„Vos spėju snūstelti, kai baisus dundėjimas mane pažadina. Šoku iš lovos visa išsigandusi – atrodo, kad karas prasidėjo“, - skundėsi Nemuno gatvės gyventoja. Tie, kurie turėjo galimybių, esą seniai išsikėlė gyventi kitur, čia pasiliko maždaug pusė šeimų, tebegyvenančių greta geležinkelio. Kiaurą parą pro šalį riedantys krovinio pilni vagonai drebina namų sienas, namų konstrukcijos dėl nuolatinės vibracijos trūkinėja, žmonės baiminasi, kad namai gali imti griūti bet kurią akimirką. „Triukšmo matuoti specialistai pas mus ateina galvas pridengę šalmais, o kur mums dėtis?“– susirinkę prie Uosto direkcijos pastato Janonio gatvėje šaukė žmonės.
Nemuno gatvės gyventojų problemos jau senokai žinomos ir miesto, ir uosto valdžiai. Pradėjus rengtis Nemuno gatvės rekonstrukcijai, gyventojams žadėta juos iškeldinti ir išmokėti kompensacijas už jų turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad keli namai statybos darbams netrukdys. Tai nė kiek nepradžiugino gyventojų – jie ir toliau reikalauja iškeldinimo. Kad įrodytų, jog jų skundai realūs, jie prašo atlikti išsamius triukšmo matavimus jų gyvenamojoje aplinkoje. Su tuo sutiko ir prieš kelias savaites posėdžiavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba. Tačiau nesutariama, kas už tyrimus turi mokėti.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai, anksčiau išmatavę triukšmo lygį Nemuno gatvėje, nustatė, kad pro šalį riedantys traukiniai sukelia triukšmą ir vibraciją, kuri viršija leistinas normas. Savo išvadoje jie teigė, kad tokiomis sąlygomis žmonės šiuose namuose gyventi negali.
Kol bus išspręsti klausimai dėl gyventojų iškeldinimo ar triukšmą mažinančių priemonių taikymo, siūloma apriboti traukinių eismą naktimis. Tačiau su tuo nesutinka krovos kompanijos, dėl to galinčios prarasti milijonines pajamas.
