Trečiadienį komisijos posėdyje konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Arvydas Anušauskas klausė, ar tai sutapimas, jog vadinamos juodosios buhalterijos pajamų orderiuose matyti iš įmonių suneštos sumos, kurios sudaro 5 proc. vėliau laimėtų konkursų vertės.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas iš principo ginčijo orderius, kuriais remdamiesi konservatoriai vardijo kaltinimus, teigdamas, esą minėti įrodymai nepakankami. Tuos orderius iš DP bylos tomų išdalino pats V. Uspaskichas, norėdamas komisijos nariams parodyti, esą prokurorai byloje remiasi nepatikimais įrodymais.
„Štai žiūrėkite - 2006 metų gegužės 17 dienos ministro Kęstučio Daukšio įsakymas. Vienai iš įmonių skiriama beveik 13,6 mln. litų, o į juodąją buhalteriją kovo 15 dieną ateina 650 tūkst. litų iš tos įmonės. Nesunku matyti, kokie sutapimai: paduodama paraiška konkursui dėl europinių pinigų, tada į juodąją buhalteriją įnešami pinigai, juos gavus ministro įsakymu skiriami europiniai, pasirašoma sutartis“, - BNS sakė konservatorius K. Masiulis.
„Viskas vyko per Ūkio ministeriją. Kai ministerija gaudavo paraišką, matyt, įmonė sulaukdavo kokio nors signalo, kad reikia susimokėti, ir po to jau gaudavo europinius pinigus pagal konkursą“, - sakė K. Masiulis.
„Kasos pajamų orderius davė pats V. Uspaskichas, bandydamas pasakyti, kad tai nepakankami ir nepatikimi įrodymai. Bet visais atvejais, kai buvo galima identifikuoti įmones, matyti, kad likus mėnesiui iki konkurso datos pinigai būdavo įnešami Darbo partijai, ir labai dėsningai tai buvo 5 proc. konkurso sumos“, - BNS sakė komisijos narys, laikinasis teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius.
„Aš pats pateikiau tai, kas buvo rasta ne Darbo partijoj, ne kasoj, ne teritorijoj, ne pas (partijos - red.) žmones, mums tokių popierių nereikia kišt. Maža to, šitiems popieriams septinti metai eina, tai, ko gero, prokuratūra turėjo padaryti ir kitą pusę iškviesti, sužinoti. Visas tas gandas man neįdomus“, - konservatorių įtarimus komentavo V. Uspaskichas.
Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl trijų „darbiečių“ neliečiamybės panaikinimo iki gruodžio 21 dienos turi pateikti Seimui rezoliucijos projektą, ar tenkinti tokį generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą.
Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, jis gali būti priimtas, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Generalinė prokuratūra į Seimą su prašymu panaikinti trijų Darbo partijos parlamentarų teisinę neliečiamybę - leisti juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti laisvę - kreipėsi prieš savaitę.
Bylos medžiagą Seimo posėdyje pristatęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis priminė, jog DP lyderis V. Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė kaltinami, kad eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.
„Dėl organizuotos grupės nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą 2004-2006 metais buvo sistemingai vedama dviguba buhalterija, tvarkoma neoficialių piniginių lėšų apskaita, t.y. DP ne visas ūkines-finansines operacijas įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą, t.y. nebuvo apskaityti 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. litų išlaidų“, - sakė D. Raulušaitis.
Pasak jo, slėpdama tikrąsias pajamas ir išlaidas Darbo partija neapskaičiavo ir apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų. Taip pat teikdami melagingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Vyriausiajai rinkimų komisijai, „darbiečiai“ neteisėtai gavo valstybės biudžeto dotacijas.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylą. Sukčiavimu šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus.
