Kol senamiesčio verslininkai ir svečiai džiaugiasi senosios miesto dalies atgimimu, neparadinė jo pusė vis dar niūri. Ieškodamas nuošalesnės gatvės ar draugo adreso, gali atsidurti tarsi kitame, apleistame, tamsiame ir pavojingame mieste.
Čia gyvenantys inteligentai barikaduojasi nuo šėlstančių svečių, baisisi kiemuose besimėtančiais narkomanų švirkštais ir net ruošiasi kraustytis gyventi į užmiestį.
Gyventojus stebina, kad savivaldybė taip prastai rūpinasi prestižine miesto dalimi, nors dažnas viliasi, kad kažkada ši gyvenamoji vieta vis dėlto atgims.
Teko gelbėti narkomanus
Kokį senamiestį mato jo senbuvis, dailininkas Antanas Obcarskas? Menininkas sutiko parodyti šios miesto vietos skaudulius ir pasidalyti savo įžvalgomis.
A. Obcarskas iki šiol su siaubu prisimena prieš kelerius metus matytą vaizdą. Eidamas į savo dirbtuvę M. Daukšos gatvėje menininkas labai judrioje vietoje vidury dienos ant parduotuvės rampos pastebėjo du keistai susirangiusius jaunus žmones.
„Priėjęs pajudinau jaunuolį. Šis atplėšė akis, atrodė apsvaigęs, nesuvokė, kur yra. Kiek pasikėlęs, jis veidu į save atsuko greta gulėjusią merginą. Ši buvo pamėlusi“, – pasakojo dailininkas.
Mergina nerodė jokių gyvybės ženklų.
A. Obcarskas čiupo telefoną, norėjo kviesti pagalbą. Tuo metu jaunuolis merginai pradėjo spaudyti krūtinę, daryti dirbtinį širdies masažą. Ši atsikosėjo ir atsitokėjo.
Nesulaukę pagalbos, patikinę, kad viskas gerai, jaunuoliai kiemais paspruko į senamiesčio gilumą.
„Vaizdas sukrėtė. Iš arti mačiau, kaip žmogus vos nemirė. Neabejoju, kad pora buvo apkvaišusi nuo narkotikų“, – baisėjosi A. Obcarskas.
Apie narkotikų lizdus senamiestyje žinoma nuo seno.
Svaigindavosi kitų akyse
Ypač daug metų policijai nepavykdavo susidoroti su viename Šv. Gertrūdos gatvės daugiabutyje apsistojusiais romų tautybės Vytauto Stankevičiaus, pravarde Fliukas, artimaisiais.
Tame pačiame name gyvenantis verslininkas Gintaras Dovidonis iki šiol prisimena neramius metus.
„Jei laiptinės duris gyventojai bandydavo užrakinti, spynos kaipmat būdavo išlaužiamos. Prie buto romai buvo įsirengę stebėjimo kameras, aikštelę prie savo durų apsitvėrę grotomis, per kurias narkotikus ir paduodavo. Klientai plūsdavo ne tik naktimis, bet ir dienomis“, – prisiminė verslininkas.
Vyras prisipažino, kad gyventojai jausdavosi nesaugūs.
„Narkomanai kvaišalus leisdavosi ne tik kieme, bet ir laiptinėje. Kaitindavo ten šaukštus su kvaišalais, primėtydavo švirkštų. Ne kartą apsvaigusius atvykėlius teko vaikyti. Laimei, agresyvių nepasitaikė“, – pasakojo G.Dovidonis.
Kvaišalų ieškojo ir vėliau
Narkotikai būdavo pardavinėjami ne iš romų buto. Greta jo durų laiptai vedė į mansardą. Patalpoje prie mansardos ir buvo įtaisytos grotos, už kurių tupėdavo narkotikų platintojas.
Durys išlikusios iki šiol, tačiau name dabar ramu. Romai butą pardavė, ir jame apsigyveno tvarkingi žmonės.
„Pirmus metus vienas kitas apspangęs žmogus užsukdavo. Tačiau narkomanai, matyt, vienas per kitą sužinojo, kad „taškas“ nebeveikia. Todėl ilgainiui ieškančiųjų kvaišalų nebeliko“, – pasakojo gyventojai.
Išsikėlė gyventi į Aleksotą?
Senamiestyje garsėjo ir dar keli narkotikų „taškai“. Centro seniūnas Vytautas Pauliukas tvirtino, kad ir jų nebelikę.
„Ilgai vargome. Bet prieš kelerius metus juos visus pagaliau pavyko iškraustyti. Kiek žinau, anie žmonės persikėlė į Aleksotą“, – tvirtino seniūnas.
Dabar butuose, kuriuose buvo narkotikų platinimo vietos, gyvena tvarkingesni kauniečiai. Ant buvusių landynių langų jau kabo dailios užuolaidos, kiemai – sutvarkyti.
„Tikrai gyvename ramiau. Ačiū Dievui, narkomanų lindynė panaikinta. Turime normalius kaimynus. Savo butus turtingesniems pardavė arba išmirė ir daugelis senamiestyje valkatavusių asocialių žmonių. Liko vienas kitas. Naujų kol kas nebeatsiranda“, – pasakojo Mapų gatvės, kurioje taip pat veikė narkotikų platintojų lizdas, gyventoja Marija Rastauskienė.
Stengiasi užrakinti kiemus
Senamiesčio gyventojai sutartinai džiaugiasi, kad išspręsta dar viena problema. Anksčiau valkatos ir narkomanai burdavosi namų rūsiuose, kur įrengti šildymo punktai.
Per pastaruosius metus daugelio pastatų rūsius užrakino namus administruojančios įmonės darbuotojai.
Tačiau gyventojai pasakojo, kad švirkštų po nakties savo kiemuose vis dar randa.
„Todėl žmonės stengiasi apsisaugoti kaip gali. Mūsų kiemo gyventojai įsirengė tvirtus, tankius, labai aukštus užrakinamus vartus. Buvo užmūryta ir viena tarpuvartė, kad kiemas taptų neprieinamas“, – pasakojo A.Obcarskas.
Panašiai elgiasi visi vietos gyventojai. Žmonės stengiasi kuo labiau užsibarikaduoti ne tik nuo narkomanų, bet ir nuo naktimis senamiesčio baruose šėlstančių lankytojų. Šie, palikę centrinę gatvę, nevengia tuštintis ir muštis nuošalesniuose kiemuose.
Jaučiasi tarsi gūdumoje
Gyventojai pripažįsta, kad senamiesčio atgimimas – malonus. Jie supranta, kad triukšmas centrinėje miesto dalyje neišvengiamas. Tačiau piktinasi visose atokesnėse gatvėse tvyrančia netvarka, dėl kurios kaltina savivaldybę.
„Pasukite į bet kurią gatvelę – visur tamsu, purvina, duobėta“, – lydėdamas po senamiestį pasakojo A. Obcarskas.
Dailininkas neseniai lankėsi Gruzijoje. Tebevyrauja nuomonė, kad tai karo nuniokota šalis. Tačiau per kelerius metus padėtis ten visiškai pasikeitusi.
Tbilisyje, Batumyje dailininkas išvydo išgrįstas gatves ir aikštes, kurios naktimis apšviestos. Mieste važinėja policijos ekipažai su švyturėliais. Gatvėmis net vėliausią naktį ramiai vaikšto žmonės.
„Matyti, kad visi jaučiasi saugūs. O kaip sutvarkyti miestų pastatai ir gatvės! Mums tik pasvajoti. Grįžęs į Kauną, į mylimą senamiestį, pasijutau tarsi gūdžiame apleistame kaime“, – neslėpė menininkas.
Pasišaipė iš valdininkų
Akivaizdžiausiu netvarkos pavyzdžiu senamiesčio gyventojai sutartinai laiko M.Daukšos gatvėje esantį savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus pastatą.
„Greta skyriaus anksčiau veikė kavinė. Iš jos išėję vyrai šlapindavosi ant Kultūros skyriaus pastato sienų. Nuo to jos trupėjo.
Savivaldybė kultūrą reprezentuojančio pastato fasado negali iki šiol susitvarkyti“, – šaipėsi greta gyvenantis Mindaugas Reklevičius.
Jis klausė, ar valdininkams, reprezentuojantiems kultūrą, o dabar ir turizmą, ir garsiai besigiriantiems, jog prisideda prie miesto atgaivinimo, ne gėda į savo darbo vietą atsivesti svečius, megzti turizmo ryšius.
Senamiestyje akis bado daugybės aptrupėjusių, apleistų pastatų fasadai. Vietos gyventojams ypač gėda dėl metų metus Muziejaus gatvėje stovinčių sudegusių ir vis labiau nykstančių sandėlių.
Tapo savivaldybės įkaite
Sandėliai sudegė 1995 metais. Didžioji dalis jų priklauso savivaldybei. Dviejų mažesnių pastato dalių savininkai yra greta gyvenantys žmonės.
Viena jų Ramutė Karunkevičienė neslėpė pasipiktinimo. „Tapau savivaldybės įkaite. Kadangi didžioji dalis pastato priklauso valdininkams, nieko negaliu padaryti. Drauge su kitais gyventojais svajojome jį įsigyti ir sutvarkyti. Tačiau savivaldybė nieko nedaro ir kitiems tvarkyti neleidžia. Gal geriau, kad pastatai griūtų, kad tik piršto pajudinti nereikėtų. Todėl senamiestyje ir pilna „pakaruoklių“, – piktinosi beveik 40 metų Muziejaus gatvėje gyvenanti moteris.
Su vežimėliu – sudėtinga
Dar viena problema – siauri šaligatviai ir ant jų prie parduotuvių įrengti laiptai.
„Eismas visomis senamiesčio gatvelėmis – labai intensyvus. Kai pro šalį lekia mašinos, eiti šaligatviais nesaugu. Kelią pastoja bet kaip prie parduotuvių įrengti laiptai. Vasarą išlaviruoti paprasčiau. Tačiau žiemą, kai ant šaligatvių suverstas ir sniegas, pėstieji turi virsti kaskadininkais“, – apie kasdienes problemas pasakojo A. Obcarskas.
Senamiesčio gyventojas pabrėžė, kad labai nepatogu vaikščioti siaurais šaligatviais turint mažų vaikų.
„Pravažiuoti su vežimėliu labai sudėtinga. Ką jau kalbėti, jei pasilinksminti į senąją miesto dalį norėtų atvykti neįgalūs žmonės. Visame pasaulyje tai įmanoma, tik ne pas mus“, – kalbėjo dailininkas.
Duobėje susilaužė ranką
Vakarais nuošaliose senamiesčio gatvėse – tamsu. Grindinio akmenys vis labiau išsiklaipo, kai kur vietoj jų žiojėja duobės. Einant reikia saugotis, kad neužkliūtum ir nenusisuktum sprando.
Tai prieš kelias dienas patyrė senamiestyje gyvenanti Daiva Dovidonienė. Moteris, vakare eidama namo iš darbo, M.Daukšos gatvės viduryje užkliuvo už duobės, kuri atsirado kažkur dingus keliems akmenims.
Griūdama gyventoja taip sutraiškė rankos alkūnę, kad prireikė sudėtingos operacijos. Dabar jos laukia ilgas gydymasis.
Senbuviai jau išsikrausto
„Paprasčiausio ūkiškumo trūksta net statant kelio ženklus. Štai vienas stovi šaligatvio viduryje ir trukdo praeiti.
Argi nebūtų paprasčiau jį pritvirtinti prie pastato sienos?“ – dar vieną absurdišką sprendimą rodė A. Obcarskas.
Beje, 24 metus senamiestyje gyvenęs ir kūręs dailininkas drauge su šeima šiomis dienomis kraustosi į priemiestį.
„Vis garsiau kalbama, kad senamiestis atgimsta. Tačiau taip atrodo tik iš šono.
Vietos gyventojai dėl netvarkos ir kitų problemų vis mieliau palieka šitą vietą. Senosios senamiesčio dvasios nebelieka“, – tvirtino menininkas.
Kvaišalų kartais siūlo baruose
Raimondas Zinkevičius, Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas:
„Prieš kelerius metus likviduoti kelias narkotikų platinimo vietas senamiestyje pavyko, nes buvo imtasi griežtų priemonių. Atliktos kratos, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dėl šių priemonių narkotikų platintojams teliko vienas kelias – pasitraukti.
Pastaruoju metu senamiestyje pasitaiko tik pavieniai narkotikų pardavimo arba vartojimo atvejai.
Štai piliečiai buvo išsinuomoję vienos įstaigos patalpas ir jose augino kanapes. Dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
Parduoti narkotikus kartais bandoma baruose. Pareigūnai juos tikrina. Taip pat kartą per savaitę rengiami reidai.
Narkotikai nebėra esminė senamiesčio problema. Žmonės labiausiai skundžiasi dėl triukšmo.“
Dabar – ramu
Liukrecija Navickienė, Aleksoto seniūnė:
„Prieš keletą metų gaudavome pranešimų, kad Aleksote platinami narkotikai. Tada policija rengė reidus. Buvo paaiškėjęs faktas, kad viename platinimo „taške“ tikrai gyveno žmonės, atsikraustę iš senamiesčio.
Pastaruoju metu iš gyventojų skundų dėl narkotikų platinimo negauname. Greičiausiai platintojai vėl pakeitė gyvenamąją vietą.“
