pavadinta „Kruzenshtern“ – žymaus Rusijos hidrografo ir jūrininko Adamo Johanno Kruzenshterno garbei.
Burlaivis lengvai atpažįstamas dėl išskirtinių juodos ir baltos spalvų bortų – gana įprastų burlaiviams, plaukiojusiems į Rytus, nes toks dažymas imituodavo patrankų angas ir atbaidydavo piratus. „Kruzenshtern“ nuolat dalyvauja „The Tall Ships Races“ regatose ir yra laukiamas viso pasaulio uostuose.
