Prokuroras pasakojo 2006-aisiais pats nusprendęs prašyti Vyriausiosios rinkimų komisijos neskirti Darbo partijai 1,114 mln. litų valstybinės dotacijos. Esą tuometiniai jo viršininkai jį spaudė elgtis priešingai. Generalinei prokuratūrai tuo metu vadovavo Algimantas Valantinas.
„Mano vadovybė buvo prieš (finansavimo atėmimą). Manė, kad tai negerai, blogai. Tačiau tą sprendimą priėmiau ir paaiškinau: mano sprendimas skundžiamas teismui, jei teismas nuspręs, kad aš neteisus, tai panaikins sprendimą“, - sakė S. Verserckas.
„Manau, kad net jeigu Darbo partijos ar nesvarbu, kokios partijos atstovai norėtų daryti kažkokią įtaką mano sprendimams, tai būtų neįmanoma. Sakau tvirtai ir kategoriškai: savo sprendimus priimu pats, asmeniškai. Nesakau, kad nediskutuoju su kolegomis, vadovybe, bet manau, kad esu teisus“, - pridūrė S. Verseckas.
Komisijos nariams apie bylą S. Verseckas pasakojo pusantros valandos. Po to dar 40 minučių atsakinėjo į parlamentarų klausimus.
V. Uspaskichas ruošiasi prezentacijai
Prokuroro parodymus komisijos posėdyje stebėjo ne tik žurnalistai, bet ir pats V. Uspaskichas, nors jis ir nėra komisijos narys. Didžiąją prokuroro parodymų dalį jis praleido dirbdamas su „Apple“ nešiojamu kompiuteriu.
Išklausęs prokuroro pasisakymą, jis žurnalistams komentavo trumpai. „Tai politinė byla“, - pareiškė jis. Plačiau žadėjo papasakoti komisijos posėdyje trečiadienį.
S. Verseckas kalbėjo priešingai.
"Galiu tvirtai pasakyti, kad negaliu pateikti komisijai jokių duomenų, kad vykdomas minėtų asmenų persekiojimas už jų politinę veiklą. Seimo sutikimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra reikalingas ne teismui ir ne prokurorui, o visų pirma patiems Seimo nariams. Kad jie galėtų dalyvauti teisme ir apsiginti, siekti, kad kaltinimai būtų panaikinti, kad būtų išteisinamasis nuosprendis, kad galėtų pasisakyti. Kaip turės jaustis partijos iždininkė, jei partijos vadovai visi atsakomybės išvengs, o ji bus nuteista? Vėl kalbėsime, kad suradome iešmininką. Seimo sprendimas užtikrintų teisingą procesą šioje byloje“, - kreipėsi jis į parlamentarus. Kartu su S. Versecku į komisijos posėdį atvyko generalinis pokuroras Darius Valys. Tačiau jis bene visą posėdį nepratarė nė žodžio.
Seimo komisija vėliausiai iki gruodžio 21 dienos nagrinės, ar leisti atimti parlamentarų neliečiamybę. Jos sprendimu remsis Seimas, kai priims galutinį sprendimą.
Komisijoje yra 13 narių, iš jų 3 - „darbiečiai“. „Darbietis“ Artūras Paulauskas yra šios komisijos vicepirmininkas. Pastarasis sprendimas priimtas vien naujosios parlamento daugumos balsais.
Naujoji parlamento dauguma vienija socialdemokratus, „darbiečius“, „tvarkiečius“ ir lenkų politikus.
Esmė – nuslėptas partijos finansavimo šaltinis
S. Verseckas tvirtino, kad vadinamosios Darbo partijos bylos esmė yra ne buhalteriniai pažeidimai, o politinė korupcija – bandyta nuslėpti partijos finansavimo šaltinius.
„Iš tiesų žiniasklaidoje, visuomenėje, politikoje ši byla suprantama kaip elementari buhalterinė byla. Kažkas kažko nepaskaitė, buhalterinės klaidos, gal kalta tik buhalterė.
Iš tiesų taip nėra. Svarbu suvokti, kad tai - politinės korupcijos byla. Svarbu suvokti bylos reikšmę valstybei, teisinei sistemai. Tai ne mokėjimas vokeliuose. Aš bylą suvokiu kaip politinės korupcijos bylą dėl neteisėtos politinės partijos finansavimo.
Taigi tai ne tik buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, bet visų pirma politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimai“, - sakė prokuroras parlamentarams.
Pasak jo, beveik nebuvo nustatyta, iš kur Darbo partija gavo pinigus 2004-2006 metais. Esą juos į partiją atnešdavo V. Vonžutaitė, o ši su teisėsauga bendradarbiauti atsisakė ir pinigų šaltinio neatskleidė.
„Turime pripažinti, kad Lietuvoje iki galo nėra ištiriama daug nusikaltimų“, - skėsčiojo rankomis S. Verseckas.
„Šaltinių buvo daug, visokiausių ir įvairių“, - tikslino jis.
„Iš tikrųjų 2004 metų pajamų šaltiniai, didžioji jų dalis, mums liko nežinomi.
Paaiškinsiu sistemą. Kadangi turime duomenis, liudijimus apie partijos kasą – į ją pinigai ateidvo per vienintelį asmenį, V. Vonžutaitę. Moteris, kuri pinigus priimdavo ir išduodavo kitiems, neturi duomenų, kokie tai pinigai. Ji fiksuodavo pagal nurodytą kodą. Juodosios buhalterijos apskaitoje buvo fiksuojami šaltiniai įvairiais kodais. Pavyzdžiui, raidė „N“. Ar „ketvirtiniai“, - pasakojo prokuroras.
Jis pabrėžė, jog net ir nenustačius, kieno tai pinigai, neišnyksta pats jų gavimo faktas. „Anoniminis partijų finansavimas yra draudžiamas. Nesvarbu, ar šaltinis Jonytė, Birutė ar KGB“, - sakė S. Verseckas.
V. Uspaskichas - vadas, V. Vonžutaitė - vykdytoja, V. Gapšys - jaunasis kolega
S. Verseckas prokurorams padalijo atspausdintą popieriaus lapą, kuriame išdėstė Darbo partijos pinigų judėjimo „schemą“.
Jis parlamentarams pasakojo, kad už juodąją buhalteriją buvo atsakinga V. Vonžutaitė. Teigė, kad viską kontroliavo V. Uspaskichas. Bei apibūdino, jog V. Gapšys tik prieš pat teisėsaugai įsikišus buvo įgijęs teisę savarankiškai, be V. Vonžutaitės pritarimo, priimti sprendimus dėl juodosios buhalterijos pinigų.
Pasak prokuroro, V. Gapšys juodosios buhalterijos pinigais apmokėdavo už kurą, jo vardu buvo sudaryta telekomunikacijų sutartis su „Teo“. Už telekomunikacijas, kuriomis naudojosi Darbo partija, buvo apmokama iš juodosios buhalterijos pinigų.
„V. Gapšys 2004-2006 metais nebuvo toje schemoje pagrindinis asmuo. Pagrindinį vaidmenį, pagal mūsų duomenis, užėmė būtent V. Vonžutaitė. Būtent ji koordinavo moterį, kuri vykdė juodųjų pinigų apskaitą, kuri vykdė priėmimą ir išdavimą. Ir būtent ji 2005 metų pabaigoje ar 2006 pradžioje nurodė tai moteriai, kad V. Gapšys irgi turi teisę priimti sprendimus dėl juodojoje kasoje esančių pinigų. Atlikti tam tikrus mokėjimus, kreiptis, pateikti dokumentus apmokėjimui. Jis įgijo savarankišką teisę“, - dėstė S. Verseckas.
Jis pasakojo apie atvejį, kai juodojoje buhalterijoje pasigesta 6 tūkst. litų, tada išsyk kilo nerimas, mat to dar nebuvo buvę. „Vadinasi, kontrolė buvo pakanakami griežta“, - sakė S. Verserckas. Apie trūkstamus pinigus buvo nuspręsta pranešti „VU“.
„V. Uspaskichas - nebuvo tas asmuo, kuris dalyvavo kasdieninėje juodosios buhalterijos veikloje. Tačiau iš bylos įrodymų akivizdu, kad tai vyko su jo žinia, jo kontroliuojama, koordinuojama ir jo sprendimai nulemdavo šitoje situacijoje.
Kiekvienais metais, kaip ir tvarkingoje baltoje buhalterijoje, buvo sudaromos juodojoje apskaitoje buvusių pinigų atskaitos, kiek buvo pajamų ir išlaidų, ir teikiamos V. Uspaskichui“, - pasakojo S. Verseckas.
Rėmėsi Europos Parlamentu
S. Verseckas tikino, jog geriausias įrodymas, kad byla nėra politinė - tai Europos Parlamento sprendimas panaikinti V. Uspaskicho neliečiamybę. Esą šis parlamentas sprendimus dėl neliečiamybė priima labai kruopščiai, neskubėdamas, ir tai padaro labai retai.
Jis taip pat tviritno, jog byla buvo 2006-aisiais pradėta jo asmeniniu sprendimu, niekas jam to esą neliepė. Tiesiog jis gavo medžiagą iš Valstybės saugumo departamento (VSD).
„Ikiteisminį tyrimą šioje byloje pradėjau aš asmeniškai. Mano sprendimu buvo pradėtas tyrimas, jį pradėjau susipažinęs su man perduota VSD medžiaga dėl bylos esmės. Gavęs pradinę medžiaga turėjau mažai laiko susipažinti, bet užteko 3 valandų nuspręsti, kad pagrindas yra. Joks politikas, jokia politinė organizacija nedarė man kaip prokurorui jokio spaudimo dėl šito ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo. Jokie socialdemokratų partijos ar kiti politikai nesikreipė į mane. Nei prašė informacijos, nei pageidavo, kad tyrimas būtų atliekamas kitaip, ar kad būtų priimti vienokie ar kitokie sprendimai“, - teigė S. Verseckas.
Jis tvirtino, kad krata Darbo partijos būstinėje buvo atlikta tuo metu, kai V. Uspaskichas buvo išvykęs, nes buvo manoma, kad juodoji buhalterija bus sunaikinta. Prokuroras tvirtino, kad nenorėjo priimti skubaus sprendimo, nes pasimokė iš subliuškusios „Rubikono“ bylos.
„Kai gavau medžiagą, 2006 metų gegužės 16 dieną aš įtariai ir skeptiškai neskaitęs pažiūrėjau, ypač kai operatyviniai darbuojai sakė, kad ikiteisminį tyrimą reikia pradėti nedelsiant. Nes buvo patirties su „Rubicono“ byla. Skubos darbą velnias gaudo. Kartą nusvilus nagus, nepasiruošus, tinkamai neatlikus veiksmų, nefiksavus reikiamų duomenų, tyrimas nepavyko, buvo nutrauktas. Operatyviniai darbuotojai gavo duomenų, kad gegužės 17 dieną juodos buhaterijos dokumentus reikia naikinti, reikia pradėti tyrimą neatidėliotinai. Ta versija pasitvirtino“, - sakė S. Verserckas.
Prokuroras pasakojo, kad juodoji buhalterija buvo rasta automobilyje, paruošta išvežti.
Gynė sprendimus
S. Verserckas gynė ir savo sprendimą šių metų spalio 26 dieną, prieš pat antrąjį Seimo rinkimų turą, perkvalifikuoti kaltinimus darbo partijai į sunkesnius - sukčiavimą.
Pasak jo, perkvalifikuoti nusikaltimus buvo būtina, nes veikla, kuria įtariama Darbo partija, pastaruoju metu teismuose yra laikoma būtent sukčiavimu, sunkesniu nusikaltimu. Taip nebuvo prieš šešetą metų, kai byla tik pradėta.
Prokuroras skundėsi, kad pakeistus kaltinimus, būtų įtartas politikavimu.
„Prokurorams prisiderinti prie visų politinių procesų yra sudėtinga, nemanau, kad prokurorams reikia prie jų derintis. Bet kuris laikas būtų traktuojamas kaip politikavimas. Jei tai būtų padaryta po rinkimų – tai būtų prieš koaliciją. Pavasarį prašėme V. Matuzo neliečiamybės, tada vėl sakė, kad prokurorai politikuoja prieš rinkimus. Norint kaltinti, galima kaltinti bet kada“, - sakė prokuroras.
Jis pasakojo, kad būtent spalio 26 dieną nusprendė nutraukti tolesnius liudininkų parodymus. Tai ir buvo paskutinis laikas, kai jis galėjo keisti kaltinimus. O liudininkų parodymus nutraukti jis nusprendė, nes kiti liudininkai būtų liudiję apie tuos pačius faktus, kuriuos jau apibūdino ankstesnieji. „Jei matome, kad bylos metu nekyla ginčų, liudijimai nesiskiria nuo tyrimo, nematau prasmės tęsti dar krūvos liudininkų apklausą tais pačiais klausimais“, - sakė jis. Kalti gali būti ir kiti
Prokuroras neteigė, kad juodąsias buhalterijas gali turėti ir kitos partijos, tačiau teigė duomenų gavęs tik apie Darbo partiją.
„Asmenys, atėję liudyti panašiai sakydavo – kodėl Darbo partija vienintelė „tarkuojama“. Atsakydavau taip pat – jei turite duomenų, patikimų, kad kitose partijose tai vyksta, tai mes juos gausime, negalėsime slėpti – turėsime tirti. Lietuvoje neišsiaiškinama 80 proc. vagysčių. Tai ar ir tų 20 proc. vagišių neteisti, nes 80 proc. jų vaikšto laisvėje?“, - svarstė prokuroras.
Kaltina milijoniniais sukčiavimais
Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Darbo partija, taip pat keturi jos nariai (be trijų parlamentarų – dar ir buvusi buhalterė Marina Liutkevičienė) kaltinami, kad 2004-2006 metais vedė dvigubą partijos buhalteriją ir nuslėpė 25,1 mln. litų pajamų bei 23,7 mln. litų išlaidų. Tokiu būdu partija išvengė mokesčių, taip pat gavo valstybės dotacijų.
Praėjusią savaitę teismas paprašė prokurorų kreiptis į parlamentarus, kad šie leistų sulaikyti V. Uspaskichą ir kitus du „darbiečius“ bei kitaip suvaržyti jų laisvę.
Visi trys parlamentarai yra kaltinami, kad užimdami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje, siekdami neteisėto Darbo partijos finansavimo bei norėdami išvengti veiksmingos partijos finansavimo kontrolės, veikdami organizuotoje grupėje nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. Vilniuje organizavo Darbo partijos apgaulingą apskaitos tvarką.
V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė ir V. Gapšys taip pat kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje ir užimdami vadovaujančias pareigas, siekdami išvengti mokesčių Darbo partijos naudai, įrašė žinomai neteisingus duomenis ir organizavo jų įrašymą į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir deklaracijas.
Teigiama, kad neteisingi duomenys buvo įrašyti į pajamų, „Sodros“ bei finansinės veiklos deklaracijas. Partija neapskaičiavo ir apgaule išvengė didelės vertės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3,9 mln. litų privalomų mokesčių ir įmokų, kaltina prokurorai.
V. Uspaskichas ir V. Vonžutaitė kaltinami ir tuo, kad partijos vardu oficialiose metinėse veiklos ataskaitose pateikė apgaulingus duomenis apie partijos veiklą ir turtą, taip suklaidino Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Valstybinę mokesčių inspekciją. Todėl partija gavo dotaciją ir kompensaciją. Pasak prokurorų, valstybei buvo padaryta 6 mln. litų žala.
Prokurorai dar nėra pralaimėję
V. Uspaskicho neliečiamybę įvairios institucijos panaikino septynis kartus, V. Gapšio – 2 kartus, V. Vonžutaitės – vieną kartą. Nė vienas prokurorų prašymas naikinti neliečiamybę iki šiol nebuvo atmestas.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) V. Uspaskicho neliečiamybę yra panaikinusi net penkis kartus: prieš 2008 ir 2012 metų Seimo rinkimus, prieš 2007 ir 2012 metų savivaldos rinkimus, taip pat prieš 2007 metais vykusius pakartotinius parlamento rinkimus Dzūkijos rinkimų apygardoje.
Seimas V. Uspaskicho neliečiamybę panaikino 2008 metais, Europos parlamentas – 2010 metais.
V. Gapšio neliečiamybę VRK panaikino prieš 2008-ųjų Seimo rinkimus. O išsyk po rinkimų neliečiamybę panaikino Seimas.
Dėl pastarojo Seimo sprendimo V. Gapšys neatgavo neliečiamybės prieš 2012-ųjų parlamento rinkimus.
O V. Vonžutaitės neliečiamybė buvo sėkmingai panaikinta prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus.
