Iš bendrovės „Lukta“ taip pat priteisti 338 tūkst. 978 litai, kurie bus skirti šio dvaro konservavimui ir apsaugojimui nuo tolesnio nykimo.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinys Panevėžio apygardos teismui prieš dvejus metus pateikė civilinį ieškinį dėl netinkamai prižiūrimo kultūros paveldo objekto – Kalnaberžės dvaro pastatų ansamblio.
Paveldosaugininkų teigimu, 2001 metais už 12 tūkst. litų šį dvarą įsigijusi V. Uspaskicho koncernui priklausanti dukterinė įmonė „Lukta“ ne tik nesiėmė jį prikelti naujam gyvenimui, bet ir nesiėmė reikiamų veiksmų, kad šį dvarą apsaugotų nuo gamtos ir vandalų niokojimo.
Todėl teismui pateiktame ieškinyje buvo prašoma vertingus dvaro pastatus – centrinius rūmus, arklidę, kluoną, tvartą, rūsį neatlygintiniai paimti valstybės žinion bei išieškoti iš UAB „Lukta“ dar beveik pusę milijono litų, būtinų tolesniam minėtų istorinių pastatų irimui sustabdyti.
Panevėžio apygardos teismas šį ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė, kad nuosavybę, kuria buvo netinkamai rūpinamasi, būtina paimti valstybės žinion ir tai nebus konstitucijos pažeidimas.
Tačiau teismas vietoj paveldosaugininkų prašomo beveik pusės milijono dydžio ieškinio iš bendrovės „Lukta“ priteisė 338 tūkst. 978 litus. Ieškinys sumažėjo, nes teismas iš tos sumos atskaičiavo už paimamą dvarą bendrovei „Lukta“ priklausančią jo rinkos vertės dydžio kompensaciją – 157 tūkst. litų bei dar 31 tūkst. litų, kuriuos savininkai išleido per dešimtmetį rūpindamiesi šiuo dvaru (samdydami apsaugą, prižiūrėdami teritoriją ir pan. ).
Pasak sprendimą skaičiusios Panevėžio apygardos teismo teisėjos Margaritos Dzelzienės, iš bendrovės „Lukta“ priteisti ir išieškoti pinigai turės būti skirti dvaro konservavimui ir avarinės padėties likvidavimui, skirti sustabdyti nykimą ir išsaugoti šį kultūros paveldo objektą ateinančioms kartoms.
Kalnaberžės dvaras kitados priklausė garsiajam Rusijos reformatoriui Piotrui Stolypinui. Čia gimė penki jo vaikai, čia praleistus vienuolika metų jo šeima vadino laimingiausiais gyvenime. Politikas buvo nužudytas Kijeve 1911 metais, pernai Rusija minėjo P. Stolypino mirties šimto metų sukaktį.
Politiko V. Uspaskicho šeimos koncerno „Vikonda“ dukterinė įmonė „Lukta“ iš privataus asmens Kalnaberžės dvaro pastatus įsigijo 2001 metais už 12 tūkst. litų. Paveldosaugininkų teigimu, per pastarąjį dešimtmetį dvaro būklė tik blogėjo.
Naujieji savininkai ne tik nesiėmė restauruoti kultūros paveldo statinių registre įregistruotų šio dvaro statinių – centrinių rūmų, arklidžių, rūsio, tvarto, kluono, bet nesugebėjo apsaugoti jų nuo vandalų išpuolių bei ardančio gamtos jėgų poveikio.
Bendrovės „Lukta“ atstovai tikina, kad bandė dvarą apsaugoti – užkalė pastatų langų ir durų kiaurymes, kad niekas negalėtų į juos patekti, jiems saugoti samdė saugos tarnybą.
Tačiau tokių priemonių neužteko. Centriniai dvaro rūmai net du kartus buvo padegti. Nuo ugnies nukentėjusio pastato stoge atsirado skylė, kurios niekas nepasirūpino užtaisyti ir į vidų patenkantis sniegas bei lietus supūdė stogo konstrukcijas – stogas bei perdanga įgriuvo, bet kada gali virsti ir grėsmingai pasvirusios rūmų sienos.
Bendrovės „Lukta“ atstovas, advokato padėjėjas Marius Brasiūnas teisme pasakojo, kad 2010 metais kilo vilčių rasti investuotoją Kalnaberžės dvarui prikelti naujam gyvenimui – buvo pradėtos derybos su P. Stolypino fondu iš Rusijos.
Tačiau po to, kai 2010 metais Kultūros paveldo departamentas kreipėsi į teismą prašydamas perimti dvarą valstybės žinion, derybos su Rusijos fondu nutrūko. „Jie neketina investuoti kelis šimtus tūkstančių neturėdami garantijos, kad dvaras nebus perleistas kitiems savininkams“, – teismui aiškino M. Brasiūnas.
