Teigiama, kad renginys, populiarumu prilygstantis Europos futbolo čempionatui, mūsų šaliai atneštų didelę naudą, o Klaipėdos uostas sužibėtų visoje šiaurės ir rytų Baltijos pakrantėje.
Prieš kelerius metus klaipėdiečiai jau įrodė, kad yra pajėgūs surengti pasaulinio lygio renginį – 2009-ųjų vasarą Klaipėdos uostas tapo pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships Races Baltic“ finalo uostu, praėjusią vasarą čia lankėsi „The Culture Tall Ships Regatta“ dalyviai.
Klaipėda tapo matoma
Atvėręs vartus visame pasaulyje labiausiai laukiamiems laivams Klaipėdos uostas jau pajuto sugrįžtančią naudą. „Po abiejų regatų didžiųjų laivų savininkai pamatė uosto galimybes, miesto norą priimti tokius laivus, tad jie užsuka vis dažniau. Lietuva atsirado didžiųjų burlaivių maršrutuose“, - teigė tarptautinių regatų organizatorius, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro specialistas Kipras Paldauskas.
Jo žodžius patvirtino jau ketvirtasis legendinio rusų mokomojo burlaivio „Kruzenshtern“ vizitas trečiadienį. Kelią į Lietuvos uostamiestį šis, o taip pat ir didžiausias pasaulyje burinis rusų laivas „Sedov“, rado po sėkmingai surengtų regatų, kuriose abu burlaiviai dalyvavo.
Jachtų regata „Volvo Ocean Race“ yra didžiausios ir prestižiškiausios sportinio buriavimo varžybos pasaulyje. Jas surengti Lietuvai būtų didelė garbė ir pripažinimas. Dėl galimybės tapti finaliniu regatos uostu varžosi 14 Europos miestų. Jie pasiryžę investuoti ne vieną milijoną eurų.
Premjeras neišsigando
Skaičiuojama, kad surengti 12 dienų trunkančią šventę Klaipėdoje kainuotų apie 12 mln. litų.
„Vieni mes tikrai nepajėgtume finansuoti šio renginio, mums būtina Vyriausybės parama. Pokalbis su naujai paskirtu premjeru mane nuteikia optimistiškai, sutarėme, kad Lietuvai praleisti tokią progą būtų klaida“, - po susitikimo su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Principinis Vyriausybės vadovo pritarimas reiškia, kad tuo atveju, jei Klaipėda laimėtų teisę rengti regatą kitą vasarą, dalį organizavimo išlaidų tektų dengti iš valstybės biudžeto.
Praėjusį mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė tam, kad būtų teikiama paraiška dalyvauti miestų atrankoje. Oficialų pasiūlymą su įsipareigojimu sėkmės atveju organizuoti renginį Klaipėda regatos rengėjams turi pateikti iki gruodžio 7 dienos.
„Artėjame prie atrankos proceso pabaigos. Rezultatai turėtų paaiškėti gruodžio antrąją savaitę. Galimybė Klaipėdai teikti paraišką atsirado tik tada, kai Lietuvos komanda paskelbė, kad dalyvaus regatoje. Mūsų kandidatūra nebūtų svarstoma rimtai, jei mūsiškiai nedalyvautų, nes, reikia pripažinti, palyginti su didžiosiomis šalimis, nesame tiek įdomūs.
Tai reta ir istorinė galimybė, kurios nesinorėjo praleisti, todėl dėjome visas pastangas rengiant pasiūlymus. Mes padarėme labai daug, beliko sulaukti miesto valdžios ir Vyriausybės politinių sprendimų“, - aiškino K. Paldauskas.
Anot jo, Klaipėda turi visas teorines galimybes laimėti atranką, nors ir teks varžytis su daug didesniais ir pasaulyje geriau žinomais uostais.
Airių pavyzdys įkvepia
Praėjusios regatos finalo renginiai vyko Airijos Golvėjaus uostamiestyje, kurio gyventojų skaičius daugiau nei perpus mažesnis nei Klaipėdos. Savo akimis reginį stebėjęs Klaipėdos miesto vadovas užsikrėtė noru įspūdingą jūrinę šventę padovanoti ir Lietuvai.
„Suprasdamas, kad tai didelis iššūkis miestui ir valstybei, esu didelis šios idėjos entuziastas. Ryžtingai ją palaikau ir dedu visas pastangas, kad ji būtų įgyvendinta. Neabejoju, kad mes turime galimybių. Valstybė daug investavo į savo įvaizdžio strategijų kūrimą, skelbė pasauliui, kad yra drąsi šalis. Sudėtos milžiniškos sumos, o rezultatas minimalus. Surengti regatą pretenduojame vieninteliai iš trijų Baltijos šalių, tad jei mus pasirinktų, pakiltume į gerokai aukštesnį lygmenį visame regione“, - renginio privalumus vardijo V. Grubliauskas.
Regata „Volvo Ocean Race“ rengiama nuo 1973 metų. Visas renginys trunka apie 8 mėnesius. Per visus varžybų etapus jachtos iš viso nuplaukia apie 40 tūkst. jūrmylių, aplanko 10 pasaulio uostų.
Kiekvieną varžybų etapą išsamiai nušviečia visos pasaulio žiniasklaida. Kasmet po varžybų atliekamas išsamus renginio ekonominis vertinimas, suskaičiuoja, kiek žmonių aplankė varžybų interneto svetainę, kiekvieno uostamiesčio renginius, kaip juos įvertino publika. Regatoje dalyvavę miestai tampa svarbia turistinių maršrutų dalimi, o uostus noriai lanko gražiausi ir didžiausi laivai. Tad neabejojama, kad investavusi 12 mln. litų, Lietuva susigrąžintų gerokai daugiau.
„Tai didžiulė pridėtinė vertė miestui, uostui ir valstybei. Kol kas šiame sunkiame procese Klaipėda iriasi viena. Tačiau mes jau atsiyrėme iki apčiuopiamo ir ranka pasiekiamo rezultato, įrodėme regatos inspektoriams, kad miestas turi visą potencialą – pakankamai įrangos ir patyrusių specialistų. Turime puikios patirties organizuojant tokio pobūdžio renginius, tačiau neturime finansinių instrumentų, mums būtinas Vyriausybės pritarimas. Žinoma, galime dabar kelti baltą vėliavą, bet garbingiau padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, ir laukti galutinio organizatorių verdikto, kurie ir atsakys, ar mes pajėgūs surengti tokio lygio šventę, ar ne“, - kalbėjo Klaipėdos meras.
Susirūpino dėl viešbučių
Neseniai Klaipėdoje viešėję regatos organizacinio komiteto nariai apžiūrėjo miestą ir uostą. Neabejotiną pliusą miestui prideda tai, kad numatoma renginio vieta – Kruizinių laivų terminalas – yra visai greta miesto centro. Čia būtų pastatytas pramogų miestelis su jachtų simuliatoriumi, 3D kino teatru, vaikų žaidimų aikštelėmis, koncertų scenomis.
Klaipėda - patogus miestas ir logistikos prasme. Tačiau organizatoriams rūpestį kelia tai, ar miestas būtų pajėgus apgyvendinti šimtus tūkstančių svečių, nes dideliu skaičiumi viešbučių Klaipėda negali pasigirti.
K. Paldauskas įsitikinęs, kad šią problemą galima nesunkiai išspręsti. Pernai Klaipėdoje vykstant Europos krepšinio čempionato varžyboms, dalis sirgalių apsigyveno Palangos ir Neringos viešbučiuose. Manoma, kad toks pasirinkimas būtų patrauklus ir „Volvo Ocean Race“ svečiams, kurių daugumą sudaro pasiturintys verslininkai.
„Tai būtų tikras stebuklas“, - paklaustas, ką regatos finalas Klaipėdoje reikštų sportininkams, nedvejodamas ištarė Klaipėdos jūrinio buriuotojų klubo vadovas Salvijus Paškauskas. Šis renginys, anot jo, būtų didžiulė reklama miestui ir visai šaliai. Nors kainuotų brangiai, toks gražus reginys padėtų populiarinti ir sportinį buriavimą.
Tarptautines varžybas savo akimis išvydę jaunuoliai neretai užsidega noru išbandyti šią sporto šaką. „Tai būtų didelė dovana, o kartu ir paskata jaunajai kartai“, - tikino sportinio buriavimo mokyklą kuriantis klaipėdietis.
