„Bendradarbiavimas tarp prezidentės ir Darbo partijos atstovų yra ir turbūt toliau bus gana sudėtingas, o tai, jog patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė, aišku, komplikuos ir šios Vyriausybės darbą, ir ypač tų ministerijų, kurios kol kas yra be patvirtintų ministrų, veiklą“, - BNS penktadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, šis prezidentės žingsnis rodo jos pasiryžimą toliau aktyviai dalyvauti Vyriausybės formavimo procese.
„Taip pat galima spręsti, jog kol kas ir šios koalicijos lyderis - Socialdemokratų partijos vadovas, ir veikiausiai Darbo partijos lyderis linkę atsižvelgti į prezidentės poziciją ir turbūt bus ieškoma, kuo pakeisti tas dvi kandidates, kurių prezidentė nepatvirtino“, - kalbėjo TSPMI vadovas.
R. Vilpišauskas sako, kad tvirtindama nepilnos sudėties Vyriausybę prezidentė darė kompromisą.
„Manau, kad jei būtų griežtai taikomi tie kriterijai, kuriuos viešai įvardijo prezidentė, tikriausiai ir daugiau pateiktų kandidatų nepraeitų šio filtro. Man atrodo, dabar pasirinktas irgi kompromisinis sprendimas - ir prezidentė padarė kompromisą“, - svarsto R. Vilpišauskas.
Tuo metu TSPMI dėstytojas Tomas Janeliūnas mano, kad kompromiso prezidentei ir Vyriausybei iki galo pasiekti nepavyko.
„Tai, kad, nepaisant beveik jau pasibaigusio laiko - per dvi savaites - nebuvo prezidentei pateikta tokių kandidatūrų, kurios atitiktų jos reikalavimus, matyt, ir lėmė tokią situaciją. Buvo bandoma pasiekti tam tikrą kompromisą, bet vis tik šituo terminu nebuvo iki galo pasiektas, nes bent jau du ministrus, matyt, teks patvirtinti jau po to, kai prisieks didžioji dalis Vyriausybės“, - BNS sakė politologas.
T. Janeliūnas, kaip ir R. Vilpišauskas, sutinka, kad santykiai tarp prezidentės ir Darbo partijos, kurios siūlytas dvi kandidates į ministres D. Grybauskaitė atmetė, toliau bus įtempti.
„Kad įtampa yra, buvo aišku nuo pat pradžios, nes D. Grybauskaitės pareiškimai dėl Darbo partijos natūraliai tą įtampą kūrė. Ji greičiausiai išliks ir toliau, bet galiausiai patvirtinus visus ministrus, aš manau, kad Vyriausybė galės dirbti pakankamai normaliai“, - svarstė T. Janeliūnas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas, kad kai kurie Darbo partijos kandidatai į ministrus nėra tinkami, neturi didelės reikšmės koalicijos ateičiai. Svarbiausia - būsimas balsavimas dėl "darbiečių" Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinio imuniteto panaikinimo, mano politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
"Nemanau, kad konkrečios ministrų pavardės Darbo partijai yra svarbiausia derybų dalis. Daug svarbesnis dalykas yra Uspaskicho, Gapšio ir Vonžutaitės teisinė neliečiamybė. Būtent balsavimas dėl jų, skirtingai nei Vyriausybės formavimas, parodys, ar dirbs toliau šita valdančioji dauguma kartu. Jei bus atimta teisinė neliečiamybė, koalicija gali griūti", - prognozavo politologas.
A. Butkevičius, anot politologo, prezidentei teikdamas Vyriausybę be dviejų narių, pasielgė "racionaliai", kadangi kitu atveju pasekmių numatyti buvo neįmanoma, be to, jis pernelyg niekuo ir nerizikavo.
"Algirdas Butkevičius leido Prezidentūrai parodyti, kas jiems tinka, o kas netinka, žinodamas, kad vis tiek didžioji ministrų sąrašo dalis bus patvirtinta. Šiuo atveju taip ir buvo - tie du nesantys ministrai tikrai nėra reikšminga dalis, Vyriausybę be problemų galima formuoti ir be jų" , - teigė VU TSPMI dėstytojas.
Darbo partijos sprendimas be didesnių ginčų sutikti ieškoti naujų ministrų vietoj Prezidentei neįtikusių Loretos Graužinienės ir Virginijos Baltraitienės, anot politologo, nestebina - jau nuo rinkimų, kai Prezidentė sakė, kad Darbo partijos koalicijoje neturėtų būti, buvo aišku, jog šiai partijai norint būti valdžioje kai kur teks nusileisti.
"Pavardės kandidatų yra viena, o principas, kad Darbo partija vis tiek deleguos kažką į šitas ministerijas - kita. Ministrų postų partija gi nepraranda, Vyriausybėje išlieka" , - pažymėjo politologas.
"Tik keista, kad Darbo partija nepartinių ministrų nenorėjo ieškoti iš karto arba siūlė nerimtus kandidatus, kaip Juozas Gaižauskas. Atrodo, kad jie sąmoningai ėjo į konfliktą su Prezidentūra, siūlydami kandidatūras, kurios, jie ir patys tikrai suvokė, realiai negalėjo būti patvirtintos", - pridūrė jis.
VU TSPMI dėstytojo teigimu, D. Grybauskaitės sprendimas pritarti visiems kandidatams būtų parodęs jos nenuoseklumą.
"Tada atrodytų, kad prezidentė "mėtosi" tarp visiškai priešingų pozicijų Darbo partijos atžvilgiu - arba išvis prieštarauja jos buvimui Vyriausybėje, arba tvirtina visus kandidatus, kurių partija tik nori" , - sakė M. Jastramskis.
Pasak jo, Darbo partija prezidentei dabar galimai per daug neprieštarauja ir dėl to, kad jau yra susitarusi su koalicijos partneriais, kaip šie balsuos dėl teisinės neliečiamybės.
"Tikėtina, kad Darbo partijos dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje ir netgi santykinis nusileidimas - atiduoti vieną ministeriją, siūlyti nepartinius kandidatus - gali būti susijęs su tuo, kad jau yra susitarta dėl to, kad balsuojama bus "prieš" teisinės neliečiamybės atėmimą" , - svarstė M. Jastramskis.
Kai kurių socialdemokratų teiginių, neva partija tikrai balsuos už tai, kad Darbo partijos atstovams būtų panaikinta teisinė neliečiamybė, M. Jastramskis siūlė nesureikšminti.
"Socialdemokratai yra daug ką pasakę ir po to vakare sugalvoję daryti kitaip. Taigi, manau, niekas nenustebtų, jei jie balsuotų kitaip, negu teigia. Be to, valdančioji koalicija turi daugiau negu 80 mandatų, ir kai kurie ryškesni jos atstovai, pavyzdžiui, Andriukaitis ar Olekas, dėl parodomojo efekto tikrai gali balsuoti už neliečiamybės panaikinimą. Juk tai nieko nekeis, jei valdančiojoje daugumoje susidarys kritinė masė, kuri balsuos "prieš". Dar, be to, ir su Venckiene ir dar kažkuo iš "Drąsos kelio" dėl balsavimo gali būti susitarta papildomai", - svarstė politologas.
Pačią situaciją, kuomet Seimui Vyriausybė yra teikiama be dviejų ministrų, M. Jastramskis apibūdino kaip "geresnę negu galimos alternatyvos".
"Esama situacija bet kokiu atveju yra geresnė už situaciją, kurioje nebūtų teikiama jokia Vyriausybė arba už situaciją, kurioje būtų rengiami pirmalaikiai rinkimai. Tai, kad, nors ir esant prieštaravimams tarp valdžios institucijų ir skirtingų jų politinių interesų, su Vyriausybės formavimu judama tolyn, aš vertinu teigiamai, tai gerai demokratijos stabilumui" , - sakė M. Jastramskis.
Prezidentė D. Grybauskaitė penktadienį pranešė patvirtinusi Vyriausybę be dviejų ministrų. Ji anksčiau atmetė Darbo partijos kandidates Loretą Graužinienę ir Virginiją Baltraitienę, kurios siūlytos į socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministres.
Panašus precedentas, kai buvo patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė, buvo 1998 metais. Tuomet naujai išrinktas prezidentas Valdas Adamkus buvo patvirtinęs premjero Gedimino Vagnoriaus Ministrų kabinetą be vieno ministro - V. Adamkus nepaskyrė švietimo ir mokslo ministro, nepritardamas, kad šiai ministerijai toliau vadovautų tuometinės krikščionių demokratų partijos deleguotas 73 metų profesorius Zigmas Zinkevičius.
Šis nepaskyrimas tąkart buvo įžiebęs nesantaiką tarp koalicijos partnerių konservatorių ir krikščionių demokratų, naujasis švietimo ministras buvo paskirtas tik po kelių mėnesių nuo Vyriausybės suformavimo, ir šis postas teko konservatoriui Kornelijui Plateliui.
