Atsisuku — skamba įtaigiai, lyg nuoširdus prisipažinimas apie televizijos darbo kokybę ir tikslus.
Ekrane — stora purve išsivoliojusi tetulė veidu trenkiasi į didžiulį raudoną balioną. Anonsas. Prisėdu paklausyti ir patiriu nušvitimą — štai, pasirodo, kur Lietuvos televizijos įdarbina tikruosius savo talentus, štai kuo užsiima didieji ryšių su visuomene genijai, štai kur plyti tos kūrybinės minties ir įtaigaus žodžio pievos.
Tegul slepiasi po praeito amžiaus lapais visų pasaulio diktatūrų propagandos ministrai — Lietuvoje yra kažkoks nežinomas vyrukas, kuris visus jų pralaimėjimus būtų pavertęs pergalėmis!
Juk tik jis skaitydamas TV6 ar TV3 programų anonsą penkiasdešimt penktą kartą rodomą prastą komediją sugeba pateikti kaip pasaulio istorijos vagą pakeitusio šedevro premjerą. Tik jis dar vieną muilo operos seriją pristato, lyg vestų tiesioginį reportažą iš lietuvių išsilaipinimo Saturne.
O kai pajunti tą vyriško triumfo vibraciją tariant paskutinius žodžius „Šį antradienį. Per TV3“, pakerta kelius, lyg girdėtum pranašą, skelbiantį paskutiniojo teismo datą.
Ir tuomet jau nebesvarbu, kad tautinio humoro laidos varžosi, kuri greičiau tave pravirkdys, o „X Faktoriaus“ komisija žarsto pagyras atlikėjams, kuriuos ta pati komisija Anglijoje išvadintų nevykėliais. Nebesvarbu, ar Radžis ieško žmonos, ar žmona — Radžio. Po velnių — nors ir vyro tegul jis ieško. Svarbu, kad būtų geras anonsas!
Nusispjauti, jei filmo pristatyme neišgirsi filmo pavadinimo. Kas drįs suabejoti jo genialumu, kai anonse įpintas anekdotas apie Chucko Norriso suktuką ar Arnoldo Schwarzeneggerio gubernatoriavimą? Nuolat kaitaliojamos džiugios ir solidžios intonacijos hipnotizuoja, pavergia ir per minutę didžiausią televizijos skeptiką paverčia prie ekrano besimeldžiančiu sektantu.
Kur jau ten CŽV su minčių kontrolės eksperimentais ar Vladimiras Leninas su savo pažadais. Įsiklausykite: „To dar nebuvo! Modeliais gali dirbti ne tik dangų ramstančios gražuolės! (Nuo suvokimo, kad gaunu svarbiausią savo gyvenime informaciją, jau pašiurpo kojų pirštų plaukeliai.) Į šio sezono titulą pretenduoja tikros mažulės! (Artėja, artėja?) Net keturiolika gražuolių, iš kurių net aštuonios neturi dvidešimties! (Yesss!)“
Ir niekam nesvarbu, kad kovą su pedofilija atradusi televizija mėgina suvirpinti įtarias žiūrovų sielos stygas, svarbu, kad suvirpina! Ir dar kaip! Tai jums ne koks nors vibratorius — tai betono maišyklė ir pneumatinis kūjis vienoje piliulėje smegenims.
Neužgrūdinto žmogaus po tokios propagandos dozės negalėtų nuo televizoriaus atplėšti nei svylančio pieno smarvė, nei sprogusi šlapimo pūslė. Todėl ir klausiu: kur žiūri mūsų valdžia? Juk tik reikėjo persivilioti tą kuriantį ir skaitantį televizijos anonsus nežinomąjį, ir viskas visada būtų gerai!
Kiek pinigų iššvaistyta garsinant Lietuvos vardą? O jeigu būtų pasitelkę anonsų skaitytoją? „To dar nebuvo! Lietuvoje tu — šio sezono žvaigždė! Naktiniame klube aplink tave suksis net dvidešimt gražuolių, iš kurių net dešimt neturės dvidešimties! Tik šį šeštadienį, tik Lietuvoje!“
Arba: „Naktinio miesto gatvė pasitiks tave Chucko Norriso suktuku! Tik mūsų šaly gatvėse tamsu ne todėl, kad jos neapšviestos, o todėl, kad mūsų lemputės nori šviesti juodai!“ Tereikia ką nors panašaus pakartoti sielą virpinančiu anonsuotojo balsu ir „Ryanair“ lėktuvai į Lietuvą pradės skraidyti pilnesni negu iš jos.
Suklestės viešbučiai ir restoranai, „Chelsea“ bei „Barcelona“ futbolininkai maldaus leisti žaisti Lietuvos bulvių laukuose, o nacionalinio stadiono vietoje ateiviai pradės statyti kosmodromą bei vyrų juodais drabužiais būstinę. Juk reikės suvaldyti į Lietuvą besiveržiančių ufonautų srautus.
Duokite šį balsą šilumos tiekėjams ir Seimo nariams! „Mes mokame jiems, kad galėtume stebėti stulbinamą daužomų prabangių automobilių spektaklį!“, „Padėkime dujoms brangstant didinti pelnus.“ Po naktinės mokesčių reformos taip trūko šito pasitikinčio savimi balso: „Kuo daugiau nesėkmių — tuo smagiau! Tik panirę į tamsiausią šešėlį, vienišą spingsulę pasididžiuodami vadinsime sėkme!“
Dabartinei daugumai dar nėra vėlu persivilioti anonsus: „Šiandien valdžioje — nesugaunamasis Viktoras Uspaskichas! Galime vadinti jį Konanu, galime — Terminatoriumi, svarbiausia — jis padidins minimalią algą iki 1509 litų! Net jei teks ją mokėti agurkais!“
Tačiau štai — 5 minutės anonsų baigėsi, grįžtu į realybę ir išjungiu, nors skaitmeninį, tačiau daugiau proto neįgavusį televizorių. Ar aš kvailys, kad tas anonsuojamas programas žiūrėčiau? Televizijai tegul ir lieka anonsai, o realybėje šiuo metu šou įdomesni.
