Ji prieš trejus metus artėjant Kalėdoms pardavė savo 11 metų „Mitsubishi Galant“ ir gautus pustrečio tūkstančio litų paaukojo neįgalių vaikų svajonėms pildyti.
Į Mažeikius iškeliavo treniruoklis berniukui, kuriam reikėjo stiprinti kojas, į Vilkaviškį – televizorius, į Marijampolę – maisto papildai alergiškam vaikui.
Sunkiai sergančios mergaitės Miglės mama džiaugiasi DVD grotuvu. Dukrelė gali žiūrėti filmukus, kai juodvi važiuoja automobiliu iš Nemenčinės į Vilnių, į dienos centrą.
Iš viso apdovanoti 8 vaikai.
Nusipirko kitą
Simona tikina, kad iki tikros altruistės jai dar toli. Senąjį automobilį ji pardavė, nes nusipirko naują.
„Tai buvo pirmoji mano mašina, ją vairavau 6 metus. Visada svajojau apie „Subaru“, todėl, kai susitaupiau pakankamai pinigų, nusipirkau trejų metų „Subaru Legacy“. Senasis automobilis man tapo nebereikalingas“, - pasakojo moteris.
Prieš tai ji ne kartą pagalvodavo, kad reikia ką nors paaukoti, pagelbėti vaikų namams ar našlaičiams. „Norėjau tai padaryti, bet nežinojau, kaip“, - prisipažino dviejų vaikų motina.
Internete atsitiktinai surado fondo „Algojimas“ svetainę. Fondas rūpinasi šeimomis, kurios augina vaikus su negalia. Kaip tik buvo paskelbta aukojimo akciją „Ištiesk gerumui ranką“. Kvietė pildyti vaikų su negalia svajones.
„Turėjau automobilį, kurį reikėjo parduoti. Sužinojau apie fondo akciją, fondas buvo neseniai pradėjęs veikti, viskas susidėjo į vieną krūvą. Pasidarė aišku, kad už tuos pinigus noriu pildyti vaikų svajones“, - pasakojo buvusi prekeivė.
Ji ketverius metus pardavinėjo naujus automobilius. Nutuokė apie automobilių verslą.
Norų sąraše – praktiški daiktai
Simona išsirinko „krūvą vaikų“, kurių svajonės ją patraukė. „Rinkausi labiau praktiškas svajones. Vaikai norėjo medicininių priemonių, maisto produktų, kurių sudėtinga gauti. Norų sąraše buvo televizorius, stalas, pritaikytas neįgaliam berniukui, konstruktorių, žaislų“, - vardijo ji.
Su keliomis mamomis susitiko ir dovanas perdavė į rankas, kitiems išsiuntė paštu.
Prieš akciją nieko iš fondo nepažinojo, vadovavosi intuicija, pasitikėjo akcijos organizatoriais.
Apdovanojusi mažuosius, labai džiaugėsi: „Gavau didžiulį pasitenkinimą. Man padarė įspūdį tai, kiek optimizmo, vilties ir šviesos vaikų mamos turėjo, nors ir augino labai sergančius vaikus. Toms mamoms, tėčiams, šeimoms jaučiu didžiulę pagarbą.“
Per Kalėdas dovanos kompiuterį
Dėka akcijos ji susidraugavo su vienu nevaikštančiu berniuku. „Tąkart nupirkau jam specialų rašomąjį stalą, pati jį ir nuvežiau“, - prisiminė geradarė.
Dabar vaikui trylika. Simona iki šiol jį aplanko, paremia pinigais. Per Kalėdas padovanos nešiojamą kompiuterį. „Jis labai daug laiko praleidžia ligoninėse, jį dažnai operuoja. Turi tik mamą, kuri nedirba, net paskolos panašiems daiktams negali paimti“, - sunkią globojamo paauglio padėti apibūdino Simona.
Nemažai daiktų ji kartais veža į „Caritą“. Nereikalingus, bet dar naudojamus žaislus ar drabužius atiduoda vargstantiems.
Labdarai – 10 procentų
Verslu užsiimti planuojanti vilnietė įsitikinusi, kad labdara – kiekvieno pareiga. „Tie, kurie turi iš ko duoti, kuriems nereikia susiveržti diržų, privalo aukoti. Visi, kurie turi daugiau, nei vidurkis, turėtų tai daryti“, - pabrėžė moteris.
Tie, kurie kažko atsisako, kad paaukotų kitiems, jos manymu, yra išskirtiniai altruistai, šviesuoliai.
„Prieš juos reikia galvą lenkti. Kitiems – tai privaloma. Visam pasauly galioja nerašyta taisyklė – visi save gerbiantys verslai apie 10 proc. skiria labdarai. Aš tuo klausimu kategoriška“, - kalbėjo pasaulį skersai ir išilgai apiplaukusi keliautoja.
Vyrą sutiko laive
Prieš gerą dešimtmetį ji metė automobilių pardavimą ir išplaukė į kruizą aplink pasaulį. Kelionė prasidėjo Anglijoje ir truko 3 mėnesius. Lietuvė laive dirbo barmene.
Ten susipažino susipažino su būsimu vyru. Anglas laive dirbo maisto ir gėrimų vadybininku.
Pora iki šiol daug laiko praleidžia plaukiodama, vyras toliau dirba kruiziniame laive, tik kitose pareigose. Kai gimė vaikai, į ilgesnes keliones šeima vyksta kartu.
Per trumpesnes keliones Simona lieka Vilniuje, augina vaikus, iš namų dirba įvairius darbus, turi smulkų verslą. Jos sūneliui – 4-eri, dukra 8 mėnesių. Vyras labai myli Lietuvą, yra didelis šalies patriotas.
Kelionė geriau už televizorių
Moteris iš žemynų nėra aplankiusi tik Pietų Amerikos. Valstybė, kurios dar neteko aplankyti – Japonija.
„Kai pamačiau pasaulio, labai prasiplėtė akiratis. Kelionės yra didžiulė dovana, didelis turtas. Kai pajėgiau aprėpti visą pasaulį, keitėsi vertybės. Materialūs dalykai tampa nebesvarbūs. Kuo toliau, tuo man jie mažiau įdomūs“, - pasakojo užsieniečio žmona.
Jos manymu, lietuviams reikėtų daugiau keliauti – šalyje labai trūksta tolerancijos. Jei žmonės vietoj plazminio televizoriaus pasirinktų kelionę, tada situacija Lietuvoje greitai pasikeistų, įsitikinusi užsieniečio žmona.
„Dirbau su indais, filipiniečiais, aplink mane visą laiką sukosi azijiečiai. Sutikau gėjų. Įvairių tikėjimų žmonių. Nė minutei nekilo mintis vertinti juos kitaip nei visus kitus žmones. Pas mus Lietuvoj tuo klausimu – dar akmens amžius“, - teigė keliautoja.
Verslininkė, ne socialinė darbuotoja
Moteris įsitikinusi, kad ir ateityje ji užsiims su neįgaliais vaikais. Kol kas nežino, kaip, bet tiki, kad savo laiku ras tinkamą formą. „Galvojau būti socialine darbuotoja. Bet nebūčiau gera specialistė. Ketinu kurti savo verslą ir prisidėti prie vaikų gerovės finansiškai“, - planais dalijosi dviejų vaikų mama.
Baigdama pokalbį ji dar kartą priminė apie labdarą: „Jei kas nors, kas nestokoja, paskaitys šitą straipsnį ir paaukos pinigų kokiam kilniam reikalui, mano tikslas bus pasiektas.“
