Iki šiol viešai nepaskelbtas Darbo partijos (DP) kandidatas į kultūros ministrus. Išrinktojo premjero A. Butkevičiaus Vyriausybės formavimą užvilkino prezidentės užgaidos, įtinka ne visi DP pristatyti ministrai. Prieš 6 metus tuometis konservatorių premjeras G. Vagnorius irgi formavo Vyriausybę, kurios politinė orientacija buvo visiškai priešinga tuomečio prezidento Algirdo Brazausko pažiūroms. Dukart buvusio Lietuvos premjero nuomone, prezidentė padarė politinę klaidą, bandžiusi primesti naujam Seimui ir A. Butkevičiui Vyriausybės formavimo mechanizmą pagal savo valią.
Akivaizdžiai pademonstravusi savo nepasitenkinimą Seimo rinkimų rezultatais, prezidentė D. Grybauskaitė iš pradžių siūlė, kad dalis DP ministrų būtų šios partijos deleguoti, bet nepartiniai.
Su tuo griežtai nesutiko DP vadas Viktoras Uspaskichas. Galop prezidentė nusileido, bet praėjo nemažai laiko. Dabar ji, agentūros BNS duomenimis, priešinasi DP deleguotų L. Graužinienės ir V. Baltraitienės kandidatūroms.
„Pagal Konstituciją, prezidentas neturi teisinės galios kištis į Vyriausybės formavimą. Politinę valią pareikšti jis gali, taip pat gali daryti politinę įtaką, bet neturi teisinių svertų paveikti Vyriausybės formavimo mechanizmo. Atrodo, prezidentė buvo suklaidinta. Dabar ji nebereikalauja, kad ministrai būtų nepartiniai“, – kalbėjo G. Vagnorius.
Jis prisiminė, kad buvo patekęs į situaciją, panašią į dabar išrinktojo premjero A. Butkevičiaus – tik jėgų santykis buvo atvirkščias. 1996 m. rudenį Seimo rinkimus užtikrinta dauguma laimėjo dešinieji, o prezidentu buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos (vėliau pasivadinusios socialdemokratų partija) vedlys Algirdas Brazauskas.
Nors ir nesidžiaugęs kairiuosius nuo valdžios nušlavusių rinkimų rezultatais, A. Brazauskas gerbė rinkėjų valią, pasveikino laimėtojus, netrukdė formuoti konservatorių Vyriausybę.
„Anuomet Vyriausybę pavyko suformuoti sklandžiai, prezidentas A. Brazaukas nepasipriešino jokiai kandidatūrai. Mes veikėme pagal europinio parlamentarizmo principus: vykdomoji valdžia buvo formuojama pagal Konstituciją, Vyriausybė sudaryta iš parlamento rinkimus laimėjusios partijos daugumos“, – prisiminė G. Vagnorius.
Buvusiam dešiniųjų premjerui su kairiųjų remiamu prezidentu teko dirbti dvejus metus – didesnės trinties tarp Vyriausybės ir prezidento institucijos neiškilo. Anot G. Vagnoriaus, anuomet buvo rastas Lietuvos nacionalinius interesus atitinkantis kompromisas.
Paradoksalu, bet konfliktinė situacija susiklostė tada, kai prezidentu buvo išrinktas dešiniesiems palankesnis Valdas Adamkus. 1999 m. gegužės pradžioje prezidentas pareiškė nepasitikėjimą G. Vagnoriaus Vyriausybe, ji atsistatydino. Premjero postą užėmė Rolandas Paksas. Pastarasis šiame poste išbuvo iki tų metų gruodžio.
