Trečiadienį komisijos posėdyje konservatoriai Kęstutis
Masiulis ir Arvydas Anušauskas klausė, ar tai sutapimas, jog
vadinamos juodosios buhalterijos pajamų orderiuose matyti iš
įmonių suneštos sumos, kurios sudaro 5 proc. vėliau laimėtų
konkursų vertės.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas iš principo ginčijo
orderius, kuriais remdamiesi konservatoriai vardijo kaltinimus,
teigdamas, esą minėti įrodymai nepakankami. Tuos orderius iš DP
bylos tomų išdalino pats V. Uspaskichas, norėdamas komisijos nariams
parodyti, esą prokurorai byloje remiasi nepatikimais įrodymais.
„Štai žiūrėkite - 2006 metų gegužės 17 dienos ministro
Kęstučio Daukšio įsakymas. Vienai iš įmonių skiriama beveik
13,6 mln. litų, o į juodąją buhalteriją kovo 15 dieną ateina 650
tūkst. litų iš tos įmonės. Nesunku matyti, kokie sutapimai:
paduodama paraiška konkursui dėl europinių pinigų, tada į
juodąją buhalteriją įnešami pinigai, juos gavus ministro įsakymu
skiriami europiniai, pasirašoma sutartis“, - BNS sakė konservatorius
K. Masiulis.
„Viskas vyko per Ūkio ministeriją. Kai ministerija gaudavo
paraišką, matyt, įmonė sulaukdavo kokio nors signalo, kad reikia
susimokėti, ir po to jau gaudavo europinius pinigus pagal konkursą“,
- sakė K. Masiulis.
„Kasos pajamų orderius davė pats V. Uspaskichas, bandydamas
pasakyti, kad tai nepakankami ir nepatikimi įrodymai. Bet visais
atvejais, kai buvo galima identifikuoti įmones, matyti, kad likus
mėnesiui iki konkurso datos pinigai būdavo įnešami Darbo partijai,
ir labai dėsningai tai buvo 5 proc. konkurso sumos“, - BNS sakė
komisijos narys, laikinasis teisingumo ministras liberalas Remigijus
Šimašius.
„Aš pats pateikiau tai, kas buvo rasta ne Darbo partijoj, ne
kasoj, ne teritorijoj, ne pas (partijos - red.) žmones, mums tokių
popierių nereikia kišt. Maža to, šitiems popieriams septinti metai
eina, tai, ko gero, prokuratūra turėjo padaryti ir kitą pusę
iškviesti, sužinoti. Visas tas gandas man neįdomus“, -
konservatorių įtarimus komentavo V. Uspaskichas.
Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl trijų „darbiečių“
neliečiamybės panaikinimo iki gruodžio 21 dienos turi pateikti
Seimui rezoliucijos projektą, ar tenkinti tokį generalinio prokuroro
Dariaus Valio prašymą.
Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio
prokuroro teikimą, jis gali būti priimtas, kai už projektą
balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Generalinė prokuratūra į Seimą su prašymu panaikinti trijų
Darbo partijos parlamentarų teisinę neliečiamybę - leisti juos
traukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti laisvę -
kreipėsi prieš savaitę.
Bylos medžiagą Seimo posėdyje pristatęs generalinio prokuroro
pavaduotojas Darius Raulušaitis priminė, jog DP lyderis
V. Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė kaltinami,
kad eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006
metų Vilniuje organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės
apskaitos tvarkymą.
„Dėl organizuotos grupės nusikalstamų veiksmų apgaulingai
tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą 2004-2006 metais buvo
sistemingai vedama dviguba buhalterija, tvarkoma neoficialių
piniginių lėšų apskaita, t.y. DP ne visas ūkines-finansines
operacijas įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą, t.y. nebuvo
apskaityti 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst.
litų išlaidų“, - sakė D. Raulušaitis.
Pasak jo, slėpdama tikrąsias pajamas ir išlaidas Darbo partija
neapskaičiavo ir apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės
biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų. Taip
pat teikdami melagingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai
bei Vyriausiajai rinkimų komisijai, „darbiečiai“ neteisėtai gavo
valstybės biudžeto dotacijas.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Darbo partijos vadinamosios
juodosios buhalterijos bylą. Sukčiavimu šioje byloje be minėtų
trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos
finansininkė Marina Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus.