Į švietimo ir mokslo ministrės postą nusitaikusi, bet prezidentės filtro neįveikusi politikė daugiausiai vakar kalbėjo apie šią veiklos sritį: „Turime visą švietimo sistemą pertvarkyti iš esmės – tiek bendrojo lavinimo, tiek aukštojo mokslo. Mokyklose turime ugdyti laisvas, kūrybingas asmenybes, o universitetuose rengti specialistus Lietuvai, o ne kitoms šalims“.
Neliks mokinio ir studento krepšelių, visi mokantys už mokslą studentai mokės vienodai, nepriklausomai nuo studijų krypties, nebus uždaromos mokyklos, didės mokytojų ir dėstytojų algos. Rašoma, kad bus grąžintas nemokamas visų pradinukų maitinimas mokyklose ir „vaiko pinigai“ visiems nepilnamečiams.
V. Baltraitienė, kritikuodama esamą krepšelių sistemą, taip pat siūlė planuoti specialistų poreikį penkeriems metams į priekį ir universitetams teikti užsakymus, kitaip tariant, įvesti tikslinį finansavimą: „Reikėtų įkurti naują įstaigą, kuri skelbtų prognozes, kokių ir kiek profesijų reikės artimiausius penkerius metus“.
Kaip rodo Algirdo Butkevičiaus kabineto veiklos programa, permainoms užsimota gerokai plačiau. Dokumente, kuris Seimui bus pristatytas kitą savaitę, numatyta atšaukti daugelį Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ir buvusio Seimo sprendimų.
Mokesčių politikoje numatytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis taikant neapmokestinamąjį dydį, numatyta įvesti progresinius pajamų mokesčius, nustatyti PVM lengvatas vaistams, leidiniams ir knygoms, būtiniausiems maisto produktams, keleivių vežimui, viešbučiams ir intelektinei veiklai.
Tiesa, planų statyti atominę elektrinę, kol kas neatsisakoma.
Per šią kadenciją žadama įvesti eurą, šilumos ūkyje pereiti prie biokuro, masiškai atnaujinti daugiabučius - tai atliktų valstybė, o ne gyventojai.
Lenkiškuose rajonuose ketinama įvesti dvikalbystę, įteisinti dvikalbius vietovardžių ir gatvių pavadinimus.
Privalomas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas ne lietuviams bus nukeltas į vėlesnį laiką. Keičiasi ir šeimos politika. Vyriausybė teigia, kad nemokys šeimų gyventi ir nekariaus „kultūrinio karo su neatitinkančiomis archajiško idealo šeimomis“.
Apie A. Butkevičiaus vyriausybės programą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje 24/7 sekmadienį 21 val. 20 min. bus kalbama su Laisvosios rinkos instituto eksperte Rūta Vainiene ir banko „Nordea“ analitiku Žygimantu Mauricu.
XVI-OSIOS VYRIAUSYBĖS 2012-2016 M. PROGRAMA
1. Ekonomikos augimą užtikrins naujų darbo vietų kūrimas, pramonės plėtra. Tam mobilizuosime visus šalyje esančius išteklius, panaudosime Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšas, skatinsime užsienio investicijas.
2. Visavertį Lietuvos žmonių gyvenimą turi užtikrinti produktyvus darbas, o negalintiems dirbti - padės socialinio solidarumo principais paremta socialinė apsauga. Valstybės pareiga – padėti žmonėms įveikti skurdą. Baigęs aktyvią darbo veiklą žmogus turi jaustis visaverčiu šalies piliečiu, turėti pakankamą materialinį pagrindą, nepatirti socialinės atskirties ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
3. Ekonomikai atsigaunant didinsime socialinės srities, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros finansavimą. Sieksime, kad investicijos į žmogų atsipirktų augančiu gamybos inovatyvumu bei darbo našumu, kad šalies gyventojai taptų dvasiškai turtingesniais ir sveikesniais.
4. Mokesčių sistemos pertvarka bus nukreipta į socialinės atskirties sumažinimą, solidarumo visuomenėje stiprinimą, viešųjų šalies finansų plėtrą. Šios pertvarkos esmė: tolygesnis mokestinės naštos pasiskirstymas tarp darbo ir kapitalo, pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumas, vien socialiai reikšmingų ir tikslingų mokestinių lengvatų taikymas.
5. Lietuvos ateitį lems aplinką ir žmogų tausojanti ūkio plėtra. Ekologinis žemės ūkis, transportas, atsinaujinančios energijos šaltiniai, pažangios bio- ir nanotechnologijos – visa tai skatina Lietuvos pažangą ir formuoja naują kryptį – „žaliąją“ ateities ekonomiką ir energetiką.
6. Gyvenimo kaime modernizavimas ir geresnių žemdirbių darbo sąlygų sudarymas yra svarbios valstybės užduotys. Valstybė užduotis - užtikrinti, kad už žemdirbių triūsą būtų tinkamai atlyginta. Valstybė turi prisidėti prie geresnių gyvenimo sąlygų kaime kūrimo. Vietos savivaldos ir bendruomenių veiklos stiprinimas yra svarbi mūsų valstybės raidos sąlyga.
7. Valstybės valdymo ir vietos savivaldos sistema Lietuvoje bus orientuota į visuomenės poreikių tenkinimą ir socialinį teisingumą, veiks efektyviai ir skaidriai, turės visuomenės pasitikėjimą.
IV. NEATIDĖLIOTINI VYRIAUSYBĖS VEIKLOS PRIORITETAI
1. Užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, prielaidų realiam darbo užmokesčiui šalies ūkyje didėti kūrimas, investicijų ir verslo sąlygų spartus pagerinimas.
2. Šalies ūkio finansinio tvarumo stiprinimas ir laipsniškas viešųjų lėšų fondų pajamų didinimas, kontrabandos bei šešėlio apraiškų ekonomikoje pažabojimas, kovos su korupcija sustiprinimas.
3. Šalies pasirengimas įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą bei tapti visateise euro zonos nare, kai tai taps įmanoma pagal nustatytus makroekonominius kriterijus.
4. Efektyvus Europos Sąjungos paramos lėšų įsisavinimas ir jų racionalus panaudojimas šalies konkurencingumo didinimui bei žmonių gyvenimo gerovės kėlimui.
5. Kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra, pasirengiant atlikti jos pertvarką, siekiančią šioje Progamoje nurodytų visuomenei reikšmingų tikslų.
6. Dešiniųjų vykdytos politikos pasekmių taisymas: SODROS įsiskolinimų mažinimas, o atsigavus ekonomikai - palaipsnis pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimas.
7. Energetikos problemų sprendimas, šildymo kainų mažinimas, visuotinė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Šilumos ūkio pertvarka skiriant paramą savivaldybėms, platesnis biokuro naudojimas.
8. Suskystintųjų dujų terminalo statyba, užtikrinanti didesnį konkurencingumą dujų tiekimo sektoriuje, siekiant sumažinti šildymo kainas gyventojams.
9. Švietimo ir aukštojo mokslo politikos kaita, mokesčių už studijas mažinimas, švietimo ir aukštojo mokslo kokybės didinimas.
10. Veiksminga mokslo ir technologijų plėtros politika, spartinanti technologijų pažangą, sąlygų sudarymas kurti naujas inovatyvias technologijas.
11. Užsienio politikos tęstinumas, kartu užtikrinant kuo geresnį bendradarbiavimą su kaimynais, stipresnę sanglaudą su Europos Sąjungos ir NATO šalimis. Partijų susitarimo laikymasis palaipsniui didinant finansavimą krašto apsaugai ir laikantis mūsų šalies tarptautinių įsipareigojimų.
12. Pasirengimas bei tinkamas ir atsakingas Lietuvos 2013 m. II pusmečio pirmininkavimas Europos Sąjungos Taryboje.
V. EKONOMIKOS SKATINIMAS
1. Pagrindinis Vyriausybės 2012–2016 m. veiklos tikslas yra Lietuvos ekonominis augimas. Ekonomikos atsigavimo galima pasiekti tik taikant aktyvią investicinę bei mokestinę darbo vietų kūrimo, taigi ir emigracijos mažinimo, politiką. Vienas jos įrankių – ekonominiais prioritetais pagrįsta investicijų strategija. Investicijos visų pirma turi būti nukreiptos į pramonės, kaip ūkio varomosios jėgos, efektyvumo didinimą ir plėtrą. Turi atsigauti smulkusis ir vidutinis verslas. Valstybė laikysis fiskalinės drausmės, bet kartu aktyviai veiks, kad paskolintos lėšos nebūtų „pravalgomos“, o naudojamos tam, kad augtų valstybės pajamos.
2. Skelbiame, kad valstybės finansų sistema turi būti nukreipta į užimtumo didinimą ir pagrindinių šalies socialinių poreikių (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos) užtikrinimą, gyventojų socialinės atskirties mažinimą. Ši sistema turi būti tvari pajamų ir išlaidų subalansavimo atžvilgiu. Ji turi atkurti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą valstybe. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai
3. Ekonominis šalies augimas turi atsinaujinti ir tarnauti visų jos žmonių gerovei. Vykdysime priemones, kad augančios ekonomikos rezultatus kuo greičiau pajustų visi, mažėtų gyvenimo lygio skirtumai tarp pasiturinčių ir neturtingų žmonių, gerėtų kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė. Tam efektyviai naudosime šalies viešųjų lėšų fondus.
4. Ateities gerovę galima sukurti tik diegiant nuoseklios fiskalinės politikos principus, suderintus su struktūrine šalies politika, įgyvendinant griežtą valstybės finansų sistemos kontrolę, skaidrų ir visuomenei aiškų viešųjų lėšų fondų panaudojimą. Didesnes biudžeto pajamas užtikrintų verslo, ypač gamybinio sektoriaus, plėtra, gerėjantis mokesčių administravimas, racionali bei socialiai teisinga mokesčių politika. Būtinas biudžeto išlaidų racionalus panaudojimas, kartu finansavimo, skirto valstybės investicijoms, didinimas, palaikant valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu bei skolos aptarnavimo išlaidas priimtinu lygiu.
5. Gerai suvokdami, kad šalies makroekonominis stabilumas – tai gyvenimo lygio kilimo garantas, ypač pasaulinės ekonominės bei finansinės krizės akivaizdoje, vykdysime apdairią fiskalinę politiką, užtikrinsime griežtą viešųjų finansų sistemos kontrolę ir valdžios sektoriaus finansų ilgalaikį tvarumą.
6. Esant palankioms ekonominėms sąlygoms, kasmet gerinsime šalies fiskalinį balansą, fiskalinės drausmės taisykles įtvirtinsime aukštesnės galios teisės aktais bei įgyvendinsime jų laikymosi kontrolės mechanizmus.
7. Tinkamai pasirengsime įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą bei Lietuvai tapti visateise euro zonos nare, kai mūsų šaliai tai taps įmanoma pagal nustatytus makroekonominius kriterijus.
8. Įgyvendinsime taisyklę, kad kasmet būtų privalomai kaupiamas būtinasis stabilizavimo rezervas, panaudojant dalį valstybės turto privatizavimo, mokestinių bei kitų įplaukų. Nustatysime griežtesnę stabilizavimo fondo lėšų panaudojimo tvarką.
9. Garantuosime tvarų žmonių pajamų augimą ir tinkamai apmokamą darbą, visomis tinkamomis priemonėmis mažinsime šalyje infliacijos augimo grėsmę, skatinsime gyventojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką.
10. Užtikrinsime socialines garantijas mažiausias pajamas gaunantiems, biudžeto deficitą mažinsime ne padidinta mokesčių našta iš savo darbo ir pajamų gyvenantiems žmonėms, o didesniu dirbančiųjų skaičiumi, išaugusiu vartojimu.
11. Visą dėmesį sutelksime ne į biudžeto ir kitų nacionalinių fondų išlaidų mažinimą, bet į ekonomikos atsigavimo generuojamą pajamų didinimą.
12. Skatinsime ekonomikos atsigavimą aktyviai panaudojant Europos struktūrinių fondų paramą, pritraukiant Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Šiaurės investicijų banko, kitų tarptautinių finansinių institucijų lėšas.
13. Didinsime biudžeto pajamas per verslumo skatinimą bei griežtų priemonių šešėlinei ekonomikai mažinti taikymą. Ypatingą dėmesį skirsime kovai su kontrabanda, tuo tikslu peržiūrėsime teisės aktus, esant reikalui reformuosime atitinkamas valstybės įstaigas, sukursime efektyvią pareigūnų skatinimo sistemą.
14. Sieksime pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą taip, kad būtų garantuotas jų skaidrumas, iš esmės sumažėtų biurokratinė našta, būtų išnaudotos visos elektroninės erdvės bei centralizuotų pirkimų schemos teikiamos galimybės, išskirtinis dėmesys būtų teikiamas viešųjų išlaidų efektyvumui, plačiau taikant kaštų ir naudos įvertinimo principą prioritetą taikant ne žemiausios kainos, bet ekonominio efektyvumo principui. Skatinsime žaliuosius pirkimus.
15. Biudžeto išlaidų taupymą grįsime konkrečiais prioritetais. Kai kurioms sritims biudžeto išlaidos neturi būti mažinamos, tačiau lėšos panaudojamos racionaliau. Atkūrus tvarų ekonomikos augimą prioritetiškai didinsime finansavimą sritims, kurios užtikrina gyventojams teikiamų paslaugų apimtis bei kuria naujas darbo vietas.
16. Diegsime valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo principus (įskaitant centralizuotą šio turto pardavimą). Nustatysime šio turto valdymo efektyvumo rodiklius, sukursime informacinėmis technologijomis paremtą valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistemą,.
17. Didinsime valstybės finansų valdymo efektyvumą, tobulinsime duomenų kaupimo principu paremtą viešojo sektoriaus finansų apskaitą ir atskaitomybę, užtikrinsime šių duomenų panaudojimą tinkamai valdant valstybės biudžeto lėšas.
18. Vykdysime aktyvią viešųjų lėšų naudojimo priežiūrą ir auditą, pagrindinį dėmesį skirdami išlaidų racionalumui ir efektyvumui bei viešojo sektoriaus veiklos skaidrumui. Mokesčių politika
19. Mokesčių politika turi būti nukreipta į žmonių socialinės gerovės skatinimą, socialinės atskirties bei mažiausiai uždirbančių pajamųdidinimą, solidarumo visuomenėje stiprinimą, viešųjų šalies finansų pajėgumo didinimą, bet ji negali žlugdyti verslo ir gamybos. Dėl to, nustatant ir įgyvendinant valstybines apmokestinimo priemones, būtina užtikrinti mokestinės aplinkos pastovumą bei išvengti tokio apmokestinimo, kuris skaudžiai paveiktų neturtingiausius Lietuvos žmones, pensininkus ir neįgaliuosius, smulkųjį verslą.
20. Vykdydami siūlomas mokesčių sistemos pertvarkymo priemones, atsižvelgsime į asmenų lygybės bei socialinio teisingumo, apmokestinimo ekonominio efektyvumo ir produktyvumo, mokesčio administravimo paprastumo principus. Rengiant šias priemones pasitelksime nepriklausomus ekspertus, asocijuotų verslo organizacijų, kitų socialinių partnerių atstovus, atliksime išsamų poveikio šalies žmonėms, verslui bei viešiesisems finansams vertinimą.
21. Taisysime ankstesnės valdžios „naktinės“ mokesčių reformos klaidas. Įvesime progresinius pajamų ir turto mokesčius. Taikysime neapmokestinamojo turto dydį (nekilnojamo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės, jo paskirties). Numatysime aukštesnius mokesčio tarifus prabangiam turtui.
22. Atlikdami kompleksinę mokesčių sistemos peržiūrą, išnagrinėsime galimybę įvesti bendrą nekilnojamojo turto mokestį, kuris pakeistų ir apjungtų dabartinius nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius.
23. Taikysime PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems būtiniausiems maisto produktams, šildymui bei keleivių vežimo paslaugoms savivaldybių nustatytais maršrutais, turizmo veikloje naudojamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, rašytojo, kompozitoriaus ar kito atlikėjo teikiamoms paslaugoms bei kitai intelektinei veiklai.
24. Įgyvendinsime konkrečias priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti – per kreditavimo sistemą, mokesčių lengvatas, administravimo naštos mažinimą, skatinant darbdavius kurti naujas darbo vietas, sudarant geresnes sąlygas steigti naujas įmones.
25. Įmonėms, neturinčioms pakankamai lėšų įsipareigojimams valstybei vykdyti, taikysime tarpusavio užskaitos ir kitas paramos formas.
26. Didinsime savivaldybių finansinį pajėgumą, sudaryti galimybes joms gauti papildomų pajamų nuomojant bei parduodant joms valstybės perduotą žemę bei kitą turtą, gaunant žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, investuojant į naujų darbo vietų steigimą.
27. Per savivaldybių strateginio planavimo ir biudžetų pagal programas rengimo, vykdymo ir vykdymo kontrolės sistemos tobulinimą sudarysime prielaidas taupiam ir tikslingam savivaldybių finansinių išteklių naudojimui, jų veiklos efektyvinimui.
28. Taikysime tik ekonomiškai pagrįstas, ūkio plėtrą skatinančias, konkrečių visuomenės tikslų siekiančias mokesčių lengvatas toms mokesčių mokėtojų pajamoms, kurios investuojamos į naujų darbo vietų kūrimą, inovacijų diegimą arba skirtos taupyti.
29. Užtikrinsime sąžiningą mokesčių mokėjimą, sandorių, ypač viešųjų pirkimų, skaidrumą. Tam kuo efektyviau panaudosime visuotinio pajamų deklaravimo, valstybės registrų teikiamas galimybes, taip pat iš esmės pertvarkysime asmenų privačių interesų (turto) deklaravimo sistemą.
30. Įgyvendinsime saugią ir subalansuotą loterijų bei azartinių lošimų reguliavimo politiką, užtikrinsime visuomenės ir asmenų, ypatingai nepilnamečių, apsaugą nuo galimų lošimų neigiamų padarinių. Taip pat apsaugosime lošimus nuo nesąžiningo elgesio ir nusikalstamų veikų, nuolatinių tyrimų ir stebėjimo pagalba reaguosime į lošimų paklausos ir pasiūlos kaitą, sieksime apsaugoti visuomenės kultūrines bei etines vertybes nuo azartinių lošimų neigiamo poveikio. Ūkio augimas - žmonių gyvenimo gerinimui
31. Imsimės realių ekonomikos gaivinimo veiksmų efektyviai panaudodami visus turimus valstybės, šalies fizinių ir juridinių asmenų, užsienio investuotojų išteklius, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitų tarptautinių finansinių institucijų bei kitos paramos lėšas.
32. Sieksime išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas, efektyviai investuodami valstybės turimus išteklius į projektus, duodančius apčiuopiamą ekonominę naudą: infrastruktūros plėtrą (kelius, geležinkelius), pastatų renovaciją, energetikos objektų statybą ir kita.
33. Ilginsime pridėtinės vertės kūrimo grandinę Lietuvoje skatinant kooperaciją, gamybos sektorių, peržiūrint ES lėšų panaudojimą ir užtikrinant eksporto galimybes.
34. Vyriausybė įsipareigoja aiškiai ir skaidriai reguliuoti šalies ekonomiką ir ūkį, kuris būtų konkurencingas globalioje rinkoje, tarnautų viešųjų ir padėtų privačiųjų gėrybių kūrimui bei taptų draugiškas aplinkai. Beatodairiškas skolinimasis, neapdairus valdymas ir trumpalaikės ambicijos šalies ūkį stumia į pasaulinės rinkos užribį. Tik subalansuotas ir atsakingas reguliavimas, ambicingų ir globalių tikslų kėlimas gali užtikrinti darnią ekonomikos plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą.
35. Plėtosime viešosios ir privačios iniciatyvos bendradarbiavimą (partnerystę), įgyvendinant investicijų projektus viešojo sektoriaus funkcijoms priskirtose bei viešąsias paslaugas apimančiose veiklos srityse.
36. Vykdysime viešosios paskirties bei gyvenamųjų pastatų renovaciją ir modernizavimą. Skatinsime investicijas ir naujų įmonių bei gamyklų steigimą.
37. Užtikrinsime palankias sąlygas kurtis ir plėtotis smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač vietiniam verslui šalies regionuose, palengvindami priėjimą prie kapitalo įsikūrimo ir augimo stadijose, pateiksime visas bazines priemones reikalingas įmonei žengiant pirmuosius žingsnius, sumažinsime biurokratinius reikalavimus ir sudarysime platesnes galimybės dalį viešųjų pirkimų skirti smulkiam ir vidutiniam verslui.
38. Užtikrinsime racionalų, skaidrų ir efektyvų ES struktūrinių fondų bei kitos paramos lėšų naudojimą. ES lėšas orientuosime ne į jų panaudojimo spartumą, bet į galutinį rezultatą ir produktyvumą, ypač esamų darbo vietų išsaugojimą ir naujų kūrimą. Supaprastinsime reikalavimus paraiškų teikėjams, kursime lankstesnę remiamų projektų vykdymo bei atskaitomybės tvarką. Visose programose įtvirtinsime pagrindinį – ekonominės naudos valstybei ir žmonėms – reikalavimą.
39. Sieksime kontroliuoti, kad bankininkai neleistinais veiksmais nesukeltų naujos ekonominės krizės. Darysime įtaką, kad bankai labiau prisidėtų prie harmoningo ir tvaraus ekonomikos gaivinimo, vykdytų atsakingą ūkio kreditavimą. Liberalizuosime naujų investicinių bankų steigimosi Lietuvoje sąlygas. Peržiūrėsime finansų įstaigų apmokestinimo politiką.
40. Išnagrinėsime valstybės valdomo nacionalinio komercinio banko įsteigimo pagrįstumą ir esant teigiamoms išvadoms jį steigsime, panaudodami valstybės ar mišrų kapitalą, arba suteiksime tokią galimybę įgyvendinti Lietuvos bankui.
41. Pagrindinė prioritetinė paramos programų dalis bus susieta su užimtumo didinimu, t.y. esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu. Pagrindinis prioritetas – užimtumo didinimas ir nuoseklus požiūris į darbo vietų kūrimą, apimantis darbinę praktiką, pirmosios darbinės patirties įgijimą, naujų darbo vietų kūrimą, esamų išsaugojimą ir ilgalaikių bedarbių gražinimą į darbo rinką. Siekdami kurti naujas darbo vietas, sudarysime sąlygas vietos verslo aktyvesnei plėtrai šalies regionuose.
42. Atsigaunant ekonomikai, nuosekliai didinsime viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, šalies minimalų darbo užmokestį (siekiant kad jis artėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio). Keisime įstatymus, kad sumažėtų darbo užmokesčio skirtumas viešajame sektoriuje tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų.
43. Vykdysime veiksmingą kovą prieš skurdą, taikydami ne tik socialinės paramos ir užimtumo programas, bet ir skatinamąsias priemones efektyvesnei sunkiausiai gyvenančių piliečių paramai maistu ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis užtikrinti. Sieksime, kad visi maisto tiekimo grandinės dalyviai – ūkininkai, gamintojai, supirkėjai, prekybininkai ir vartotojai – prisidėtų prie sunkiausiai gyvenančių piliečių rėmimo maisto produktais. Raginsime labdarai dalinti dar tinkamus vartoti maisto produktus, rengsime šviečiamąsias akcijas, skatinsime taikyti geriausią patirtį, atliksime analizę ir pradėsime socialinės reklamos kampaniją, kad būtų stabdomas maisto švaistymas.
44. Kelsime ambicingus tikslus valstybės valdomoms įmonėms ne tik skaidrinant veiklą ir siekiant efektyvumo, bet ir joms tampant regiono lyderėmis.
VI. VERSLAS IR INOVACIJOS.
Verslo sąlygų gerinimas
1. Atkursime pasitikėjimą tarp valdžios ir verslo subjektų, atsižvelgsime į konkurencines sąlygas, gerinsime bendrą verslo aplinką, mažinsime administracinę ir reguliavimo naštą siekdami išlaisvinti verslo kūrybinį ir inovacijų potencialą. Tobulinsime verslą kontroliuojančių institucijų veiklos metodus.
2. Kelsime užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos investicine aplinka.
3. Skatinsime smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, kuris būtų konkurencingas vidaus ir užsienio rinkose, grįstas inovacijomis bei informacinėmis technologijomis ir saugus aplinkai. Plėsime elektroninės valdžios paslaugas verslui.
4. Didinsime Lietuvos ūkio konkurencingumą pritraukdami efektyvias investicijas, skatinsime žaliojo augimo technologijas ir ekonominę veiklą, geriausiai tenkinančias ilgalaikius visuomenės poreikius, mažinančias kaštus, didinančias produktyvumą ir lengvinančias poveikį aplinkai.
5. Šalinsime biurokratines kliūtis investicinių projektų įgyvendinimui – gerinsime, greitinsime ir skatinsime teritorijų planavimo procesus. Pratęsime sąrašą atvejų, kuomet nereikalingas detaliųjų planų rengimas, supaprastinsime detaliojo plano keitimo procedūras. Mažinsime piktnaudžiavimą viešojo intereso gynimu. Tobulinsime žemės įsigijimo, jos paskirties pakeitimo, statybos įforminimo, žemės išpirkimo valstybės reikmėms ir kitas procedūras.
6. Užtikrinsime asocijuotų verslo organizacijų bei kitų socialinių partnerių dalyvavimą sprendžiant valstybei ir verslui aktualius klausimus, rengiant naujų įstatymų projektus, juos svarstant. Sieksime verslą kontroliuojančių institucijų konsolidacijos. Priežiūros institucijos turėtų tapti pirmiausia verslo konsultantais ir tik piktybiško piktnaudžiavimo atvejais – baudėjais. Ugdysime visuomenės verslumą, tą pradėdami jau mokyklose. Užtikrinsime mokestinės aplinkos verslui pastovumą – nauji mokesčiai būtų įvedami apie tai paskelbus ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jų įsigaliojimo.
7. Sieksime sumažinti naujų įmonių steigimo kaštus ir supaprastinti procedūras.
8. Taikysime griežtas antimonopolines priemones, kovosime su nesąžininga konkurencija, kainų iškreipimu, tyčiniais bankrotais. Reguliuosime natūralių monopolijų (vandens, šilumos tiekimo, elektros energijos perdavimo, nuotekų valymo ir kt.) teikiamų paslaugų sąlygas ir kainas.
9. Atkursime ir stiprinsime verslo informacijos centrus, atliekančius įmonių registravimo procedūras; rengiančius verslo planus, kitą verslininkams reikalingą dokumentaciją, konsultuojančius Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo klausimais ir rengiančius paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, teikiančius įvairias biuro ir kitas verslo aptarnavimo paslaugas.
10. Verslo skatinimas regionuose vyks tik glaudžiai bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis, asocijuotomis verslo struktūromis ir vietos savivalda. Šių institucijų įtraukimas leis teikti visokeriopą pagalbą, įtraukti jaunus žmones ir kurti naujas darbo vietas.
11.Kaip vieną pagrindinių prioritetų laikome perteklinių reikalavimų atsisakymo ir biurokratijos mažinimo licencijų ir leidimų išdavimo srityse. Leidimų ir licencijų išdavimo tvarkos turi tapti paprastesnės smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
12. Plėtosime vietinį ir atvykstamąjį turizmą, ypatingą dėmesį skirsime sveikatos, konferencijų, ekologiniam, kultūriniam ir pramoginiam turizmui. Inovacijos
13. Inovacijos gali garantuoti verslo išlikimą ir plėtrą. Jos turi tapti verslo mąstymo ir kultūros dalimi, pagrindine konkurencingumo varomąja jėga, kad Lietuvos ūkio produktyvumas ir kuriama pridėtinė vertė pasiektų Europos Sąjungos šalių vidurkį.
14. Siekdami didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, įsipareigojame vykdyti aktyvią inovacijų skatinimo politiką.
15. Skatinsime prekių ir paslaugų eksportą, ypač į naujas rinkas, garantuosime eksportuojančioms įmonėms visą įmanomą valstybės palaikymą.
16. Vykdysime mokslo, technologijų ir verslo slėnių programą. Klasterių, arba inovacijų grupių kūrimas, laisvų ekonominių zonų vystymasis turi būti suvokiamas kaip neišvengiamas ir vienas nacionalinių ekonomikos valdymo prioritetų.
17. Remsime inovacijų plėtrą skatinančius taikomuosius mokslinius tyrimus, aukštos pridėtinės vertės verslo kūrimąsi ir plėtrą, dalyvavimą tarptautinėse su inovacijomis siejamose programose ir projektuose (Bendroji rėminė programa, Baltijos jūros regiono strategija, Europos technologijų instituto, Europos kosmoso agentūros veikla).
18. Tobulinsime teisinę, mokestinę, reguliacinę ir kitą palankią inovacijoms diegti aplinką. Valstybė pasidalys investavimo riziką su verslu, kurią verslas prisiima siekdamas tapti inovatyvus, kurdamas naujus produktus, diegdamas naujas technologijas, modernizuodamas gamybą.
19. Parengsime bendros jungtinės verslo ir mokslo institucijos veiklos teisinį modelį, leisiantį vykdyti bendrus verslui ir mokslui reikalingus projektus ir skatinantį pereiti nuo intelektinių paslaugų teikimo prie intelektinės nuosavybės kūrimo ir jos komercinio panaudojimo.
20. Išplėsime galimybes verslui ir mokslui bendradarbiauti taikant įvairiausias partnerystės formas, taikant įvairius modelius, inovacijų komercializaciją, geras idėjas greičiau verčiant konkurencingais produktais, pritraukiant gabius, išradingus jaunus žmones. Tobulinsime patentavimo ir licencijavimo procesus.
21. Ypatingą dėmesį skirsime švarių technologijų kūrimui, ateities žaliajai energetikai, kūrybinei industrijai ir kitoms sritims, ateityje lemsiančioms šalies gerovę.
22. Pradedantis verslas bus kuriamas siekiant apjungti dabar egzistuojančias iniciatyvas ir sukuriant palankią sistemą idėjų paieškai, komercializavimui ir veiklos tęstinumo užtikrinimui. Ypatingą dėmesį kreipiant į jaunimo verslumą ir technologijų sritį.
23. Kūrybinių industrijų sektoriui turi būti iškelti pamatuojami tikslai ir nubrėžtos aiškios kryptys, kad šis sektorius sukurtų vis didesnę bendrojo vidaus produkto dalį.
VII SOCIALINĖ POLITIKA
1. Gerinsime socialinį dialogą tarp darbdavių, valstybės ir samdomųjų darbuotojų. Didinsime profsąjungų įtaką priimamiems sprendimams, skatinsime šakinių profesinių sutarčių pasirašymą.
2. Tobulinsime teisinę bazę, užtikrinančią darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme.
3. Gerinsime socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, socialinių darbuotojų darbo sąlygas.
4. Sudarysime palankesnes sąlygas neįgaliųjų socialinei integracijai ir judumui, visapusiškai įgyvendinsime Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.
5. Nenukrypstamai laikysimės lyčių lygybės principų, ginant žmogaus teises – mažinsime moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, atliekant tą patį darbą, remsime tikslines iniciatyvas lyčių pusiausvyrai stiprinti.
6. Pasieksime, kad darbų saugos reikalavimai toliau liktų prioritetine sritimi ir būtų besąlygiškai vykdomi. Joks taupymas dirbančiųjų sveikatos ir gyvybės sąskaita negali būti leistinas. Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai skiriamos lėšos nebus mažinamos. Nelaimingų atsitikimų draudimo įmokos labiau priklausys nuo darbų saugos padėties įmonėse.
7. Vykdysime programas, kurios mažintų pajamų ir gyvenimo lygio bei jo kokybės skirtumus tarp atskirų žmonių ir regionų, diegsime skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones.
8. Socialinių išmokų perkamosios galios garantijas derinsime su biudžetų finansiniu tvarumu.
9. Sudarysime sąlygas asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, integruotis į visuomenę.
10. Rūpinsimės municipalinio būsto plėtra ir efektyviu jo valdymu, kad šios investicijos skatintų darbo vietų augimą labiausiai nuo ekonomikos lėtėjimo kenčiančiam statybų sektoriui;
11. Pakeisime neįgaliųjų būsto kreditavimo sistema, kuomet kiekvienas neįgalus, nepriklausomai nuo pajamų galėtų įsigyti jo poreikius atitinkantį būstą Socialinio draudimo sistemos tvarumas
12. Laikomės nuostatos, kad socialinis draudimas užtikrina didžiąją dalį šalies gyventojų pajamų senatvėje, jiems netekus darbingumo, vykdant tėvystės ar motinystės pareigas, praradus darbą. Kokia bebūtų šalies ūkio padėtis, socialinio draudimo finansinis tvarumas turi būti besąlygiškai garantuotas kaip pamatinė šalies žmonių teisė į socialinę apsaugą.
13. Stiprinsime valstybinį socialinį draudimą. Užtikrinsime efektyvų socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą.
14. Pakeisime valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kad išmokomis būtų kompensuojamos tik dėl draudiminių įvykių prarastos pajamos, nuo kurių buvo priskaičiuotos ir mokėtos įmokos. Socialinio draudimo išmokų dydžiai bus siejami su mokėtų įmokų dydžiais bei laikotarpiu.
15. Užtikrinsime socialinio draudimo biudžeto ilgalaikį subalansavimą ir tinkamą žmonių aprūpinimą senatvėje, įvertinsime galimybę bazinę senatvės pensijos dalį („nacionalinę pensiją“) mokėti iš valstybės biudžeto visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams tokiu pat principu, kaip šiuo metu mokama analogiška pensija (šalpos pensija) daliai nedraustų Lietuvos gyventojų;
16. Įstatymu nustatysime griežtas socialinio draudimo lėšų rezervo fondo sudarymo ir jo naudojimo taisykles, leidžiančias naudoti šį fondą tik ypatingomis aplinkybėmis.
17. Didindami socialinio draudimo pensijas užtikrinsime finansinį pensijų sistemos tvarumą, bet tuo pat metu garantuosime, kad pensijų perkamoji galia didėtų.
18. Skatinsime pensinio amžiaus sulaukusių dirbančiųjų, tarnautojų, pareigūnų tolesnį darbą. Pasirinkusių likti darbo rinkoje ar tarnyboje ir vėliau išėjusių į pensiją žmonių pensijos bus didesnės.
19. Atsižvelgdami į socialinio draudimo stažą sieksime išlaikyti pagrįstą santykį tarp turėtų darbo pajamų ir nedarbo laikotarpiu mokamų socialinių išmokų dydžių.
20. Suvienodinsime socialinio draudimo įmokas gyventojams, turintiems teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensijas ir gaunantiems pajamas, nesusijusias su darbo santykiais. Nustatysime minimalią ribą pajamų, nuo kurių tokios įmokos nemokamos;
21. Tik subalansavus valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir atlikus pensijinių fondų veikos įvertinimą , peržiūrėsime II pakopos pensijinių fondų atskaitymo tarifo didinimo galimybę.
22. Teisės aktais nustatysime galimybę to pageidaujantiems apdraustiesiems vieną kartą grįžti iš II pakopos pensijinių fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą.
23. Skatinsime profesinių pensijinių fondų plėtrą.
Šeimos politika
24. Konstatuojame, kad visi vaikai yra mūsų šalies vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie gimė ir auga. Nekariausime „kultūrinio karo” prieš vaikus ir neatitinkančias archajiško idealo šeimas. Nemokysime šeimų, kaip joms gyventi, o stengsimės joms padėti, kad šeimose neliktų smurto, prievartos ir nedarnos. Besąlygiškai laikysimės lyčių lygybės principo – abiejų tėvų vienodų teisių ir pareigų vaikams. Neleisime jokio atviro ar paslėpto vienišų motinų ar tėvų diskriminavimo.
25. Siekiame, kad šalies gyventojų skaičius ne mažėtų, o didėtų, kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti bei deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Pastaraisiais metais gimstamumas nuosekliai augo. Tačiau dabartiniai valdančiųjų veiksmai neskatina šeimų didėjimo. Žodžiais pasisakydami už tai, kad Lietuvos gyventojų skaičius augtų, veiksmais jie sumažino tuos iškovojimus, kuriuos buvo pavykę pasiekti: panaikintas nemokamas pradinukų maitinimas, „apkarpomi“ “vaiko pinigai”, o darbo netekę tėvai priversti laukti metus, kad gautų jiems priklausančią paramą, nemokamą vaikų maitinimą mokyklose. Tai žemina Lietuvos žmones.
26. Esame įsitikinę, kad vaikų gimimas neturi mažinti šeimos pajamų, riboti abiejų tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros pasiekimų, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės. Nenorime, kad moteris (o taip pat ir vyras), kol auga vaikai, būtų uždaryti siaurame buitinių pareigų rate. Užuot mėčius pinigus brangiam šeimos pajamų įvertinimui, reikia nukreipti lėšas tiesiogiai tam, kad paremtume šeimas ir palengvintume derinti šeimos ir darbo pareigas.
27. Didinsime paskatas kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Šeima ir vaikai visada bus mūsų prioritetas. Valstybės remiamas pajamas didinsime taip, kad nedidėtų šeimos išlaidų dalis, tenkanti apmokėjimui už šildymą ir kitas būsto priežiūros paslaugas.
28. Palaipsniui grąžinsime „vaiko pinigų“ mokėjimą visiems vaikams, kad bent dalis šeimų išlaidų, atsiradus vaikui, būtų kompensuota.
29. Atstatysime sugriautą pradinukų maitinimo sistemą kaip rimtą pagalbą tėvams, kurie dienos metu dėl darbo pareigų negali pasirūpinti vaikais. Užtirinsime, kad nemokamas maitinimas nevirstų skurdesnių vaikų pažeminimu (stigmatizavimu), patyčiomis.
30. Išplėsime socialines, psichologines ir kitokias paslaugas šeimoms, pagerinti jų kokybę, prieinamumą ir tikslingumą. Žymiai padidinsime vaikų darželių skaičių.
31. Pasirūpinsime popamokiniu vaikų užimtumu – kad po pamokų vaikai galėtų atskleisti savo gebėjimus ir interesus būreliuose, sporto ar kitokioje lavinančioje veikloje, o tėvai nesunkiai galėtų tokią papildomo ugdymo veiklą apmokėti.
32. Steigsime daugiau dienos centrų, kur vaikai galėtų prasmingai praleisti laiką, taip pat pasirūpinsime, kad būtų daugiau ir geresnių vasaros stovyklų, nesunkiai prieinamų vaikams iš šeimų su kuklesnėmis pajamomis.
33. Padėsime šeimoms ne tik auginti vaikus, bet ir pasirūpinti jų globojamais vyresniaisiais. Plėsime socialinės paramos, dienos centrus neįgaliesiems bei senjorams, kad būtų palengvinti juos globojančių šeimų rūpesčiai.
34. Gerinsime vaiko teisių apsaugą, keisime vaiko teisių apsaugos valdymą nacionaliniu ir savivaldybių lygiu, garantuosime šios sistemos veiksmingumą, gerinsime šių tarnybų veiklą, padidinsime jų atsakomybę, sustiprinsime jų veiklos kontrolę.
35. Besirūpindami vaikų teisių apsauga, lygiagrečiai per valstybines institucijas diegsime vaikams ir jaunimui patriotiškumo, atsakomybės ir pareigos jausmus už savo elgesį.
36. Užtikrinsime ir vystysime vaikų išlaikymo fondą, sieksime jo darbo efektyvumo.
37. Sudarysime palankesnes sąlygas šeimoms įsigyti ar išsinuomoti būstą — teikdami valstybės remiamus būsto kreditus, remdami savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrą.
38. Ginsime vaiko interesus, užtikrinsime tinkamą jo teisių apsaugą. Rūpinsimės vaikų teisių apsauga kaip vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Sieksime, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir naudojamas smurtas prieš vaikus, kad vaikai nebūtų įtraukiami į narkomaniją, prostituciją, nedarytų nusikaltimų;
39. Stiprinsime darbą su probleminėmis šeimomis, gerinsime jo kokybę ir efektyvumą. Skatinsime netekusių tėvų globos vaikų įvaikinimą, kuo labiau supaprastindami įvaikinimo procedūrą.
40. Laikysime šeimos gyvenimą asmens privataus gyvenimo dalimi, todėl valstybės tikslas bus ne nurodyti, kokį bendro šeimos gyvenimo modelį asmenims pasirinkti, o sureguliuoti šeimos santykius taip, kad nepriklausomai nuo pasirinkto modelio būtų vienodai užtikrinta bendrai gyvenančių asmenų tarpusavio atsakomybė, tinkamas pareigų vykdymas, jų turtinių interesų apsauga bei, esant vaikams, šių gerovė ir teisių gynyba.
Jaunimo politika
41. Sukursime ir įgyvendinsime pirmojo gyvenimo starto programą jauniems žmonėms, kuri apimtų sklandų jauno žmogaus perėjimą iš švietimo sistemos (prieinamas profesinis ir aukštasis mokslas) į savarankišką darbinę karjerą (lengvatinės paskolos, karjeros pradžios pagalba, pirmojo būsto įsigijimo programos), prieinamą municipalinį būstą.
42. Remsime jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą, taip pat jaunimo iškeltas iniciatyvas užimtumo, švietimo ir socialinės integracijos srityse.
43. Atversime valstybinių institucijų duris jaunimo praktikoms reikalingai kompetencijai įgyti. Peržiūrėsime viešųjų darbų programą, kad ji būtų išnaudota jaunimo užimtumui užtikrinti, nevyriausybinėms organizacijoms įtraukti.
44. Atsižvelgiant į jaunimo ir institucijų atotrūkį, aktyviau skatinsime jaunimą dalyvauti pilietiniame ir politiniame gyvenime;
45. Sukursime daugiau švietimo ir užimtumo galimybių jaunimui. Skatinsime jaunimo centrų kūrimąsi, kuriuose sau palankią erdvę rastų kuo platesnis jaunų žmonių ratas;
46. Taikysime atvirojo darbo su jaunimu principą. Sieksime, kad jaunimo centrai, klubai, iniciatyvos būtų remiamos visoje Lietuvoje.
47. Stiprinsime jaunimo užimtumo politiką regionuose, ypač didelį dėmesį skirdami mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Kursime naujas programas, užtikrinančias mažiau galimybių turinčiam jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi: neįgaliesiems, gyvenantiems skurde, esantiems socialinėje atskirtyje, siekiant, kad būtų panaikintas skurdo ir socialinės atskirties perdavimas iš kartos į kartą.
48. Efektyviau ir veiksmingiau panaudosime ES fondų (ypač socialinio) lėšas jaunimo užimtumui skatinti.
49. Mažinsime jaunimo nedarbą, siekdami, kad kuo didesnė dalis jaunimo įgytų reikalingų žinių ir profesinių įgūdžių, remsime jų mokymą, skatinsime jaunimo verslumą.
50. Skatinsime jaunų specialistų migraciją į labiau nuo didžiųjų miestų nutolusias savivaldybes, tokiu būdu kursime darnios regioninės plėtros politiką.
51. Imsimės aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdyta jaunimo emigracija. Palaikydami jaunimo judumą patirčiai pasisemti, akiračiui praplėsti, įgyvendinant europines programas, ir skirdami tam reikiamus išteklius, kartu sudarysime tinkamas sąlygas jauniems žmonėms mūsų šalyje, atkursime valstybės ir jaunimo tarpusavio pasitikėjimą.
52. Peržiūrėsime jaunimo vasaros poilsio programas, ypač didelį dėmesį skirsime neorganizuotam ir neformalioms grupėms priklausančiam jaunimui, pasiūlysime jiems priimtinas veiklas užimtumui didinti.
53. Reguliariai atliksime jaunimo situacijos tyrimus ir remiantis jais tikslinsime valdymo politiką.
54. Tęsime ir tobulinsime programas, skatinančias pilietiškumo ir visuomeninio solidarumo vertybių ugdymą.
55. Skatinsime sveiką gyvenseną, neprofesionalų sportą kaip jaunimo užimtumo formą, sukuriant tam reikalingą infrastruktūrą.
56. Sukursime naujas programas, užtikrinsiančias mažiau galimybių turinčiam jaunimui, taip pat neįgaliesiems būti ne socialinėje atskirtyje, bet aktyvia visuomenės dalimi.
57. Pasisakydami tik už profesionalią ir savanoriškąją karo tarnybą, kartu sieksime, kad didelė dalis jaunimo savanoriškai galėtų įgyti reikalingų įgūdžių krašto gynybai. Plėtosime savanorišką jaunimo tarnybą.
58. Gerinsime demografinę šalies padėtį per reikalingą infrastruktūrą – vaikų darželius, galimybę tėvams dirbti ne visą darbo dieną, tėvystės įsipareigojimų ir darbdavių požiūrio į jaunas šeimas keitimo derinimą.
59. Užtikrinsime palankias sąlygas jauniems žmonėms kurti savo verslą.
60. Vykdysime vaikų, paauglių ir jaunimo žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevenciją.
VIII. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS
1. Švietimo ir mokslo politika iš esmės pakeis pastaraisiais metais įgyvendinamos politikos nuostatas. Sukursime lanksčią ir atvirą, kokybišką ir kiekvienam prieinamą švietimo sistemą, kuri atitiktų atviros pilietinės visuomenės asmens ir šalies ūkio poreikius ir sudarytų galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos pertvarka
2. Sudarysime galimybę kiekvienam vaikui lankyti darželį — plėtosime ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą, sieksime, kad pakaktų kokybiškų vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigų. Steigsime ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes pradinėse mokyklose.
3. Sieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelemtų vien tik ekonominiai veiksniai, bet būtų atsižvelgiama į mokyklos teikiamų paslaugų kokybę bei mokyklos reikšmę vietos bendruomenei. Skatinsime mažų pradinių mokyklų išsaugojimą ir naujų mokymo įstaigų steigimą kaimo vietovėse. Kursime daugiafunkcinius centrus, kurie gali vykdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir kitas neformaliojo vaikų bei suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas, sudaryti sąlygas teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas.
4. Garantuosime saugų kiekvieno gyvenančio kaime, toliau kaip 3 kilometrai nuo artimiausios ugdymo įstaigos, vaiko ar specialiųjų ugdymo poreikių turinčio asmens, nepajėgiančio atvykti į mokyklą, vežiojimą.
5. Plėtosime šiuolaikišką, kokybišką ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų tinklą. Jis turi orientuotis į visuotinį aukštos kokybės vidurinį mokslą ir garantuoti kuo geresnį švietimo prieinamumą visiems.
6. Koreguosime bendrojo ugdymo mokyklų reformą taip, kad nebebūtų draskomas susiformavęs tinklas, skatinantis mokytojų–bedarbių skaičiaus augimą, bet būtų išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse, ilgosios gimnazijos. Jungsime atsiradusias atskiras pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas į vieną tinklą, „jungtines mokyklas“, susaistytas asociatyvių ryšių.
7. Mokyklų išorės vertinimą ir akreditaciją keisime Europos šalyse taikoma mokyklų vertinimo metodika, skirta ne formaliam, bet realiam mokyklų veiklos tobulinimui, tiesiogiai nukreiptam į kokybišką ugdymą(si).
8. Palaipsniui atsisakysime laisvosios rinkos principais pagrįsto „mokinio krepšelio“ finansavimo principo, sudarysime savivaldybėms daugiau galimybių laisviau disponuoti „mokinio krepšelio“ lėšomis ir panaudoti sutaupytas lėšas kitoms švietimo reikmėms, tobulinsime lėšų skyrimo metodiką, kad būtų išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse. Suteiksime daugiau galių ir laisvės pačioms mokykloms, mokyklų bendruomenėms.
9. Parengsime ikimokyklinio ugdymo finansavimo metodiką ir garantuosime, kad į pedagogų darbo krūvį būtų įskaitytas laikas pasirengti užsiėmimams su vaikais.
10. Sieksime optimalaus mokinių mokymosi krūvio. Ypatingą dėmesį skirsime mokinių užimtumui po pamokų. Didelį dėmesį skirsime neformaliam ugdymui. Remsime neformalaus švietimo įstaigas — išsaugosime meno, sporto, muzikos mokyklų tinklą, pasirūpinsime jo plėtra, skatinsime steigti tokių mokyklų filialus atokesnėse vietovėse. Vykdysime gabių vaikų rėmimo ir skatinimo programą. Tobulinsime neformaliojo ugdymo finansavimo sistemą, didindami prieinamumą ir lygias galimybes.
11. Išgyvendinsime smurtą ir patyčias mokyklose. Kovodami su patyčiomis ar smurto plitimu mokyklose, išnaudosime visas įmanomas programas ir iniciatyvas. Sieksime, kad kiekviena mokykla būtų apšviesta, jos teritorija aptverta, įrengtos vaizdo kameros. Didinsime smurtaujančių tėvų atsakomybę, įtvirtindami tai atitinkamais teisės aktais.
12. Modernizuosime švietimo sistemą užtikrindami nuolatinį bendrojo ugdymo, profesinių mokyklų renovavimą, aprūpinimą šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, didinsime valstybės, savivaldybių investicijas. Sieksime, kad visų mokyklų vaikai turėtų prieigą prie plačiajuosčio interneto. Dėstomąją medžiagą mokyklose nuolat papildysime vaizdo, garso įrašais, elektroniniais vadovėliais. Per valstybės užsakymą ir tiesiogines intervencijas reguliuosime vadovėlių leidybos kainas, stabdydami jas keliančias vadovėlių leidyklų monopolijas.
13. Vykdysime vaikų ir jaunimo socializacijos priemones, skirdami ypatingą dėmesį fizinę negalią turintiems vaikams, remsime vaikų vasaros poilsio stovyklas.
14. Skatinsime mokytis visą gyvenimą. Šias programas įgyvendinsime per formalųjį, neformalųjį ugdymąsi ir savišvietą, mokinių judumo didinimą. Sieksime, kad įvairių lygių švietimas ir mokymas taptų atviresnis ir labiau atitiktų darbo rinkos ir plačiosios visuomenės poreikius;
15. Laikydami mokytoją pagrindiniu švietimo kaitos ir mokyklos tobulinimo veiksniu, atkursime mokytojo profesijos prestižą, stiprinsime mokytojų statusą visuomenėje, numatydami prevencines priemones moraliniam ir fiziniam smurtui prieš mokytoją, užtikrinsime, kad vidutinis mokytojo atlyginimas būtų aukštesnis už šalies atlyginimų vidurkį. Sieksime objektyvios ir teisingos mokytojų atlyginimų mokėjimo tvarkos. Pedagogų darbo užmokestis priklausys nuo jų išsilavinimo, kvalifikacijos, profesionalumo, darbo kokybės ir darbo stažo.
16. Atkursime vienodą mokytojų, auklėtojų, auklėtojų padėjėjų ir kitų švietimo darbuotojų kvalifikacijos ir perkvalifikavimo sistemą, įtrauksime į ją aukštąsias mokyklas. Remsime mokytojo naujovių siekius, pasiryžimą nuolatos atnaujinti savo žinias, sukursime įvairiapusiško mokytojų kūrybiškumo skatinimo programą.
17. Siekdami aukštos pedagogo kompetencijos, psichologinio tinkamumo bei motyvacijos, tobulinsime pedagogų rengimo sistemą. Sudarysime tinkamas darbo, buities ir kitas sąlygas mokytojams, dirbantiems kaime. 18. Plėtosime modernią profesinio mokymo sistemą, atitinkančią besimokančio asmens, visuomenės ir šalies rinkos poreikius. Sieksime, kad profesinis mokymas būtų patrauklus jaunimui ir naudingas regionui (valstybei) bei žmonėms (visuomenei).
19. Į profesinį ugdymą labiau įtrauksime verslo ir kitų darbdavių organizacijas, baigsime kurti vieningą kvalifikacijų sąrangą. Ypatingą dėmesį skirsime švietimo ir mokymo bei darbo rinkos partnerystės kūrimui.
20. Skatinsime profesinio mokymo sektoriaus plėtrą, kad būtų sureguliuotas po vidurinio mokymosi besimokančiųjų skaičiaus santykis profesinėse mokyklose, kolegijose ir universitetuose. Didinsime kolegijų ir profesinio mokymo institucijų tarpusavio veiklos derinimą. Profesinio mokymo institucijas asocijuosime su kolegijomis, atsižvelgdami į jų profilį ir geografinį išsidėstymą
21. Suartinsime bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymąsi. Sudarysime sąlygas kiekvienam besimokančiam jaunuoliui dar mokykloje įgyti atskirų profesinių įgūdžių.
22. Gerinsime profesinio mokymo įvaizdį, rengsime naujas programas, kurios atitiktų šiuolaikinio ūkio poreikius. Sieksime geresnio profesinio mokymo sistemos finansavimo bei profesiniam mokymui skirto valstybės turto efektyvesnio panaudojimo. skatinsime įmonių investicijas į profesinį mokymą. Sudarysime sąlygas profesinių mokyklų auklėtiniams plačiau pasinaudoti tarptautinės švietimo mainų programos teikiamomis galimybėmis įgyjant tarptautinės mokymosi patirties.
23. Supaprastinsime profesinio rengimo sistemą, sudarant galimybę intensyvaus rengimosi kursuose įgyti papildomą darbininkišką specialybę.
Aukštojo mokslo politikos pertvarka
24. Parengsime valstybinę mokslo ir studijų strategiją, kurioje išdėstysime Lietuvos mokslo, mokslo tiriamosios (taikomosios), inovacinės veiklos, studijų, mokslo, verslo jungčių prasmingumo tikslus, prioritetus, numatomus rezultatus.
25. Atsisakysime vien tik laisvosios rinkos principais grindžiamos „studijų krepšelių“ metodikos, daliai studijų krypčių ją keisime valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti (gydytojams, mokytojams, inžinieriams ir pan.), specialistų poreikio planavimu. Vykdysime aukštojo mokslo regioninę politiką, siekdami, kad nebūtų pažeisti socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai regiono interesai.
26. Sudarysime ilgalaikes sutartis su aukštosiomis mokyklomis, nustatančias strateginius tikslus bei aukštosios mokyklos įsipareigojimus juos pasiekti. Nevalstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto bus finansuojamos tik esant valstybės užsakymui.
27. Sudarysime lygias galimybes visiems siekti aukštojo mokslo. Skirsime lėšų, kad studijos būtų pritaikomos neįgaliųjų poreikiams ir skirsime ypatingą dėmesį sveikatos problemų turinčiam jaunimui.
28. Atsisakysime studentų „rūšiavimo“ į mokančius ir nemokančius. Įvesime visuotinę metinę studijų įmoką, kuri bus vienoda visoms studijų programoms ir ne didesnė nei vienas vidutinis mėnesio uždarbis. Jos nemokės gerai besimokantys studentai.
29. Paskolos studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms bus teikiamos per Valstybinį studijų fondą, o ne per komercinius bankus. Užtikrinsime fiksuotų palūkanų dydį, sudarysime kitas palankias skolinimosi sąlygas. Paskolų grąžinimą siesime su mokymosi rezultatais, įsidarbinimu bei gaunamu atlyginimu.
30. Skirsime ypatingą dėmesį studijų kokybei. Aliksime vykdomų studijų programų peržiūrą, sieksime, kad būtų vengiama studijų programų dubliavimo, o studijų programos atitiktų darbo rinkos ir būsimos studentų profesinės veiklos reikmes. Stiprinsime ištęstinių studijų kokybę, kad ji taptų prilyginama nuosekliųjų studijų kokybei.
31. Didinsime sukštųjų mokyklų konkurencingumą, skatinsime jas keistis, būti atviras naujoms iniciatyvoms. Sudarysime sąlygas šalies universitetų konkurencingumui užsienyje didinti.
32. Sudarysime palankias darbo sąlygas talentingiausiems aukštųjų mokyklų darbuotojams. Viešinsime informaciją apie laisvas darbo vietas, esant galimybei, ir tarptautiniu mastu.
33. Didinsime studijų programų tarptautiškumą. Sudarysime geresnes sąlygas diegiant jungtines programas, skatinsime studentų, dėstytojų mainus. Tobulinsime studijų kokybės vertinimo ir užtikrinimo sistemą, kad ji atitiktų europinius reikalavimus.
34. Plėtosime tarptautinius studentų mainus, mokslo ir studijų įstaigų atvirumą pasauliui, sudarysimegeresnes sąlygas užsienio šalių mokslininkų ir dėstytojų darbui aukštosiose mokyklose, nemokamai doktorantūrai ir stažuotei po doktorantūros specialistams iš trečiųjų šalių.
35. Stiprinsime aukštųjų mokyklų bibliotekas, sudaryti galimybes įsigyti daugiau literatūros, prenumeruojamų duomenų bazių. Investuosime į studijų infrastruktūrą, kad ji atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.
36. Kursime kokybišką karjeros valdymo sistemą aukštosiose mokyklose. Atliksime absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros tyrimus.
37. Sieksime didesnio studijų programų lankstumo ir povidurinio mokslo sektorių darnos, užtikrinant dermę tarp profesinio mokymo ir kolegijų, o kolegijų – su universitetais. Tobulinsime kompetencijų įskaitymo tvarką ir vengsime sistemų supriešinimo.
38. Įgyvendinsime tokią studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kuri sudarys palankias sąlygas talentingiems, gabiems jaunuoliams įstoti į specialaus pasirengimo reikalaujančias meno, sporto, muzikos krypčių studijas, atsižvelgiant į jų specifinius gabumus ir gebėjimus (talentą) bei jų patikrą.
39. Atkursime mokslininko ir aukštosios mokyklos dėstytojo profesijos prestižą, pagal galimybes kelsime dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, kad asistentų atlyginimas būtų ne mažesnis už šalies atlyginimų vidurkį, o docentų ir profesorių – gerokai jį viršytų. Pertvarkysime dėstytojų darbo laiko apskaitą.
40. Sieksime sudominti jaunimą mokslininko ar tyrėjo profesija. Skatinsime ir remsime jaunuosius mokslininkus bei jų dalyvavimą tarptautiniuose konkursuose
41. Sukursime skaidrią aukštųjų mokyklų atskaitomybės ir atsakomybės visuomenei sistemą, kartu stiprinti aukštųjų mokyklų autonomiją – svarbiausią aukštosios mokyklos veiklos principą. Panaikinsime antikonstitucinius aukštųjų mokyklų valdymo iškraipymus, reformuosime aukštųjų mokyklų tarybas ir peržiūrėsime jų funkcijas.
42. Suteiksime daugiau galimybių valstybinėms aukštosioms mokykloms naudojant valstybės patikėtą turtą, skatinant pačių mokyklų iniciatyvas.
43. Stiprinsime valstybės sąveiką su studentų, rektorių, darbdavių, mokslininkų asociacijomis, Lietuvos mokslų akademija, profesinėmis sąjungomis, tarsimės su jomis priimdami svarbiausius sprendimus.
44. Sukursime atskirų sudėtingos infrastruktūros objektų, kuriuos valdo šalies mokslo ir studijų įstaigos (botanikos sodų, valstybės kultūros paminklų ir kt.), finansavimo metodiką, kartu užtikrinti šių objektų funkcionalumą ir išsaugojimą ateities kartoms.
Mokslas ir technologijos
45. Vykdysime ilgalaikes investicijas į fundamentaliuosius mokslo tyrimus, skatinsime verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Sudarysime palankias sąlygas didžiąją dalį taikomųjų tyrimų finansuoti užsakovų lėšomis, tokiu būdu perskirstant daugiau valstybės lėšų fundamentaliajam mokslui. Tam efektyviau panaudosime ES struktūrines lėšas.
46. Teiksime valstybės užsakymus šalies mokslininkams kurti konkurencingus ir mūsų išskirtinumą pasaulyje didinančius produktus.
47. Informuosime visuomenę apie šalies mokslo pasiekimus, naujoves, sieksime sudominti visuomenę mokslu bei technologijomis. Propaguosime inovacijų svarbą šalies ūkiui ir visuomenės raidai.
48. Kursime tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, spartinsime žinių visuomenės kūrimą ir stiprinsime ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. 49. Didinsime Mokslo ir technologijų parkų (MTP) vaidmenį, kuriant ir pabrėžiant miesto bei regiono įvaizdį ir savitumą. Po MTP stogu bendram darbui bursime progresyvaus mąstymo ir inovacinių idėjų turinčius mokslininkus, studentus, diplomantus, verslininkus bei jų įmones, sieksime skatinti mokslo, pramonės ir kitų ūkio šakų bendradarbiavimą bei aukštųjų technologijų sektorių plėtrą.
50. Didinsime studentų skaičių trečiosios pakopos studijose (doktorantūroje). Skatinsime, kad būtų pritraukiame ne tik šalies bet ir užsienio studentai. Skatinsime podoktorantūrines stažuotes. Informacinės ir žinių visuomenė
51. Sieksime, kad Lietuvos visuomenė aktyviai naudotų informacines ir ryšių technologijas. Tam sustiprinsime informacinės visuomenės plėtros koordinavimą valstybės ir savivaldybių institucijų lygiu.
52. Rengsime nuolatinius įvairių amžiaus grupių e-raštingumo kursus, kurių finansavimu rūpintųsi valstybė, pasitelkdama ir privačias mokymo įstaigas. Skatinsime gyventojų gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis, atskiroms jų grupėms padedant įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių.
53. Finansinėmis paskatomis skatinsime smulkaus ir vidutinio verslo įmones diegti ir naudoti informacines — kompiuterines technologijas, siekdami jų veiklos efektyvumo ir konkurencingumo. Skatinsime tamprų mokslo įstaigų ir verslo subjektų bendradarbiavimą kuriant produktus, technologijas ir perkeliant juos tiek į eksperimentinę, tiek į masinę gamybą
54. Sudarysime palankesnes teisines sąlygas elektroninio verslo plėtrai, tuo pačiu užtikrindami tinkamą vartotojų teisių apsaugą.
55. Paspartinsime duomenų bazių kūrimo ir apjungimo darbus. Sieksime efektyvesnio informacinių išteklių valstybes institucijose ir įstaigose išnaudojimo. Plėsime debesų kompiuterijos panaudojimą teikiant viešąsias ir administracines paslaugas. Remsime bibliotekų fondų, archyvų skaitmeninimo darbus.
56. Užtikrinsime, kad visoje šalyje būtų gerai išvystytas plačiajuostis tinklas.
57. Skatinsime gyventojus aktyviai dalyvauti valdžios sprendimų priėmime, suteikiant galimybę elektroninėje erdvėje teikti pastabas ir pasiūlymus. Sieksime palankiausių (ekonomiškai naudingų) sąlygų Valstybės institucijoms ir įstaigoms įsigyjant pasaulinių bendrovių programinės įrangos sprendimus pasirašant bendradarbiavimo sutartis. Sieksime, kad Valstybės institucijų ir įstaigų įsigytų licencijų kiekis atitiktų naudojamos programinės įrangos kiekį.
58. Sukursime E-vyriausybės vartus ir suteiksime kiekvienam piliečiui valstybiniame serveryje el.pašto adresą oficialiai valstybės ir piliečio korespondencijai gauti.
59. Įgyvendinsime elektroninio parašo programą. Užtikrinsime elektroninio balsavimo galimybę internetu įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose.
IX. KULTŪROS POLITIKA
1. Užtikrinsime, kad Lietuvos kultūros ir meno plėtrai teikiamas valstybės rėmimas nebūtų mažinamas bei užtikrintų gyvybinius kultūros ir meno institucijų poreikius.
2. Sukursime Lietuvos kultūros plėtros ilgalaikę strategiją ir sudarysime jos įgyvendinimo priemonių planą. Atnaujinsime „Lietuvos kultūros politikos nuostatų“ įgyvendinimo programą.
3. Peržiūrėsime Kultūros ministerijos vykdomas funkcijas ir pertvarkysime jos struktūrą, joje atskiriant kultūros politikos strategijos kūrimą nuo konkurso būdu projektams teikiamą paramą vykdančio Kultūros ir meno projektų administravimo departamento.
4. Kultūrą finansuosime įgyvendinant “rankos atstumo” principą per Nacionalinę kultūros tarybą, kurios pagrindinė funkcija – skirstyti biudžeto lėšas bei vertinti šių lėšų panaudojimo veiksmingumą;
5. Išvesime kultūros ir meno sektorių iš chaotiškai administruojamos ir dėl to dirbtines įtampas nuolat patiriančios situacijos, į kryptingai ir kokybiškai veiklą plėtojančią sistemą, kurioje būtų suderintas strateginis planavimas ir nuosekli, į rezultatus orientuota veikla;
6. Aktyviai įtrauksime į kultūros politikos formavimą menininkus, kultūros ir meno asocijuotas struktūras;
7. Skatinsime visuomenės kultūrines iniciatyvas. Remsime ir populiarinsime mėgėjų kūrybą ir liaudies meną, puoselėsime dainų švenčių tradicijas.
8. Stiprinsime autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistemą, šviesime visuomenę intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais.
9. Spręsime valstybės ir jos regionų kultūros plėtros paveldo problemas, parengiant ilgalaikių kultūros programų sukūrimo ir jų tobulinimo strategiją, ir ją aptariant kultūros kongresuose, konferencijose su kultūros darbuotojais, menininkais, mokslininkais, jų kūrybinėmis ir profesinėmis organizacijomis.
10. Remsime žmonių laisvę ir galimybę ginti savo dvasines vertybes, apsaugosime visuomenę, jaunąją kartą nuo vis labiau įsigalinčios dvasinės degradacijos ir agresijos;
11. Užtikrinsime kultūros prieinamumą visiems; remsime didžiuosiuose miestuose gyvenančius profesionalius menininkus, įgyvendinančius programas atokiausiuose regionuose, inicijuosime nemokamas muziejų ir teatrų lankymo dienas, skatinsime vaikų ir jaunimo kūrybines iniciatyvas, centrų ir klubų steigimą bei nemokamą šių įstaigų lankymą socialiai remtinų šeimų vaikams.
12. Sieksime, kad Kultūros ministerijai būtų suteiktas tarpinstitucinės įstaigos statusas ir per Kultūros ministeriją administruojamos ES lėšos, skirtos kultūros politikos priemonėms įgyvendinti.
13. Sieksime, kad kultūra, turinti tiesioginę įtaką ekonomikai ir valstybės politikai, būtų deramai finansuojama, o skiriamos kultūrai biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai; lėšas kultūrai bei sportui ir toliau skirsime atskiromis eilutėmis.
14. Sieksime, jog būtų tinkamai įgyvendinamos valstybinės muziejų, bibliotekų, kultūros centrų modernizavimo programos, kokybiškai atnaujinama šių institucijų infrastruktūra.
15. Saugosime ir propaguosime nacionalinės kultūros savitumą būnant atviriems kitų tautų kultūroms, Europos Sąjungos ir pasaulio kultūrų kontekste, tobulinsime Lietuvos kultūros politikos modelį, atsižvelgiant į Lietuvos narystės Europos Sąjungoje keliamus iššūkius ir globalizacijos keliamas įtampas.
16. Didinsime efektyviai ir kokybiškai dirbančių kultūros darbuotojų motyvaciją, nuosekliai didinsime kultūros darbuotojų atlyginimus;
17. Sieksime, kad ir ekonominio sunkmečio sąlygomis būtų pagal išgales tęsiamas Lietuvos kultūros institucijų – bibliotekų, muziejų, teatrų ir koncertinių organizacijų, kultūros centrų modernizavimo programų įgyvendinimas, kuo daugiau šiems darbams lėšų skiriant iš ES struktūrinių fondų teikiamos paramos.
18. Įtvirtinsime kultūros ir meno sektoriaus finansavimą kaip lemtingai svarbų nacionalinės tapatybės pagrindų saugojimą ir puoselėjimą, be kurio valstybė ir visuomenė negali egzistuoti ir kurti ateitį.
19. Užtikrinsime, kad nacionalinės tapatybės pagrindus saugančioms kultūros atminties bei meno kūrimo ir sklaidos institucijoms, įsteigtoms valstybės ir savivaldybių, būtų skiriamas finansavimas, būtinas šių institucijų misijų įgyvendinimui.
20. Sudarysime palankesnes galimybes Valstybiniams teatrams ir koncertinėms organizacijoms pasirinkti biudžetinės ar viešosios įstaigos statusą bei derinti skiriamą dotaciją darbo apmokėjimui bei pastatų išlaikymui su galimybe užsidirbti iš teatro pastatymų ir koncertų naujų projektų įgyvendinimui.
X. TAUTINĖS BENDRIJOS
1. Spręsime tautinių bendrijų kultūros plėtros problemas, parengdami ilgalaikę strategiją; Tautinėms bendrijoms sudarysime geras sąlygas jų kultūrinių poreikių tenkinimui.
2. Parengsime tautinių bendrijų įstatymą. Tautinių bendrijų atstovavimą deleguosime specialiai sukurtam departamentui.
3. Remsime kultūros centrus, aptarnaujančius tautines bendrijas.
4. Išpręsime pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovardžių rašybos klausimus, sutinkamai su ET Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencija;
5. Mokyklų tinklo tautinių bendrijų (lenkų ir rusų) kalbomis pertvarką vykdysime atsižvelgiant į bendruomenių interesus, laikantis mokyklų efektyvumo principo.
6. Sieksime, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams, būtų nukeltas į vėlesnį laiką.
7. Stiprinsime paramą tautinių bendrijų kultūros paveldo išsaugojimui ir jo panaudojimui turizmo, tradicinių amatų ir tradicinių verslų plėtrai.
XI. SVEIKATOS APSAUGOS IR SVEIKOS GYVENSENOS POLITIKA
1. Kursime aiškią, skaidrią, patikimą ir kiekvienam prieinamą nacionalinę sveikatos sistemą. Šį pertvarkymą vykdysime sisteminės visuomenės sveikatos, pacientų sveikatos, mirtingumo priežasčių, sveikatos paslaugų paklausos – pasiūlos analizės pagrindu. Netaupysime sveikatos programų sąskaita ir ekonomikos nuosmukio poveikio neperkelsime pacientų bei medikų pečių.
2. Skatinsime sveikos gyvensenos principus, ligų profilaktiką ir ankstyvą diagnostiką, tobulinsime nacionalinę sveikatos ugdymo sistemą, prieinamą kiekvienam gyventojui.
3. Patvirtinsime naują Lietuvos sveikatos programą 2013-2020 metams. Atnaujinsime ir aktyviai įgyvendinsime esamas programas, mažinančias mirčių skaičių nuo širdies – kraujagyslių, onkologinių ligų, nelaimingų atsitikimų bei savižudybių, sąlygotas perteklinio alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo, rūkymo, nepakankamo fizinio aktyvumo.
4. Užtikrinsime efektyviai veikiančią pacientų teisių gynimo sistemą, nuolatinį dėmesį skirsime pacientų teisių gynimo ir žalos sveikatai atlyginimo sistemos tobulinimui bei informacijos teikimui pacientams.
5. Teiksime daugiau sveikatos paslaugų gyventojams. Mažinsime sveikatos paslaugų teikimo netolygumus ypač gyvenantiems kaime.
6. Pagyvenusiems žmonėms skirsime ypatingą dėmesį, diegsime specialias programas pagyvenusių žmonių sveikatai stiprinti, gyvenimo kokybei gerinti ir oriai senatvei užtikrinti. Skatinsime geriatrijos paslaugų plėtrą ir įvairovę, gerontologijos specialistų rengimą.
7. Sudarysime palankias sąlygas kurortiniam – sanatoriniam gydymui, skatinsim šių paslaugų eksportą. Panaudosime visas kurortų galimybes ligų profilaktikai, užtikrinant europinius paslaugų teikimo standartus.
8. Tęsime investicijas į sveikatos apsaugos įstaigų modernizavimą ir renovavimą, nes tai yra saugesnių ir kokybiškesnių paslaugų garantas ir darbo vietų išsaugojimas.
9. Ypatingą dėmesį skirsime mūsų vaikų sveikatai, sveikos gyvensenos ugdymui nuo kūdikystės, ankstyvai vaikų ligų diagnostikai ir gydymui. Sveikos gyvensenos ugdymą įtrauksime į ikimokyklinių ir mokymo įstaigų programas.
10. Tobulinsime vakcinacijos sistemą Lietuvoje, išplečiant vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą valstybės lėšomis.
11. Vykdysime aktyvią priklausomybės ligų prevenciją, valstybės ir savivaldybių lėšomis įgyvendinant visuomenės sveikatos gerinimo programas, kurios padėtų kovoti su žalingais įpročiais, ypač jaunimo tarpe. Sudarysime visas prielaidas, kad Lietuvoje sumažėtų mirčių, susijusių su alkoholio ir tabako vartojimu. Sukursime efektyvią gyventojų kvietimų profilaktiniam patikrinimui sistemą.
12. Stiprinsime šalies onkologinę pagalbą, vykdant visos šalies teritorijoje vėžio kontrolę, profilaktiką ir ankstyvą diagnostiką. Skatinsime pradėtas vėžio profilaktines programas ir sieksime didinti jų apimtis. Sieksime įkurti Nacionalinį vėžio institutą, integruotą į universitetų klinikas, atsakingą už nacionalinio onkologinių susirgimų registro administravimą ir koordinuojantį onkologinę pagalbą ir profilaktiką.
13. Plėtosime palaikomąjį gydymą ir slaugą ir gerinsime šių paslaugų kokybę, prieinamumą ir įvairovę. Koordinuosime glaudesnę palaikomojo gydymo, slaugos ir globos paslaugų plėtrą.
14. Užtikrinsime neįgaliųjų sveikatos kompleksinę priežiūrą ir tobulinsime neįgaliųjų integracijos į visuomenę sistemą Jungtinių Tautų Organizacijos neįgaliųjų teisių konvencijos kontekste.
15. Sieksime prieinamos ir kokybiškos odontologinės pagalbos pacientams, skiriant ypatingą dėmesį burnos ligų profilaktikai, ypač vaikams ir jaunimui.
16. Ypatingą dėmesį skirti psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimui ir savižudybių problemai spręsti. Telksime įvairius sektorius, stiprinsime jų sąveiką ŽIV/AIDS, narkomanijos, alkoholizmo kontrolės ir prevencijos srityse, ypač vaikų ir jaunimo tarpe.
17. Didinsime savivaldybių atsakomybę už gyventojų sveikatos stiprinimo ir ugdymo veiklą, plėtosime savivaldybėse visuomenės sveikatos biurų tinklą, skirsime jam adekvatų finansavimą, diegsime visuomenės sveikatos gerinimo programas, skatinsime nevyriausybines pacientų teises atstovaujančias organizacijas aktyviai dalyvauti, sprendžiant visuomenės ir asmens sveikatos problemas.
18. Deramą dėmesį skirsime visuomenės sveikatos stebėsenai. Efektyviai koordinuosime aplinkos ir visuomenės sveikatos stebėsenos darbus savivaldybių teritorijose, kad būtų laiku reaguojama į grėsmes žmonių sveikatai ir užtikrinamas jų savalaikis pašalinimas.
19. Panaudosime visas kurortų galimybes ligų profilaktikai, užtikrinant kokybiško paslaugų teikimo standartus.
20. Plačiau panaudosime ekonominius svertus, skatinant darbdavius, kad jie sudarytų sąlygas darbuotojams pasirūpinti savo sveikata. Sudarysime vienodas sąlygas, kad visi gyventojai, nepriklausomai nuo savo pajamų ir socialinės padėties, galėtų laisvu nuo darbo metu didinti savo fizinį aktyvumą.
21. Mažinsime sergamumą ir mirtingumą nuo labiausiai paplitusių ligų (širdies - kraujagyslių, vėžio), traumų ir nelaimingų atsitikimų, savižudybių tobulinant neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių ankstyvo nustatymo ir kontrolės sistemą, aktyviau įgyvendinant profilaktines vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų programas,. Aprėpsime visą Lietuvą moderniomis kardiologijos paslaugomis, konsolidavus mūsų valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšas.
22. Sumažinsime pacientų eiles ir pagerinsime sveikatos paslaugų kokybę bei prieinamumą. Optimizuosime nacionalinėje sveikatos sistemoje teikiamas aukštomis technologijomis paremtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir diegsime naujas, siekiant, kad ligonis būtų greitai ištirtas ir operatyviai įvertinti rezultatai.
23. Išlaikysime optimalų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Formuosime ilgalaikę specialistų poreikio nacionalinėje sveikatos sistemoje programą bei jų rengimo nacionalinei sveikatos sistemai valstybinį užsakymą. Sveikatos apsaugos sistemą reformuosime remiantis socialiai atsakingu požiūriu bei nustatyta ilgalaike nauda visuomenei ir valstybei.
24. Iš esmės tobulinsime sveikatos priežiūros įstaigų valdymą, didinsime steigėjų ir personalinę vadovų atsakomybę už įstaigos veiklos rezultatus. Tobulinsime apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Didinsime šeimos gydytojų skatinimą už kokybišką aptarnavimą, sukursime skatinimo sistemą asmens sveikatos priežiūros specialistams, ypač dirbantiems mažiau išvystytuose šalies regionuose.
25. Užtikrinsime pirminės sveikatos priežiūros įstaigų efektyvią veiklą, jų teikiamų paslaugų kokybę bei veiksmingumą, atnaujinsime visų ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyrius. Užtikrinsime, kad per 3-4 metus ligoninių, efektyviai dirbantys, gimdymo ir vaikų skyriai būtų suremontuoti ir aprūpinti modernia įranga, kad būtų teikiamos saugesnės ir kokybiškesnės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir vaikams.
26. Efektyviai teiksime specializuotas ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas.
27. Kompleksiškai atnaujinsime greitosios medicinos pagalbos automobilių parką, o kaimo vietoves aprūpinsime lengvaisiais automobiliais sveikatos priežiūros paslaugų teikimui pacientų namuose.
28. Sieksime teisės aktais reglamentuoti netradicines (papildomos ir alternatyvios) medicinoa paslaugų teikimą. Didinti rekreacinių sveiaktos palsugų saugumą ir prieinamumą.
29. Didinsime sveikatos priežiūros investicijų apimtį. Tobulinsime sveikatos draudimo modelį integruojant privalomąjį ir papildomą, savanoriškąjį sveikatos draudimą. Peržiūrėsime paslaugų įkainius. Sieksime, kad paslaugų įkainiai atitiktų realias sąnaudas.
30. Medikų pajamų stabilumas išliks Lietuvos prioritetu. Sieksime, kad gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis užtikrintų jų apsisprendimą dirbti Tėvynėje.
31. Pėtosime elektronines sveikatos paslaugas.
32. Parengsime konkrečias priemones farmacijos sektoriaus veiklai tobulinti, ypatingą dėmesį skirsime vaistų kainų mažinimui, lygiagretaus vaistų importo skatinimui, kokybiškų farmacinių paslaugų teikimui, ypač kaimo vietovėse, farmacinės rūpybos diegimui, korupcijos ir kartelinių susitarimų vaistų pardavimo rinkoje panaikinimui.
33. Sumažinsime vaistų ir medicininės paskirties priemonių bei medžiagų, medicininės įrangos ir instrumentų kainas. Didinsime medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą.
Sporto politika
34. Sieksime įgyvendinti valstybinę sporto plėtros strategiją bei vykdyti tokią sporto politiką, kad rengiamos programos būtų naudingos šalies gyventojams regionuose, kad fizinis aktyvumas, sveika gyvensena būtų prieinama bendruomenėse, seniūnijose, kad mokiniai turėtų geras sąlygas sportui pamokų metu ir per papildomo ugdymo pratybas, plėtotųsi klubuose ir būtų skirta ne tik dideliam sportiniam meistriškumui bet ir sveikai gyvensenai, kad vyktų pakankamai seniūnijų, nacionalinių ir tarptautinių varžybų ir kitų sporto renginių.
35. Keisime visuomenės požiūrį į sportą, skatindami gyventojus vertinti sportą kaip vieną efektyviausių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo priemonę. Sudarysime gyventojams palankias teisines, socialines ir ekonomines sąlygas sportuoti. Sukursime ir plėtosime ilgalaikę kūno kultūros ir sporto politiką, naudingą kiekvienam žmogui. Kursime programas, naudingas sveikatai, fiziniam aktyvumui ir didelio meistriškumo sportui.
36. Sieksime aktyvinti ir toliau plėtoti visų valdymo sričių, susijusių su sporto socialinėmis funkcijomis, tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pakeisime Kūno kultūros ir sporto departamento statusą, deleguosime jam papildomas funkcijas bei stiprinsime darbuotojų administracinius gebėjimus. Sieksime aktyvinti ir toliau plėtoti visų valdymo sričių tarpinstitucinį bendradarbiavimą sporto, jaunimo, švietimo, turizmo srityse.
37. Sporto vaidmens, prestižo didinimui steigsime Nacionalinę sporto tarybą, kaip sporto politikos vertinimo ir formavimo patariamąją instituciją, atskaitingą Seimui.
38. Profesionalaus ir mėgėjiško sporto plėtros darnai parengsime naują sporto finansavimo tvarką.
39. Sieksime sporto klubo teisinio statuso ir pagrindinio vaidmens nacionalinėje sporto sistemoje įtvirtinimo, sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas sporto klubų, kaip pagrindinių nacionalinės sporto sistemos subjektų, spartesnei plėtrai. Skatinsime jų indėlį į neformalų vaikų ir jaunimo sporto ugdymą ir užimtumą, sporto šakų plėtrą, mėgėjiško ir profesionalaus sporto sąveiką.
40. Kursime vientisą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemą, padedančią spręsti talentų atrankos, pradinio rengimo, rėmimo, sportininkų meistriškumo ugdymo ir tobulinimo klausimus. Stiprinsime esamus ir steigsime regioninius didelio meistriškumo sportininkų rengimo centrus. Savivaldybių sporto centrai (mokyklos) bus prieinami kaimo ir miestelių mokiniams. Parengsime sporto šakų programas sporto centrams (mokykloms), atnaujinsime kvalifikacinius reikalavimus sportininkams ir treneriams.
41. Sporto ugdymą prilyginsime kitiems dalykams. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose fizinė veikla bus privaloma visą ugdymosi laikotarpį (ne mažiau kaip viena valanda per dieną), sudarysime palankias sąlygas sportuoti aukštųjų mokyklų studentams.
42. Kiekvienam gyventojui sudarysime patrauklias sąlygas sportuoti kurdami ar renovuodami sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išplėtota visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje ir sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti įvairių amžiaus grupių fizinį ugdymą, plėtoti mėgėjišką bei didelio meistriškumo sportą. Tam sutelksime ir efektyviau panaudosime valstybės, privataus ir ES struktūrinių fondų lėšas, prioritetą skiriant sporto infrastruktūros sutvarkymui švietimo įstaigose — bendrojo ugdymo, aukštosiose mokyklose. Baigsime statyti nacionalinės svarbos sporto objektus.
43. Užtikrinsime, kad veiksmingiau būtų įgyvendinama gabių sportui vaikų (jaunimo) atrankos, rengimo, rėmimo ir išsaugojimo didelio meistriškumo sportui programa. Sieksime, kad programa būtų vykdoma proporcingai pagal regioninį pasiskirstymą. Vykdysime varžybas ir žaidynes regionams, juos skatinti sporto fondo, Europos Sąjungos paramos 2014-2020 m. programų lėšomis.
44. Taupant ir efektyviau naudojant valstybės biudžeto skiriamas lėšas sportui bei užtikrinant reikiamą varžybų skaičių sportininkams, atliksime šalies sporto varžybų organizavimo auditą, optimizuosime varžybų sistemą.
45. Sudarysime palankias sąlygas veikti tiesioginio skatinimo sistemai viešosioms ir privačioms investicijoms sporto srityje investuojant į viešosios sporto infrastruktūros plėtrą, supaprastinsime žemės sklypų skyrimo tvarką bei užtikrinsime teritorinio planavimo normatyvų integravimą su sporto plėtros poreikiais.
46. Įteisinsime valstybės kompensavimo sistemos už sporto klubų atliekamas socialinės integracijos ir socialinių problemų prevencijos funkcijų sukūrimą ir plėtojimą;
47. Įteisinsime sportininko profesionalo socialines garantijas (kompensacinių išmokų mokėjimas kol jiems sukaks pensinis amžius).
48. Atsižvelgiant į rinkos (ūkio) poreikius ir kaitą, tikslinsime sporto specialistų, ypač sporto mokytojų, trenerių ir sporto medicinos, rengimą. Atnaujinsime sporto specialistų rengimo programas šalies aukštosiose mokyklose.
49. Tobulinsime Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemą sudarydami galimybes talentingiems sportininkams dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose. Dėsime reikiamas pastangas, kad Lietuvos sportininkai deramai rengtųsi ir dalyvautų vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Pripažindami išskirtinę Lietuvos Tautinio Olimpinio Komiteto padėtį Lietuvos sporto sistemoje remsime olimpinį judėjimą ir jo švietimo programas.
50. Atsižvelgdami į tai, kad mūsų olimpiečių sėkmingi startai svarbūs visai Lietuvai, tobulinsime aukštojo meistriškumo sportininkų rengimo finansavimo modelį, išlaikydami ir dabartinius LTOK finansavimo šaltinius. Formuodami teigiamą Lietuvos įvaizdį sporto pagalba, Lietuvoje organizuosime aukšto lygio tarptautines sporto varžybas.
51. Plėtosime ir skatinti sveikatingumo paslaugų sferą, viešą ir privačią partnerystę sporte ir fiziniame ugdyme, taip skatindami kiekvieną gyventi sveikai.
XII. ENERGETIKA IR ENERGETINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ
1. Depolitizuosime energetinius projektus. Sudarysime prielaidas įvertinti esamą situaciją energetikos sektoriuje ir apibrėžti veiklos kryptis, padėsiančias priimti visuomenės interesus atspindinčius sprendimus. Energetinio skurdo mažinimas yra prioritetinis klausimas Lietuvos gyventojams.
2. Masinę daugiabučių namų renovaciją skelbsime nacionaliniu Lietuvos prioritetu, pasiūlant gyventojams priimtinesnį modelį ir neverčiant jų skolintis iš komercinių bankų, o investicijas kompensuojant iš sutaupytų lėšų už šilumą.
3. Sieksime visapusiškos elektros energijos ir dujų sistemų sinchronizacijos su ES energetikos sistemomis ir jų integracijos į ES šalių rinkas, remsime veiksmingų ir konkurencingų elektros ir dujų rinkų atsiradimą. Regioniniai energetiniai infrastruktūros projektai
4. Remsime ES Baltijos rinkų sujungimo plano įgyvendinimą (BEMIP) ir inicijuosime bendros Baltijos valstybių energetikos strategijos parengimą kartu su kitomis Baltijos šalimis, nes tik bendradarbiavimas ir strateginė partnerystė su kaimynais užtikrins energetinį saugumą ir sumažins energetinę nepriklausomybę nuo vienintelio energijos išteklių tiekėjo bei sumažins energetinių infrastruktūros projektų kaštus.
5. Tapsime ES elektros energijos rinkos dalimi, užtikrinsime nediskriminuojantį, laisvą ir konkurencingą tarptautinių elektros perdavimo jungčių naudojimą, sukursime sąlygas atsirasti konkurencingai elektros energijos kainai, tenkinančiai Lietuvos vartotojų poreikius.
6. Bendradarbiaudami su kaimyninėmis valstybėmis sieksime energetinių resursų kainų sumažinimo, kas teigiamą įtakotų šalies gyventojų gerbūvį. Sukursime skaidrią kainų nustatymo sistemą ir sudarysime sąlygas gyventojams gauti energiją už protingą ir prieinamą kainą.
7. Tęsime ir užbaigsime elektros perdavimo jungčių su Švedija ir Lenkija infrastruktūrų tiesimo darbus (NordBalt, LitPol Link). Statysime dujų jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos ir sieksime ES finansavimo šiam projektui.
Elektros energetikos sektorius
8. Įvertinsime 2012 m. spalio 14 d. patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos rezultatus ir peržiūrėsime Nacionalinę energetikos strategiją pateikiant ekonomiškai naudingiausią bei vartotojams priimtiniausią valstybės savarankiško apsirūpinimo energetiniais ištekliais strategiją (tarp jų ir atominės energetikos perspektyvas) plačiam politinių partijų susitarimui. Geriausią alternatyvą turi būti pagrįsta kaštų – naudos analize siekiant užtikrinti energetinį savarankiškumą bei mažiausią kainą..
9. Siekdami didinti elektros energijos panaudojimo efektyvumą bei elektros energetikos sistemos decentralizaciją, skatinsime nedidelių kogeneracinių elektrinių įrengimą arčiau elektros vartotojo.
10. ES paramos lėšos bus naudojamos elektros tinklų modernizavimui diegiant išmaniųjų tinklų koncepciją, kuri leistų geriau panaudoti generavimo šaltinių įvairovę( taip pat ir gaminančių žalią elektros energiją), sudarytų palankias sąlygas elektromobilių ūkio plėtrai ir šiluminių siurblių panaudojimui.
11. Išanalizuosime būtinumą išplėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę pastatant papildomus turboagregatus.
12. Siekdami sumažinti elektros energijos kainą vartotojams iš visuomenės interesą atitinkančių paslaugų remsime tik minimalų būtiną Lietuvos sistemos elektros tiekimo rezervo užtikrinimą.
13. Remsime bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimą. Per tarptautinių jungčių statybą sieksime visapusiško perdavimo sistemos integravimo į ES bendrą sistemą. Remsime bendras Europos Sąjungos valstybių pastangas kuo skubiau įkurti bendrą Europos Sąjungos elektros energijos rinką.
14. Sieksime kuo efektyvesnio elektros jungties su Švedija panaudojimo vėjo jėgainių parkų plėtrai Baltijos jūroje.
15. Griežtai kontroliuosime ir ribosime nepagrįstus energetikos įmonių viršpelnius.
Dujų sektorius
16. Lietuvai būtina išspręsti dujinio kuro tiekimo diversifikavimo problemą, mažinant priklausomybę nuo vieno dujų tiekėjo. Būtina nedelsiant pradėti realius suskystintų dujų terminalo statybos darbus. Sieksime terminalo statybai panaudoti ES lėšas, taip pat viešo ir privataus kapitalo partnerystės teikiamas galimybes, užsienio investicijas.
17. Dujų tiekimo diversifikavimui užtikrinti sukursime reversinę dujų jungtį su Lenkija, sujungsime Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tinklus ir tokiu būdu bus sudarytos galimybės Lietuvai įgyti alternatyvą dujų tiekimui. Sieksime gauti ES finansavimą šiam projektui. Spręsime Lietuvoje esamo vamzdyno užžiedinimo ir esamų vamzdynų pralaidumo išplėtimo klausimus.
18. Inicijuosime skalūninių dujų tyrimus ir išgavimą Lietuvoje.
19. Sieksime ES institucijų paramos, užtikrinant kuo skubesnį bendros ES dujų biržos įkūrimą ir realios šios biržos veiklos pradžią.
Atsinaujinantys energijos ištekliai
20. Tapsime šiuo metu vykstančios trečiosios pasaulinės energetikos revoliucijos, kuri yra siejama su perėjimu nuo iškastinio kuro deginimo prie pasaulio ateities energetikos - atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, dalimi.
21. Skatinsime darniosios energetikos, kurioje harmoningai derinami ekonominiai, gamtosauginiai ir socialiniai prioritetai, plėtrą.
22. Nacionalinės energetikos politikos prioritetais turėtų tapti konkurencinga vietos atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir jų panaudojimas elektros energijai ir šilumai gauti, platus energijos efektyvumo priemonių diegimas bei pastatų renovacija.
23. Už gamtines dujas pigesnio biokuro plėtrą paskelbsime nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, kadangi tai yra vidinis Lietuvos resursas naujų darbo vietų sukūrimui, apsirūpinimo energetiniais ištekliais įvairovės didinimui ir kapitalo išvežimo iš Lietuvos stabdymui.
24. Parengsime atsinaujinančių energijos išteklių gamybos panaudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikė programa, kuri užtikrins optimalią generuojančių atsinaujinančių šaltinių plėtrą, neiškraipant rinkos santykių ir be nepagrįsto elektros energijos tarifų didinimo.
25. Skatinsime inovacijas, taikomųjų mokslinių tyrimų, moderniųjų technologijų panaudojimą atsinaujinančių energetikos išteklių srityje.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
26. Sudarysime sąlygas viešajam sektoriui eksploatuoti energetiškai efektyvius pastatus, pirkti energetiškai efektyvius produktus ir paslaugas, o kiekvienais metais atnaujinsime mažiausiai po 3 proc. jų naudojamų pastatų ploto.
27. Įpareigosime įmones atlikti energijos vartojimo auditą, kad būtų nustatytas kiekvienos įmonės mažesnio energijos vartojimo potencialą.
28. Teisinis reguliavimas energijos perdavimo ir skirstymo srityje bus pakeistas, siekiant užtikrinti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tvirtindama tinklų tarifus, atsižvelgtų į energijos vartojimo efektyvumo kriterijus.
29. Ekonomijos tikslais - visame energetikos sektoriuje įdiegsime išmaniosios apskaitos sistemą.
30. Plėtosime visuomenės švietimą energetikos, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir energijos taupymo klausimais. Kursime mechanizmus, skatinančius elektros energijos suvartojimo mažinimą, apšvietimui naudojant energiją taupančius prietaisus.
Šilumos ūkis
31. Šilumos gamybai skirtas gamtines dujas keisime atsinaujinančiais energijos ištekliais, ypatingai biokuru,ir skatinsime konkurenciją šilumos gamybos srityje. Skatinsime naujų biokuro tiekėjų atsiradimą šioje rinkoje, stiprinsime biokuro prekybos biržą.
32. Pašalinsime visus biurokratinius barjerus, kurie šiuo metu trukdo plėsti biokuro naudojimą šilumos ūkyje ir užkerta kelią efektyviai pasenusių daugiabučių pastatų renovacijai.
33. Įtrauksime biokuro diegimo projektus į valstybės investicinę programą, nukreipsime į šią sritį ES paramos lėšas. ES struktūrinių fondų lėšas skirdami biokuro katilinių statybai sumažinsime šilumos kainas. Didinsime investicijas į biokurą naudojančioms technologijų plėtrą ir jų diegimą.
34. Apribosime šilumos gamintojų ir tiekėjų nesiimančių jokių pigesnės šilumos gamybos ir tiekimo priemonių, pelnus. Tobulinsime prekybos biokuru modelį skatinant vietinių gamintojų gamybą.
35. Skatinsime ir remsime naudoti vietinę šilumos gamybos įrangą, taip pat saulės kolektorius ir šilumos siurblius.
36. Skatinsime kogeneracinę šilumos ir elektros gamybą.
37. Kelsime griežčiausius skaidrumo reikalavimus įmonėms, vykdančioms veiklą centralizuoto šilumos tiekimo ūkyje. Tobulinsime valstybinę kainų reguliavimo sistemą/mechanizmą.
XIII. TRANSPORTO SEKTORIUS
1. Sieksime padidinti transporto sektoriaus konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose, įvairiapusiškai plėtojant tranzito ir su juo susijusių paslaugų sąlygas, išlaikant visų pirma gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ekonominio naudingumo pagrindu.
2. Laikysime svarbiausiais uždaviniais subalansuotą Lietuvos susisiekimo sistemos plėtrą, kad susisiekimo sričių infrastruktūros plėtotė ir jų darbo technologinė pažanga visų pirma teiktų naudą šalies žmonių gerovei.
3. Plėtosime modernius logistikos centrus ir diegti naujausias technologijas, leidžiančias iš esmės gerinti paslaugų kokybę bei atpiginti prekių ir paslaugų kainas. Tai bus ne tik ekonominis, bet ir svarbus socialinis uždavinys.
5. 2014-2020 m ES struktūrinės paramos lėšų transporto sektoriuje efektyvų panaudojimą koncentruosime į sritis, sudarančias prielaidas ilgalaikiam šalies ekonominiam augimui ir konkurencingumui.
6. Rengsime investicinius planus ne mažiau kaip trejų metų laikotarpiui, griežtai laikantis jų vykdymo, o planų sudarymo svarbiausiais rodikliais laikyti visų pirma ekonominį, taip pat socialinį ir gamtosauginį efektą šalies ūkiui ir piliečiams.
7. Atnaujinsime vyriausybinės Transporto ir tranzito komisijos ir šakinės ministerijos pritraukiant šioje srityje dirbančią verslo visuomenę bei siekiant kardinaliai eliminuoti biurokratinius barjerus tiek valstybės įmonių, tiek privačių bendrovių investiciniams planams įgyvendinti.
8. Sieksime atsakingai plėtoti Lietuvos automobilių kelių infrastruktūrą, modernizuodami pagrindines, didžiausius transporto srautus praleidžiančias magistrales. Sumažinsime neasfaltuotų valstybinės reikšmės kelių dalį; naudosime Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšas tiesiogiai transporto problemoms spręsti.
9. Sudarysime kartu su savivaldybėmis konkrečias programas, leidžiančias iš esmės spręsti ekologiškai draugiško ir efektyvaus visuomeninio transporto plėtrą, gerinant visuomeninio transporto paslaugas.
10. Užtikrinsime eismo saugumą šalyje kaip prioritetinį uždavinį. Stiprinsime atskirų ministerijų ir žinybų bendradarbiavimą bei jų kontrolę užtikrinant saugaus eismo programų įgyvendinimą ir tinkamą finansavimą; įpareigosime įstaigas, atsakingas už švietimo veiklos organizavimą, peržiūrėti ir papildyti mokymo bei ugdymo programas, kad visi vaikai pradėdami jas lankyti būtų supažindinami ir mokomi, kaip saugiai elgtis gatvėse ir keliuose.
11. Stiprinsime greičio ir blaivumo laikymosi kontrolę, diegsime modernius greičio matavimo postus visoje šalies teritorijoje, griežtinti atsakomybę nuolat kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidinėjantiems asmenims.
12. Plačiai naudosime ir ypatingą dėmesį skirsime per visuomenės informavimo priemones vykdomai švietėjiškai veiklai eismo saugumo srityje.
13. Skatinsime ekologiškai švarių transporto priemonių atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje. Plėtosime ir skatinsime dviračių takų tinklo plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant jų saugumui ir jau esamų takų saugumo užtikrinimui bei papildomų priemonių (atitvarų, ženklinimo, matomumo didinimo bei kt.) įrengimui.
14. Skatinsime elektromobilių plėtrą Lietuvoje. Plėtosime elektromobilių įkrovos stočių tinklą, valstybinio bei viešojo sektoriaus automobilius palaipsniui pervesime į elektra varomą transportą.
15. Vykdysime geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektus, panaudojant nacionalines ir ES lėšas. Aktyviai dalyvausime rengiant ES teisės aktus, reglamentuojančius geležinkelių transporto veiklą, kad juose būtų atsižvelgta į Lietuvos geležinkelių ypatumus.
16. Vykdysime kryptingą valstybės politiką tranzitinių krovinių srautų Lietuvos geležinkeliais padidinimui papildomai pritraukiant Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir kitų Juodosios jūros baseino šalių, Kinijos, taip pat ES šalių bei JAV krovinius.
17. Sudarysime keleivių ir (ar) krovinių vežimo paslaugas teikiantiems subjektams vienodas teisines sąlygas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, kad būtų sąžiningai konkuruojama geležinkelių transporto sektoriuje; apginsime Lietuvos nacionalinius interesus, pasinaudojant Lietuvai suteikta teise spręsti dėl trečiųjų šalių tranzitinių vežimų geležinkeliu liberalizavimo; užtikrinsime, kad tokius vežimus ir toliau galėtų vykdyti tik nacionalinis vežėjas.
18. Minimizuosime keleivių vežimo nuostolius, tinkamai panaudojant geležinkelių transportą keleivių vežimui vidaus rinkoje bei tarptautiniams vežimams.
19. Plėsime geležinkelio elektrifikaciją, stiprinant aplinkos apsaugą; stabilizuosime ir mažinsime sąnaudų ir paslaugų kainas.
20. Prie stambiausių geležinkelio mazgų išplėtosime viešuosius logistikos centrus, sudarant kuo palankesnes sąlygas įvairių transporto rūšių sąveikai, verslo subjektų pritraukimui naudotis sukurta infrastruktūra, įsiliejant į tarptautinių koridorių krovinių srautų bendrą visumą.
21. Atnaujinsime glaudų bendradarbiavimą su jūrinės ir vidaus vandenų srityse dirbančia mokslo visuomene, mokymosi įstaigomis, visokeriopai remsime Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos siekį įteisinti jos pavadinime Jūrinės akademijos vardą.
22. Užtikrinsime jūrininkų teises valstybiniu ir tarptautiniu mastu, parengsime ilgalaikę nacionalinės jūrų laivybos programą; tobulinsime jūrininkų darbo apmokėjimo tvarką bei socialines garantijas, ratifikuosime Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas dėl darbo jūrų laivyboje, dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos.
23. Sieksime užtikrinti tolesnį uostinės infrastruktūros kūrimą, tobulinimą bei modernizavimą, kad būtų palaikoma dabartinė Klaipėdos uosto veiklos dinamika bei užtikrinamas jo konkurencingumas kitų Baltijos regiono uostų atžvilgiu.
24. Skatinsime naujų keleivinės ir krovininės laivybos linijų atėjimą, didinant Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą Baltijos jūros rytiniame regione.
25. Sieksime modernizuoti oro uostų infrastruktūrą, gerinti keleivių aptarnavimo kokybę.
26. Skatinsime vietinės ir užsienio mažosios aviacijos galimybes naudotis Lietuvos infrastruktūra bei kursime tam papildomas priemones.
27. Įvertindami socialinę pašto svarbą, išlaikysime AB „Lietuvos paštas“ valstybės rankose, kartu skatinant skaidrų bendradarbiavimą su privačiomis šios srities bendrovėmis, užtikrinsime ne tik pašto, bet ir kurjerių, logistikos, finansinio tarpininkavimo, reklamos ir elektronines kokybiškas ir profesionalias paslaugas bei lankstų ir greitą prisitaikymą prie rinkos pokyčių.
XIV. APLINKOSAUGA IR URBANISTIKA
1. Būdami nuoseklūs aplinkosauginėje veikloje, plėtodami valstybės ūkį, ir toliau laikysimės darnios plėtros principo naudojant gamtos išteklius, apsaugant aplinką nuo neleistinos taršos ir garantuodami sveiką gyvenseną dabartinei ir būsimoms kartoms.
2. Užtikrinsime šalies gyventojų teisę gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje. Sieksime mažinti oro taršą, modernizuosime visuomeninį transportą, skatinsime ekologiškai švaresnių degalų ir biodegalų gamybą bei naudojimą.
3. Aktyviai dalyvausime pasauliniame judėjime už klimato būsenos išsaugojimą, kuris yra pagrindinis gyvybinis išlikimo garantas Žemėje. Peržiūrėsime visus norminius aktus ir, kur reikia, panaikinsime biurokratinius barjerus efektyviam atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui, kad būtų skatinamos visos priemonės, mažinančios šiltnamio efektą, skirsime tam valstybės paramą. Ypatingą dėmesį skirsime energijos taupymui.
4. Neblogindami aplinkos kokybės sieksime ūkio plėtros, užtikrinsime šalies gyventojų teisę gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje. Įgyvendinsime Europos Sąjungos direktyvas ir nacionalinius įstatymus, reglamentuojančius poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai.
5. Propaguosime aplinkosaugą, gyvūnų globą visuose jaunimo mokymo lygiuose, labiau naudosimės nacionalinio transliuotojo galimybėmis. Remsime ir skatinsime nevyriausybinių organizacijų aplinkosauginę veiklą, sieksime užtikrinti jų dalyvavimą priimant sprendimus ir įgyvendinant numatytas priemones.
6. Parengsime ir nuosekliai vykdysime tausojančios miškininkystės politiką. Mišką laikydami vienu pagrindiniu Lietuvos gamtos turtų, tarnaujančiu valstybės ir piliečių gerovei, saugančiu kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, išsaugosime jį ateities kartoms, tenkindami ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes. Saugosime ir plėsime valstybinius miškus kaip šalies ekologinį, socialinį ir ekonominį garantą. Užtikrinsime nenutrūkstamą miško gamtosauginę funkciją ir rekreacinę reikšmę, vertingos medienos auginimą, kitos miško produkcijos gavimą, kuriant ūkiškai vertingus, našius, biologiškai atsparius miškus.
7. Toliau didinsime miškų plotus, remsime privačias iniciatyvas. Laikysimės nuostatos, kad vienas svarbiausių ekosistemos stabilumo veiksnių yra miškai, o jų tolimesnė privatizacija, išskyrus numatytą grąžinimą buvusiems savininkams, negalima. Pasitelkiant naujausias technologijas toliau tobulinsime miškų išteklių naudojimą, ypatingą dėmesį skiriant miško ir miško ugdomojo kirtimo atliekų panaudojimui energetikai. Skatinsime ir remsime privačių miškų savininkų švietimą ir konsultavimą, remsime kooperatyvų steigimą, teiksime kitą pagalbą.
8. Laikysimės nuostatos, kad pagrindiniai miškų valdymo klausimai šalyje yra išspręsti ir tolimesni valdymo klausimų koregavimai galimi tik esant neišvengiamam būtinumui (kai kurių urėdijų stambinimas arba sujungimas).
9. Plėtosime švietimą kaip esminę priemonę aplinkos apsaugos politikai stiprinti. Pasieksime, kad aplinkos apsaugos, socialinės ir ekonomikos plėtros darnos klausimai būtų perteikiami visose ugdymo ir studijų programose.
10. Ypatingą dėmesį skirsime bioįvairovės išsaugojimui ne tik saugomose teritorijose. Gyvūnijos bei augalijos naudojimas turi būti valstybinis reikalas neperduodant jų naudojimo politikos klausimų sprendimo privačiam sektoriui. Valstybė rems visuomenės narių rūpestį, globojant gyvūnus, apsaugoti gyvūnus nuo žiauraus elgesio, sudarys sąlygas pasirūpinti benamiais gyvūnais.
11. Parengsime Lietuvos naudingųjų iškasenų telkinių įsisavinimo programą, kuri nubrėžtų valstybinę ilgalaikę naudingųjų iškasenų eksploatacijos (gavybos ir gamybos) strategiją. Kadangi valstybiniai žemės gelmių turtai yra išnaudojami neefektyviai, sudarysime sąlygas ir valstybinėms įmonėms efektyviau įsisavinti žemės gelmių turtus.
12. Stiprinsime institucinius gebėjimus, siekiant tinkamai įsisavinti ir efektyviai administruoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamą paramą. Efektyviai ir skaidriai naudosime Europos Sąjungos finansavimą aplinkosaugai. Nuolat informuosime visuomenę apie aplinkos būklę bei jos prognozes
13. Sukursime racionalią atliekų tvarkymo sistemą, kuri skatintų mažinti susidarančių atliekų kiekius bei jų pavojų supančiai aplinkai ir žmonių sveikatai. Skatinsime ir remsime atliekų perdirbimą laikantis pagrindinių atliekų tvarkymo patvirtintos Valstybės strategijos principų ir krypčių. Prioritetine kryptimi laikyti atliekų rūšiavimą, kompostavimą, perdirbimą ir jų panaudojimą energijai gauti.
14. Siekdami mažinti oro taršą, dėmesį sutelksime į tankiai apgyvendintų rajonų oro taršos mažinimą, modernizuosime visuomeninį transportą, skatinsime ekologiškai švaresnių degalų ir biodegalų gamybą bei naudojimą. Skatinsime elektra varomų automobilių gamybą bei jų aptarnavimo tinklų kūrimą. Modernizuosime viešojo transporto teikiamas paslaugas. Sukursime aplinkos oro stebėsenos ir kontrolės sistemą, leisiančią operatyviai reaguoti į taršos sklaidą, užkirsti kelią taršos plitimui.
15. Gerindami vandens kokybę, įvertinsime miestuose ir miesteliuose veikiančių nuotekų valymo įrenginių techninį lygį, siekdami nustatyti jų modernizavimo prioritetus tam, kad kuo skubiau būtų įgyvendinti ES reikalavimai nuotekoms. Peržiūrėsime miestų ir kaimo gyventojų geriamo vandens kokybės įvertinimo sistemą ir tobulinsime kastinių šulinių vandens kokybės kontrolės tvarką, skatinsime kaimo bendruomenių iniciatyvas naudotis ES fondų parama bendruomenių vandentvarkos ūkiui modernizuoti (vandens kokybei ištirti), nustatysime priemones, skatinančias šiuolaikišką ūkininkavimą, siekiant vandens taršos mažinimo.
16. Didinsime gamintojų atsakomybę už aplinkos taršą ir aplinkos kokybę, atsižvelgdami į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Sieksime gamintojams ir importuotojams nustatytų atsakomybės prievolių įgyvendinimo mažiausiais kaštais, kiekvieno atliekų tvarkymo sistemos dalyvio atitinkamo įvertinimo, racionalaus ir konkurencingo tvarkymo sistemos funkcionavimo.
17. Konstatuojame, kad kai kurie teritorijų planavimo ir statybų reglamentų specialių sąlygų ir kt. sprendimai yra pasenę, nebeatitinka šių dienų ūkio subalansuotos plėtros reikalavimų, tapo vienu pagrindinių stabdžių pritraukiant investicijas ir mažina valstybės konkurencingumą.
18. Nuodugniai išanalizuosime esamų saugomų teritorijų apsaugą ir valdymą. Užtikrinsime, kad visose saugomų teritorijų lygiuose būtų parengti reikalingi dokumentai, nustatyti reglamentai, suformuluoti visiems piliečiams aiškūs draudimai, leidimai kompensacijoms ir kt. Iki minimumo sumažinsime subjektyvumo veiksnį valdant saugomas teritorijas. Pasieksime, kad gyventojai gyvenantys saugomose teritorijose nejaustų nepatogumų, kad šių gyventojų gyvenimas gerėtų, atkurti sumenkusį saugomų teritorijų autoritetą. Laikysimės nuostatos, kad saugomų teritorijų plotas Lietuvoje yra suformuotas.
19. Ypatingą dėmesį skirsime privačiai iniciatyvai statant sveikatingumo, rekreacijos, sporto ir kitus statinius, ypač kaimo vietovėje, ugdysime sveikos gyvensenos principus tarp jaunimo.
XV. KONKURENCINGAS ŽEMĖS ŪKIS IR ĮVAIRIAPUSĖ KAIMO PLĖTRA
1. Sukursime ilgalaikę kaimo plėtros strategiją, paremtą gyvenimo kokybės gerinimo ir socialinių skirtumų tarp miesto ir kaimo gyventojų mažinimu, darniu atskirų regionų vystymusi, kaimo gyventojų užimtumo didinimu, vietos veiklos grupių ir bendruomenių aktyvumo skatinimu ir partneryste, fizinės bei socialinės kaimo infrastruktūros gerinimu.
2. Formuosime visuomenėje patrauklų požiūrį į kaimą ir žemės ūkį. Gerinsime kaimo žmonių gyvenimo kokybę. Skatinsime žmones kurti ir vystyti tradicinius ir alternatyvius verslus. Remsime konkurencingų ūkių, gebančių gaminti aukštos kokybės sveiką ir saugią produkciją, kūrimąsi ir plėtrą, o taip pat ekologiškų natūralių, išskirtinės kokybės ir tradicinių gyvulininkystės produktų gamybą.
3. Sieksime skirti ES paramą investiciniams, naujas technologijas įgyvendinantiems projektams, o ne veiklos nutraukimui žemės ūkio sektoriuje. Skatinsime smulkaus ūkio kooperaciją bendrai modernios valstybės dotuojamos technikos panaudai.
4. Skatinsime stiprių, konkurencingų ūkių, gebančių gaminti aukštos kokybės sveiką ir saugią produkciją, kūrimąsi ir plėtrą. Remsime vidutinio dydžio prekinių ir šeimos ūkių kūrimąsi — plėtojant modernų, gebantį konkuruoti žemės, maisto ir miškų ūkį, racionaliai naudojant žemės išteklius bei papildomai remiant tausojančio žemės ir miškų ūkio plėtrą. plėtosime ekonominius santykius tarp žemės ūkio produktų gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, kurdami šiuos santykius normalizuojančią sistemą.
5. Sieksime, kad mokslo plėtra, inovacijos ir moderniųjų technologijų diegimas taptų vienu svarbiausių pažangos veiksnių žemės ūkio sektoriuje. Didinsime žemės ūkio mokslinių tyrimų indėlį į šalies agrarinės ekonomikos plėtrą. Skatinsime taikomuosius ir fundamentaliuosius tyrimus visose žemės ūkio mokslo srityse. Sieksime orientuoti žemės ūkio ir miškininkystės mokslininkų veiklą taikomiesiems tyrimams, skatinantiems žemės ūkio pažangą ir konkurencingumo didinimą. Skirsime paramą inovacijoms ir įgūdžiams, žaliosioms technologijoms bei tyrimų metu gautų rezultatų efektyviam panaudojimui.
6. Efektyviai panaudosime Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšas gerindami kaimo infrastruktūrą, plečiant inžinerinius tinklus (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių ir kt.), sieksime, kad kasmet būtų skiriama lėšų rajoninių kelių ir žvyrkelių asfaltavimui ir priežiūrai.
7. Per platesnį Europos Sąjungos paramos ir nacionalinio biudžeto lėšų panaudojimą remsime smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi kaime, netradicinės žemdirbystės ir alternatyvių verslų plėtrą. Plėtosime žemės ir miškų ūkio, kaip vieningo kaimo plėtros komplekso, integraciją. Remsime ūkininkus, auginančius bioenergetinius augalus, siekiančius pasistatyti vėjo ir hidro jėgaines, biodujų generatorius.
8. Skatinsime agroturizmą, ekoturizmą, tradicinius kaimo verslus, tradicinių amatų centrų kūrimąsi, remsime tautinio paveldo ir tradicinių produktų gamybą. Saugosime ir puoselėsime Lietuvos tautinį paveldą. Skatinsime alternatyvių verslų kūrimąsi, jų įvairovės didinimą, vietinių iniciatyvų plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą.
9. Priešinsimės Lietuvos ūkininkų diskriminacijai, sieksime, kad Lietuvos ūkininkams būtų sudaromos vienodos ekonominės sąlygos su Europos Sąjungos valstybių senbuvių ūkininkais Sieksime, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemės ūkiui būtų tokio pat dydžio kaip ir ūkininkams senosiose Europos Sąjungos valstybėse.
10. Sudarysime palankias sąlygas kaimo vietovėse jaunimui savarankiškai ūkininkauti ar imtis kito verslo. 11. Sieksime, kad žemės ūkio paskirties žemė netaptų ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos piliečių machinacijų objektu. Sudarysime vietos bendruomenėms teisines sąlygas daryti įtaką žemės rinkai realiai ūkininkaujančių asmenų naudai.
12. Užbaigsime nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Artimiausiu metu baigsime nuosavybės teisių į žemę ir mišką atkūrimą kaimo vietovėse, aktyviau vykdysime ir remsime žemės konsolidaciją, leisiančią efektyviau panaudoti žemės sklypus, gerinti ūkininkavimo sąlygas ir kurtis naujiems ūkiams
13. Įsipareigojame iš esmės peržiūrėti teisinę bazę, reguliuojančią žemės ūkio produkcijos pirkimą ir pardavimą, taip pat kad būtų įteisintos ilgalaikės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartys. Numatysime geresnį šio proceso kontrolės mechanizmą.
14. Skirsime paramą tiesioginių pardavimų ir vietinės rinkos vystymui. Skatinsime tiesioginės prekybos gyvulininkystės ir augalininkystės produktais formų plėtrą, leisiančią ūkininkams produktus parduoti tiesiogiai vartotojams.
15. Peržiūrėsime ūkininko pajamų apmokestinimą: pelno mokesčio taikymą ir ūkininkų apmokestinimą priklausomai nuo ūkio dydžio, skaičiuojamo europiniais vienetais.
16. Plėtosime ir remsime specializuotą kooperaciją žemės ūkyje, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio produkcijos realizavimo kooperatyvams bei gamintojų organizacijų steigimuisi, remsime kaimo bendruomenių bei vietos veiklos grupių iniciatyvas. Ilginsime pridėtinės vertės kūrimo grandinę ūkiuose, greta pirminės gamybos vystant perdirbimą ir kitą veiklą.
17. Gerinsime ūkininkavimo sąlygas nenašiose žemėse. Skatinsime mėsinių galvijų ir avių auginimą nederlingose žemėse, taip sukurdami papildomas darbo vietas ir pridėtinę vertę.
18. Sukursime ir saugosime racionalų švietimo, medicinos, kultūros ir kitų kokybiškų socialinių paslaugų tinklą kaimo vietovėse. Gerinsime kaimo infrastruktūrą, švietimą, sveikatos apsaugą, renovuosime kultūros ir kitus kaimo objektus, kad plačiau būtų tenkinami kaimo žmonių gyvenimo kokybės reikalavimai, kaimo žmonėms turi būti lengvai pasiekiamos ir miestuose kuriamos kultūros paslaugos. Sieksime, kad Lietuvos kaimas atgimtų, išsaugotų savo kultūrą, etninę specifiką, sveikatos, kultūros ir švietimo židinius; kad maksimaliai būtų tenkinami kaimo žmonių gyvenimo kokybės reikalavimai.
19. Siekdami suderinti kaimo bendruomenių poreikį gyventi švaresnėje, neužterštoje aplinkoje, skatinsime vystyti aplinką tausojančią žemės ūkio gamybą, plačiau naudoti atsinaujinančią energetiką. Skatinsime biojėgainių statybą ir bioenergetikos plėtrą, energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose didėjimą. Užtikrinsime tvarų žemės tvarkymą, kraštovaizdžio ir bioįvairovės išsaugojimą.
20. Skatinsime ir remsime profesinį žemdirbių švietimą, tęstinį mokymąsi, informavimą, konsultavimą, taikomuosius tyrimus agrarinės ekonomikos politikos, kaimo regioninės, ekonominės ir socialinės plėtros bei aktualiais technologiniais klausimais. Atsižvelgdami į Lietuvos agrarinio sektoriaus ir visos valstybės poreikius užtikrinsime aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų rengimą, skirsime tikslinį finansavimą nepopuliarioms, tačiau labai šalies agrariniam sektoriui reikalingoms universitetinėms studijų programoms, rengiančioms aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistus.
21. Sieksime, kad Lietuvos ambasados taptų Lietuvos verslo ambasadomis, imsimės konkrečių, efektyvių veiksmų ieškant naujų ir plečiant esamas lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinkas. Esame įsitikinę, kad kuo daugiau ūkininkų ir įmonių dalyvauja produkcijos eksporto plėtroje, tuo jų verslas būtų stabilesnis. Skatinsime gaminamos produkcijos eksportą, ieškosime naujų žemės ūkio produktų ir plėsime esamas lietuviškų maisto produktų realizavimo rinkas. Sieksime sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams ir gamintojams tarptautinėse rinkose.
22. Vykdysime žemės ūkio valdymo reformą, kad jis būtų paprastesnė ir efektyvesnė.
23. Stiprinsime žemdirbių savivaldos ir kaimo nevyriausybinių organizacijų statusą.
XVI. VALSTYBĖS VALDYMAS
1. Politikos tikslas – valstybės valdymą nuosekliai artinti prie Lietuvos Respublikos piliečių poreikių tenkinimo. Tuo tikslu sistemingai tirsime visuomenės raidą, rengsime gyventojų apklausas, analizuosime kylančias problemas. Tobulinsime valstybės valdymą perskirstydami valstybės institucijų vykdomas funkcijas ir visiškai pašalindami jų dubliavimąsi. Nedidinsime valdymo sąnaudų ir valstybės tarnautojų skaičiaus. Plėsime savivaldos teises teritoriniuose administraciniuose vienetuose bei didinsime savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę. Užtikrinsime valstybės valdymo ir savivaldos efektyvumą gerindami viešąjį administravimą.
2. Plėtojant e-demokratijos sprendimus aktyvinsime visuomenės ir viešojo administravimo institucijų sąveiką, informacinėmis ir ryšio technologijų priemonėmis skatinsime pilietinį aktyvumą darant įtaką valdžios politiniams sprendimams.
3. Modernizuosime viešąjį sektorių per piliečių įtraukimą į valdymo procesus, atkursime valstybės valdymo institucijų veiksmingumą ir optimizuosime ministerijų, kitų žinybų funkcijas, didinsime veiklos skaidrumą ir atvirumą, diegsime elektroninę demokratiją.
4. Tobulinsime sprendimų poveikio vertinimą, atsižvelgiant į tai, kokį socialinį bei ekonominį efektą galima pasiekti tokiais sprendimais.
5. sieksime paprastinti administracines taisykles ir procedūras piliečiams bei verslui: atsisakysime perteklinių duomenų reikalavimo, sutrumpinsime sprendimų priėmimo terminus, atsisakysime bereikalingų patikrų bei kai kurių kontroliuojančių institucijų.
Valstybės tarnybos pertvarka
6. Sieksime, kad valstybės tarnyba Lietuvoje turėtų visuomenės pasitikėjimą, veiktų efektyviai ir rezultatyviai, būtų atsakinga, skaidri, tinkamai valdoma, atvira naujovėms ir visuomenei.
7. Siekdami, kad atranka į valstybės tarnybą būtų objektyvesnė ir skaidresnė, būtų užkirstas kelias protekcionizmui ir valstybės tarnybos politizavimui, į pareigas būtų skiriami reikiamą kompetenciją ir vertybines nuostatas turintys asmenys, diegsime iš dalies centralizuotą atrankos į valstybės tarnybą sistemą. Užtikrinsime, kad į valstybės tarnybą būtų priimami ir joje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
8. Siekdami, pritraukti į valstybės tarnybą ir joje išlaikyti aukštos kvalifikacijos ir vertybinių nuostatų, sudaryti sąlygas jauniems ir gabiems asmenims, didinti savo kompetenciją ir nuosekliai kilti karjeros laiptais, taip pat atlaikyti konkurenciją su privačiu sektoriumi, tobulinsime valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir karjeros planavimo, taip pat darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemas, garantuosime adekvatų veiklos rezultatams ir indėliui darbo užmokestį ir karjeros galimybes.
9. Siekdami, kad valstybės tarnautojų mokymo sistema būtų efektyvesnė, daugiau dėmesio skirsime valstybės tarnautojų praktinių, analitinių įgūdžių lavinimui, labiau susiesime valstybės tarnautojų mokymus su kompetencijų vadyba, reikliau vertinsime mokymo paslaugas teikiančių subjektų gebėjimus ir jų teikiamų paslaugų kokybę, skatinsime per mokymus įgytas žinias taikyti praktiškai, tikslingiau naudosime mokymus kaip valstybės tarnautojų motyvavimo priemonę, efektyviau naudosime mokymui skirtas ES fondų ir programų lėšas.
10. Siekdami, kad valstybės tarnyba būtų atvira, tobulinsime Valstybės tarnautojų registrą ir valstybės tarnybos informacinę sistemą, pasieksime, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų teikiama visa reikiama informacija žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais.
Valstybės valdymo tobulinimas
11. Užtikrinsime aiškią valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemą. Neatidėliotinai reorganizuosime valstybinio valdymo ir kontrolės institucijas bei įstaigas, kurios aiškiai dubliuoja vienos kitą. Ir toliau paprastinsime sprendimų priėmimų procedūras.
12. Gerinsime viešųjų reikalų valdymo kokybę, stiprinsime viešajame sektoriuje dirbančių asmenų kompetenciją, diegiant tarptautinius standartus ir dalijantis gerąja administravimo patirtimi.
13. Nedidinsime ministerijų skaičiaus, aiškiai patvirtinant ministrų valdymo sritis bei nustatant aiškiai apibrėžtus darbus ir efektyvaus jų atlikimo kriterijus bei atsakomybę. Peržiūrėsime ilgalaikę valstybės valdymo modernizavimo strategiją.
14. Pertvarkysime Vyriausybės įstaigų tinklą taip, kad būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, užtikrinamas geresnis įstaigų bendradarbiavimas, administracinių paslaugų teikimas būtų patogesnis gyventojams; Savivaldos plėtojimas ir savivaldybių atsakomybės didinimas
15. Didinsime savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, tobulinsime savivaldybių biudžetų pajamų metodiką, kad būtų skatinamas verslumas, investicijos, darbo vietų kūrimas bei mokestinių pajamų augimas savo teritorijose. Optimizuosime savivaldybių biudžetų formavimo ir mokesčių sistemas taip, kad savivaldybių biudžetai tiesiogiai priklausytų nuo sėkmingos ūkio subjektų veiklos, savivaldybės teritorijoje plėtojamo verslo ir darbo vietų skaičiaus.
16. Sudarysime teisines ir kitas reikiamas sąlygas, kad būtų įdiegta ir patobulinta savivaldybių strateginių veiklos planų ir savivaldybių biudžetų pagal programas rengimo, tvirtinimo, vykdymo sistema. Didinsime savivaldos gebėjimus savarankiškai tvarkyti jau pavestas funkcijas per valstybės kišimosi į jų administravimą mažinimą.
17. Sugriežtinsime politikų teisinę atsakomybę už žalą, padarytą priimant sprendimus, viešųjų bei privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laikymąsi. Tuo pačiu vietinės valdžios organai privalės turėti veiksmų ir iniciatyvos laisvę vykdyti jiems rinkėjų patikėtus visuomeninius įpareigojimus;
18. Remsime tiesioginius merų rinkimus ir sieksime merams ne tik didesnių įgaliojimų, bet ir griežtesnės atsakomybės. Tobulinsime savivaldybių administracinę priežiūrą.
19. Didinsime seniūnų veiklos efektyvumą, tobulinant jų veiklos programų rengimo, metinio planavimo procedūras. Stiprinsime jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei. Skatinsime bendruomeniškumą bei teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei.
Regionų politika
20. Tobulinsime ir toliau įgyvendinsime nacionalinę regionų plėtros strategiją, kurios pagrindiniai tikslai – mažinti ekonominius ir socialinius vystymosi skirtumus, skatinti plėtrą tikslinėse teritorijose, įtraukti savivaldybes į nacionalinės regionų plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą, tinkamai koordinuoti nacionalinės regionų plėtros politikos priemones su regionine Europos Sąjungos politika.
21. Valstybės politinę ir ekonominę paramą sutelksime tikslinėms teritorijoms. Didinsime regioninės plėtros tarybų vaidmenį, įgyvendinant nacionalinę regionų plėtros politiką, taip pat jų įgaliojimus, planuojant ir administruojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą
22. Vykdysime programas, kurios mažintų pajamų ir gyvenimo lygio bei jo kokybės skirtumus tarp atskirų žmonių ir regionų, diegsime skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. Per socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą skatinsime išsaugoti esamas darbo vietas, steigti naujas, gerinti sąlygas verslui ir jo plėtrai.
23. Įgyvendinant įvairias valstybės strategijas ir programas bei planuojant valstybės investicijas, jas vertinsime regionų plėtros aspektu, užtikrinant socialinių, ekonominių skirtumų mažinimą šiose teritorijose. Kursime regionines inovacines sistemas, kurios, sujungus verslo, mokslo (universitetų, kolegijų) ir kitų dalyvių (inovacinių centrų, mokslo ir technikos parkų, verslo inkubatorių ir pan.) pastangas, galėtų sėkmingiau plėtoti to regiono smulkųjį ir vidutinį verslą.
24. Ypatingą dėmesį skirsime gyvenimo lygio kėlimui kaimo vietovėse, socialinės atskirties mažinimui tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų. Sutelksime valstybės politinę ir ekonominę paramą tikslinėms teritorijoms.
25. Didinsime regioninės plėtros tarybų vaidmenį, įgyvendinant nacionalinę regionų plėtros politiką, taip pat jų įgaliojimus, planuojant ir administruojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Sieksime, kad Europos Sąjungos biudžete didesnis dėmesys būtų skiriamas padėti mažiausiai išsivysčiusiems Europos Sąjungos regionams, į kuriuos turi būti įtraukiama ir Lietuva.
XVII. KOVA SU KORUPCIJA
1. Kovai su korupcija sieksime sutelkti aukščiausių šalies vadovų, pilietinės visuomenės, žiniasklaidos, valstybės institucijų, verslo, nevyriausybinių organizacijų, aukštojo mokslo įstaigų, religinių organizacijų bei kitų visuomenės atstovų pajėgas, įtraukiant juos į aktyvų korupcijos atvejų atskleidimą, siekiant visuomenės ir politikų moralinio, psichologinio ir pilietinio viešosios sąmonės antikorupcinio lūžio ir nepakantumo korupcijai, įtvirtinant realiai, o ne šūkiais teisinės valstybės ir visų valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, principus, plėtojant teisėsaugos institucijų ir administravimo sprendimų viešumą.
2. Vykdysime veiksmingą ir koordinuotą antikorupcinę politiką. Skaidrinsime viešųjų pirkimų procesą, kad jie būtų vykdomi elektroninėje erdvėje.
3. Įstatymuose įtvirtinsime nuostatą, kad valstybės tarnautojai, pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys privalo pranešti apie sužinotus korupcinius pažeidimus ir korupcinius nusikaltimus savo darbdaviui arba kompetentingoms teisėsaugos institucijoms. Jiems to nepadarius trauksime juos įstatymų nustatyton atsakomybėn ir taikysime kitas teisės aktų leidžiamas poveikio priemones.
4. Asmenims, pranešusiems apie korupcinius pažeidimus ir korupcinius nusikaltimus, užtikrinsime valstybės gynybą ar apsaugą nuo administracinio ar kitokio persekiojimo bei susidorojimo, priimant tam reikalingus įstatymus ar kitus teisės aktus ir nustatytais atvejais suteiksime imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.
5. Baudžiamajame kodekse įtvirtinsime tokią korupcinę nusikalstamą veiką, kaip prekyba poveikiu arba įtaka.
6. Įgyvendinsime turto, kurio įsigijimo teisėtumas nebuvo pagrįstas, išieškojimą civiline tvarka arba šio turto ar lėšų perėmimą valstybės nuosavybėn, tuo užkertant galimybę neteisėtai praturtėti.
7. Prailginsime patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už stambaus masto korupciją ar valstybės lėšų bei turto pasisavinimą terminus.
8. Peržiūrėsime ir atnaujinsime Nacionalinę kovos su korupcija strategiją bei programą, pasitelkę kvalifikuotus ekspertus, piliečius, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių atstovus.
XVIII. TEISĖ IR TEISĖTVARKA
1. Suprasdami žmogaus teisių ir laisvių apsaugos svarbą, sieksime, kad teisėsaugos institucijos efektyviai dirbtų saugant mūsų piliečių teises ir laisves, efektyviai reaguotų į teisės pažeidimus.
2. Optimizuosime viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų skaičių, kad jų atliekamos funkcijos būtų aiškiai apibrėžtos teisės aktuose, tokiu būdu išvengiant dubliavimosi. Tuo tikslu reorganizuosime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie VRM. Sustiprinsime viešojo saugumo institucijų išorinį bei vidinį veiklos kontrolės mechanizmą, kuris turėtų garantuoti jų veiklos skaidrumą, nešališkumą, tarnavimą žmogui, nesikišimą į privatų žmonių gyvenimą, eliminuotų korupcijos pasireiškimo tikimybę.
3. Užtikrinsime, kad savivaldybių ir policijos veiksmai, užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, būtų koordinuojami ir derinami. Policija dar aktyviau turėtų bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei gyventojais, ypač užkardant prekybos žmonėmis, priverstinio darbo, smurto šeimoje apraiškas. Skatinti savivaldybes kurti viešąją tvarką palaikančius padalinius, palaipsniui jiems perduodant atskirų Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų taikymo iniciatyvą. Remsime bendruomenių iniciatyvas, nukreiptas teritorijų saugumui užtikrinti, saugios kaimynystės propagavimui ir praktiniam įgyvendinimui.
4. Toliau tobulinsime statutinių įstaigų administravimą, finansų bei kitų resursų valdymą, taip mažinant įstaigų administravimui skiriamus asignavimus. Šiam tikslui pasiekti bus dar labiau optimizuojama policijos struktūra, suderinant ją su egzistuojančia ir praktikoje pasiteisinusia teismų bei prokuratūrų struktūra. Įdiegsime integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą E-byla, kurioje bus fiksuojami visų tyrime dalyvaujančių institucijų pareigūnų veiksmai ir informacija, susijusi su nusikalstamos veikos tyrimu nuo jo užregistravimo iki nuosprendžio paskelbimo.
5. Griežtinsime policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų atranką į tarnybą, užtikrinant, kad pareigūnais dirbtų tik reikiamą išsilavinimą turintys asmenys. Ypač daug dėmesio skirsime ikiteisminio tyrimo pareigūnams, siekiant, kad šias pareigas einantys asmenys be išimties turėtų reikiamo lygio teisinį išsilavinimą. Pagal valstybės užsakymą studijuojantiems būsimiems statutiniams pareigūnams garantuosime nemokamą mokslą ir mokymo metu reikiamą materialinį aprūpinimą.
6. Naujai į tarnybą priimamiems pareigūnams sudarysime sąlygas pasirinkti tarnybos amžių pensijai gauti iki 25 tarnybos metų, ištarnavus šį laikotarpį, tokiam pareigūnui būtų mokama atitinkamai didesnio dydžio pensija.
7. Taikysime lanksčią pareigūnų atlyginimų sistemą. Statutinių pareigūnų vieningą darbo apmokėjimo bei socialinių garantijų sistemą reglamentuosime Vidaus tarnybos Statute. Sukursime integruotą pareigūnų atrankos sistemą. Pareigūnų karjerą susiesime su tiksliniu ir nuolatiniu pareigūnų veiklos ir gebėjimų vertinimu, kvalifikacijos tobulinimu.
8. Tobulinsime viešojo saugumo paslaugos infrastruktūrą. Į 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansavimo sritį įtrauksime būtiniausių policijai objektų ir paslaugų finansavimą. Stiprinsime Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą keliant Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbo efektyvumą, užtikrinsime, kad Europos Sąjungos skiriami finansai išorinių sienų apsaugai būtų panaudoti efektyviai, pirmiausia diegiant naujausias technologijas. Parengsime plėtros planą, kad skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio sistema taptų visų viešo saugumo ir pagalbos tarnybų bendruoju tinklu, taip užtikrinant glaudžią ir greitą sąveiką tarp šių tarnybų. Ypatingą dėmesį skirsime gelbėjimo tarnybų sąveikai su kariuomene, taip siekiant sustiprinti gelbėjimo tarnybų pajėgumus, ypač vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, Kuršių mariose, kituose šalies regionuose. Greitosios pagalbos tarnybų pajėgų valdymą integruosime į bendrą 112 tinklą.
9. Priešgaisrinės apsaugos, ekstremalių situacijų valdymo, civilinės saugos ir gelbėjimo funkcijų vykdymui tobulinsime vieningą dviejų lygių gelbėjimo tarnybų sistemą. Skatinsime bei numatysime galimybes kurtis savanoriškoms ugniagesių formuotėms, ypač kaimo vietovėse. 10. Užtikrinsime tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą kovos su nusikalstamumu srityje, šalies viduje stiprinsime policijos, saugumo, kitų teisėsaugos institucijų, teismų bei prokuratūros bendradarbiavimą, ypač kovojant su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, terorizmu, prekyba žmonėmis ir kitomis nusikalstamumo apraiškomis, įgavusiomis tarptautinį pobūdį. Tuo tikslu toliau aktyviai dalyvausime tarptautinių institucijų, tokių kaip Interpolas, Europolas, FRONTEX, OLAF, Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu darbo grupės veikloje.
Migracijos politika
11. Kartu su Europos Sąjunga dėsime visas pastangas, kad būtų suvaldyta migracija.
12. Inicijuosime bendrą išorės sienų kontrolės politiką, kovojant su nelegalia prekyba žmonėmis, pagalba suaktyvinti nelegalios migracijos prevenciją ir kontrolę. Dėsime pastangas, kad būtų įveiktos kylančios naujos grėsmės: plintantis vartotojiškas kosmopolitizmas, „protų nutekėjimas“, prekyba žmonėmis, Europos sienas peržengiantis terorizmas, nusikaltimai ir ekstremizmas.
13. Aktyviai dalyvausime tolimesniame Bendros Europos prieglobsčio sistemos, pagrįstos teisingomis Prieglobsčio taisyklėmis bėgantiems nuo persekiojimo, plėtojime.
14. Parengsime kompleksinę darbo jėgos susigrąžinimo iš emigracijos programą, aprėpiančią skubų naujų darbo vietų steigimą, socialinių stimulų sugrįžti į Lietuvą paketo parengimą, geresnių sąlygų sugrįžtančiųjų socialinių poreikių patenkinimui sukūrimą.
XIX. TEISĖSAUGA
1. Užtikrinsime žmogaus teisių apsaugą per nuosekliai tobulinamą teisinę sistemą. Lietuvos piliečių teisių ir pareigų įgyvendinimas turi būti neatsiejamas nuo demokratijos raidos ir atsakomybės už šalies ateitį.
2. Vengsime nepagrįsto teisės aktų kaitaliojimo, palaikysime teisinės sistemos stabilumą. Peržiūrėsime esamą teisinę bazę, panaikinsime neveikiančius ar besidubliuojančius teisės aktus, supaprastinsime teisės normos turinį ir formą.
3. Rengsime teisės aktų projektus, atsižvelgiant į pagrįstus visuomenės poreikius ir nuomonę. Plačiau įtrauksime piliečius į teisėkūros procesą.
4. Užtikrinsime, kad naują teisinį reguliavimą nustatantys teisės aktai būtų priimami tik po viešo svarstymo ir pritarimo. Įteisinsime tvarką, kad rengiant įstatymus ir kitus teisės aktų projektus, būtų palaikomas aktyvus dialogas su visuomene, asociacijomis bei asocijuotomis verslo struktūromis.
5. Užtikrinsime, kad naują teisinį reguliavimą nustatantiems teisės aktams būtų atlikta galimo poveikio visuomeniniams santykiams vertinimo analizė.
6. Laikysimės nuostatos, kad paprastai naują teisinį reguliavimą nustatantys teisės aktai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po pusės metų.
7. Skatinsime neteisminės ginčų sprendimo (mediacijos) sistemos efektyvumą. Įtvirtinsime taikos teisėjo institutą.
8. Atkursime žmonių pasitikėjimą teisine sistema, parengsime koncepciją ir įstatymų pataisas dėl visuomeninių teisėjų(tarėjų) instituto įvedimo teismuose. Patobulinsime viešojo intereso gynimo mechanizmą.
9. Didelį dėmesį skirsime proceso dalyvių laiko sąnaudų ir finansinių resursų naštos mažinimui baudžiamajame ir administraciniame procesuose, atsisakant perteklinių procedūrų, skatinant baudžiamųjų bylų nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka. Užbaigsime rengti ir priimsime naują Administracinių nusižengimų kodeksą.
10. Rūpestingai saugosime teismų nepriklausomumą, skatinsime specializuotų skyrių steigimą teismuose ir operatyvų bylų nagrinėjimą darbo, šeimos ir kitose bylose. Ryžtingai atsisakysime teismams nebūdingų funkcijų, nuosekliai didinsimke teisėjų padėjėjį korpusą.
11. Skatinsime operatyvų bylų nagrinėjimą darbo, šeimos ir kt. bylose. Sieksime geresnio teismų materialinio ir techninio aprūpinimo. Sutrumpinsime ekspertų išvadų teikimo terminus.
12. Organizuosime kvalifikuotą tyrėjų rengimą, didinsime jų darbo užmokestį, sureguliuosime jų darbo krūvius. Kelsime šios profesijos įvaizdį.
13. Plėtosime visuomenės ir teismų tarpusavio supratimą per visuomenės informavimą dėl teismų veiklos bei sprendimų aiškinimą, optimizuosime teismų sistemą.
14. Užtikrinsime, kad valstybės deleguotos funkcijos, kurias atlieka notarai, antstoliai ir kt., būtų vykdomos tinkamai ir už protingą kainą.
15. Užtikrinsime, kad informacija apie teisės aktus, jų projektus bei baigiamuosius teismų sprendimus būtų viešojoje elektroninėje erdvėje ir prieinama kiekvienam asmeniui.
16. Užkirsime kelią pertekliniam teisinių santykių reglamentavimui, prioritetą teikiant teisės aktų konsolidavimui ir kodifikavimui. Tobulinsime ikiteisminio tyrimo procedūras ir didinsime personalo kompetenciją.
17. Tobulinsime teisinio švietimo sistemą, kad kiekvienas Lietuvos žmogus įgytų teisės pagrindus ir gautų esminių teisės žinių, kurios padėtų užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, tam koreguoti ugdymo turinį bendrojo lavinimo mokyklose. Vykdysime aktyvią žmogaus teisių švietimo politiką, kad būtų efektyviai ginamos konstitucinės teisės į nešališką teismą, teisės, užtikrinančios asmens saugumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, kad nebūtų pažeidinėjama nekaltumo prezumpcija viešojoje erdvėje.
18. Užtikrinsime nemokamą pirminę teisinę pagalbą visiems, praplėsime sąrašą asmenų, turinčių teisę į antrinę teisinę pagalbą.
19. Kovą su teisės pažeidėjais grįsime ilgalaike ir nuoseklia strategija, užtikrinančia, kad kiekvienas teisės pažeidimas būtų teisingai ištirtas, pažeidėjui neišvengiamai būtų skirta sankcija, o nusikaltimų aukoms atlyginta žala. Būsime nepakantūs sunkiems ekonominiams nusikaltimams. Griežtinsime bausmes už pasikėsinimą į žmogaus gyvybę ir turtą.
20. Užtikrinsime, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės kardomąjį kalinimą ir teismų paskirtas bausmes vykdančiose įstaigose.
21. Sukursime sąlygas nusikaltusių asmenų resocializacijai ir geresniam įsiliejimui į visuomenės gyvenimą, kad būtų išvengta nusikaltimų pasikartojimo.
22. Užtikrinsime, kad bausmių vykdymo politika būtų perorientuota iš skirtos nubausti nusikaltimą padariusį asmenį į skirtą perauklėti nusikaltimą padariusį asmenį, kad už nesunkius nusikaltimus nebūtų taikomos įkalinimo priemonės. Esame įsitikinę, kad tik esminė viso sektoriaus (teisės aktų ir infrastruktūros) reforma sudarys galimybes mažinti nusikaltimų, išlaikytinių laisvės atėmimo vietose skaičių.
XX. KRAŠTO GYNYBA IR NACIONALINIS SAUGUMAS
1. Sieksime aktyviai prisidėti prie taikos ir saugumo pasaulyje, plėtoti euroatlantinį bendradarbiavimą, kaip esminę nacionalinio saugumo sąlygą, svarbiausiomis organizacijomis laikant ES ir NATO, stiprinti ryšius gynybos srityje tarp Europos valstybių.
2. Stiprinsime bendrą Europos Sąjungos saugumo ir užsienio politiką vengiant dubliavimo su pagrindiniu saugumo garantu – NATO. Didinsime mūsų įtaką priimant sprendimus dėl konfliktų ir terorizmo priežasčių likvidavimo, taikos palaikymo ir humanitarinės pagalbos teikimo krizinėse zonose.
3. Periodiškai atliksime grėsmių valstybei vertinimą ir, atsižvelgiant į naujai besiformuojančius rizikos veiksnius, laiku koreguosime nacionalinio saugumo ir gynybos strategines kryptis bei veiklos planus, numatant efektyvias priemones krašto saugumui užtikrinti.
4. Nuolat atliksime grėsmių nacionaliniam saugumui stebėseną, ypač kreipsime dėmesį į naujausius įtakos viešajai erdvei ir politikai būdus – per informacines technologijas, įvairios nuosavybės formų žiniasklaidą ir kultūrą.
5. Lietuvos valstybės gynybinės sistemos pagrindu ir toliau liks stipri, sąmoninga pilietinė visuomenė ir Lietuvos kariuomenė, kuri susideda iš profesionalų, savanorių ir mobilizacinio rezervo. Profesionali kariuomenė sukomplektuota savanoriškumo pagrindu, aprūpinta efektyviais ginklais ir moderniomis karinėmis technologijomis kartu su sąjungininkais užtikrina patikimą krašto apsaugą bei įgyvendina prisiimtus kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Tuo pačiu ji bus tinkamai pasiruošusi veikti NATO greitojo reagavimo, Europos Sąjungos kovinių grupių sudėtyje arba savarankiškai atlikti užduotis tarptautinėse misijose.
6. Plėtosime visas turimas pajėgų rūšis: sausumos pajėgas, karines jūrų pajėgas, karines oro pajėgas ir specialiųjų operacijų pajėgas vadovaujantis ribotų finansinių išteklių efektyviausio išnaudojimo principu. Optimalias, būtiniausias ir efektyviausias Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų vystymo kryptis tvirtins Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė kartu nustatant jų finansinį parėmimą.
7. Lietuvos kariuomenė nuosekliai stiprins ryšius su visuomene. Esant reikalui padės civilinėms institucijoms teikti paramą žmonėms stichinių nelaimių ir kitais ekstremaliais atvejais, telks piliečius visuotiniam pasipriešinimui prieš bet kokį agresorių. Lietuvos kariuomenė padės šeimai, mokyklai ir visuomeninėms organizacijoms patriotiškai ugdyti jaunimą, kartu su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis bei Šaulių sąjunga naujomis formomis skatins piliečių ryžtą ginti Tėvynę ir šalies laisvę.
8. Atgaivinsime NATO gerai įvertintą Lietuvos kariuomenės transformacijos procesą, sieksime kad kariuomenė būtų šiuolaikiška, mobili ir profesionali, atitinkanti nūdienos reikalavimus ir galinti atremti dabarties ir ateities galimus iššūkius.
9. Plėtodami krašto apsaugos sistemą, vadovausimės Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsniu, įtvirtinančiu kolektyvinės gynybos principą, ir kur kas didesnį dėmesį skirsime įgyvendinti Šiaurės Atlanto Sutarties 3 straipsniui, kuriuo Lietuva įsipareigojo savo pačios bei Aljanso narių tarpusavio paramos priemonėmis palaikyti ir plėtoti individualų bei kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti.
10. Laikysimės nuostatos, kad Lietuvos oro erdvė yra integrali bendros NATO oro erdvės dalis. Išskirtinį dėmesį skirsime oro erdvės kontrolei stiprinti, kad būtų užtikrintas realus visos NATO oro erdvės integralumas ir neliečiamybė.
11. Sieksime, kad nuo 2004 m. NATO sąjungininkų oro pajėgų rotacijos pagrindu vykdoma NATO oro policijos misija Lietuvoje virstų nuolatine NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse.
12. Visapusiškai plėtosime priimančiosios šalies paramos pajėgumus, kurie užtikrintų pasirengimą sąjungininkių pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui Lietuvos teritorijoje. Pagrindiniu prioritetu laikysime jūros, oro uostų bei kitos infrastruktūros plėtrą, kuri reikalinga NATO paramai, gresiančios krizės atveju priimti parengimui ir įvairių valstybės institucijų sąveikos užtikrinimui.
13. Rūpindamiesi pačios šalies gynybinių pajėgumų plėtra ir vykdydami Lietuvos įsipareigojimus, sieksime užtikrinti, savo turimų išteklių ribose, proporcingą indėlį į Aljanso bendro gynybinio pajėgumo stiprinimą.
14. Apsvarstysime vadovavimo pajėgoms struktūrą, patikslindami pavaldumo ir operacinio vadovavimo grandines, kad vadovavimas taptų efektyvus, atitiktų glaudų tarpusavio sąveikos su kitų NATO šalių pajėgomis, naudojant pastarųjų patikrintus struktūros modelius ir standartus.
15. Aktyvusis rezervas bus teritorinę struktūrą turinčios Krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – KASP), analogiškos kitų šalių „namų apsaugos“ (Home Guard) teritorinėms struktūroms. KASP teritorinės struktūros paskirtis ir toliau bus rengti aktyvųjį rezervą, kuris prireikus papildys kitus Lietuvos kariuomenės vienetus, siunčiamus dalyvauti į tarptautines operacijas, rengs ir siųs į tarptautines operacijas įvairių sričių specialistus ir iki kuopos dydžio pėstininkų vienetus, teisės aktų nustatyta tvarka teiks paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
16. KASP bus rengiamos greitam panaudojimui šalies teritorijoje agresijos grėsmės ir mobilizacijos atveju, vykdyti nustatytas gynybos, svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos ir paramos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms užduotis.
17. Rūpinsimės karių ir civilių tarnautojų socialinės apsaugos tobulinimu ir tuo pačiu reikalausime iš jų didesnės profesinės atsakomybės.
XXI. ES IR UŽSIENIO POLITIKA
1. Lietuvos užsienio politika bus grindžiama solidaraus valstybių bendradarbiavimo, tarptautinės teisės viršenybės, tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos, demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo principais. Jais remiantis valstybė formuos palankią aplinką ne tik mūsų regione, bet prisidės ir prie pasaulinės pažangos. Lietuvos nacionaliniai interesai sutampa su Europos Sąjungos šalių ir kitų demokratinių valstybių pastangomis siekti efektyvesnės Europos Sąjungos bei kitų demokratinių šalių sąveikos, siekiant teisingesnės pasaulio raidos problemas.
2. Europos Sąjungos viduje Lietuva bus konstruktyviai aktyvi, siekdama kuo geresnių valstybės ir jos piliečių raidos sąlygų, o dvišaliuose santykiuose – nuosekli ir pragmatiška, siekdama savų ilgalaikių interesų.
3. Vykdydami užsienio politiką, įtvirtinsime įvaizdį mūsų valstybės, kaip aktyvios ir konstruktyvios tarptautinės bendrijos narės, vykdančios prisiimtus įsipareigojimus ir pripažįstančios bendras demokratijos vertybes, kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis sprendžiančios saugumo, taikos užtikrinimo ir įvairius šiuolaikinio globalaus pasaulio iššūkius – kovos su badu ir skurdu, nelegalia migracija, terorizmu, narkomanija, branduolinio ginklo platinimu, klimato kaita ir kt.
4. Stiprinsime partnerystę su Europos Sąjungos šalimis. Mūsų valstybės, kuri yra Baltijos regiono dalis, užsienio politiką nukreipsime visų pirma į aktyvius santykius su Vokietija, Lenkija, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis, su kuriomis objektyviai mus sieja bendri politiniai ir ekonominiai interesai. Aktyviai dalyvausime įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją. Toliau įgyvendinsime ir plėtosime strateginę partnerystę su Prancūzija. Didelį dėmesį skirsime ryšiams su Jungtine Karalyste, įskaitant regioninį Šiaurės-Baltijos ir Junginės Karalystės bendradarbiavimą. Glaudus bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis sudaro galimybes sustiprinti mūsų įtaką Europos Sąjungoje, pasiekti mums būtinus sprendimus.
5. Užsienio politikos instrumentais formuosime palankią aplinką verslo plėtrai užsienyje, aktyviai prisidėsime prie naujų augančių rinkų paieškos, padėsime spręsti globalios konkurencijos klausimus ir užtikrinti šalies verslui geras sąlygas tarptautinėje prekyboje. Lietuvos diplomatinės atstovybės turi aktyviai ginti verslo interesus užsienyje, nelikti nuošalyje sprendžiant aktualias problemas, darančias įtaką mūsų ekonominiams interesams.
6. Tinkamai pasirengsime deryboms dėl stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Narystė šioje organizacijoje prisidės prie ekonominio augimo, užimtumo skatinimo bei šalies gyventojų gerovės ir finansinio stabilumo užtikrinimo.
7. Remsime laisvosios prekybos plėtrą pasaulyje, dvišalių Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių laisvosios prekybos sutarčių sudarymą, prioritetą teikiant svarbiausiems Lietuvos prekybos partneriams.
8. Į užsienio politikos formavimo bei tarptautinės politikos analizavimo procesus įtrauksime politologus, kitus specialistus. Skatinsime ir remsime šalies ekspertų veiklą europinėse ir tarptautinėse institucijose, jų išrinkimą į vadovaujančias pareigas.
9. Gerinsime diplomatinės tarnybos kokybę, kad būtų efektyviai ir konstruktyviai įgyvendinami šalies užsienio politikos tikslai. Tobulinsime diplomatų rengimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą.
10. Gerinsime konsulinių paslaugų kokybę: atsisakysime perteklinių reikalavimų, diegsime šiuolaikines technologijas ir taip užtikrinsime greitą sprendimų priėmimą. Konsulinė tarnyba privalo būti efektyvia, ginančia teisėtus piliečių interesus ir jų lūkesčius, tarnyba.
11. Remiant užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės išsaugojimą, naujųjų lietuviškos išeivijos bendruomenių formavimąsi bei lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų išlaikymą, parengsime tikslines programas ir plėsime nuotolinio mokymo galimybės.
12. Laikantis nuostatos, kad esame viena tauta, įgyvendinsime „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos 2012–2014 metų tarpinstitucinį veiklos planą.
13. Skatinsime ir remsime lietuviškų mokyklų, kultūros centrų steigimą užsienyje. Suaktyvinsime valdžios institucijų bendradarbiavimą su užsienio lietuvių bendruomenėmis. Visokeriopai skatinsime kultūrinę diplomatiją ir kultūros mainus. Dvišalių ir daugiašalių sutarčių pagrindu sieksime susigrąžinti iš Lietuvos neteisėtai išvežtas kultūros ir istorines vertybes.
14. Laikysimės patvirtintos Lietuvos modernios tapatybės formavimo strategijos ir Seimo patvirtinto Nacionalinio susitarimo, jo pagrindu sukursime ir pradėsime įgyvendinti ilgalaikę valstybinę Lietuvos įvaizdžio formavimo užsienyje programą. Parengsime valstybės viešųjų ryšių strategiją ir numatysime tinkamą jos finansavimą. Įtvirtinsime Lietuvą kaip tarptautinių konferencijų ir iniciatyvų centrą, įvairių tarptautinių organizacijų ar jų atstovybių buveinę. Stiprinsime valstybės informacinę politiką užsienyje.
15. Siekiant platesnio visuomenės supratimo bei informuotumo Lietuvos ir tarptautinės užsienio ir saugumo politikos klausimais, steigsime visuomenei atvirą nevyriausybinių institucijų ir visuomenės organizacijų atstovų reguliarių diskusijų forumą bei skatinsime naujų nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi, kurios leistų aktyviau įtraukti įvairių sričių specialistus į aktualių užsienio politikos problemų sprendimą.
16. Puoselėjant istorinę atmintį apie totalitarinių ir autoritarinių režimų Europoje ir Lietuvoje padarytus nusikaltimus, įamžinant Holokausto aukų atminimą, vadovausimės ne politinės konjunktūros, o istorinio teisingumo kriterijais ir aukšto lygio istorijos specialistų – tiek Lietuvos, tiek ir užsienio, pagrįstais vertinimais. Priešinsimės pastangoms perrašinėti istorinius įvykius ar istorijos faktus naudoti politikos tikslais.
Lietuva – aktyvi Europos Sąjungos šalis narė
17. Lietuvai reikalinga stipri, solidari, vieninga, konkurencinga ir saugi Europos Sąjunga, kalbanti vienu balsu Europos užsienio, saugumo bei gynybos politikos srityse. Mūsų valstybė aktyviai ir nuosekliai rems Europos Sąjungos ir JAV transatlantinės partnerystės stiprinimą. Mes pasisakome prieš stipresnių valstybių branduolio ir skurdesnės periferijos Europos Sąjungą.
18. Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ir pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. II pusmetyje ir toliau bus vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Vadovaudamiesi nuostata, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje sudaro geras sąlygas Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai, mes sieksime, kad Lietuvos pirmininkavimas būtų sklandus. Prisiimdami atsakomybę už ES valstybei narei tenkančią misiją, sieksime, kad pirmininkavimo metu būtų priimti sprendimai visos ES labui Lietuvai prioritetinėse srityse. Įgyvendindami šį prioritetą palaikysime kuo glaudesnį dialogą su visuomene, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir visomis politinėmis jėgomis.
19. Pasisakysime už bendrijų metodo stiprinimą bei jo ir tarpvyriausybinio metodo balansą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus. Lietuva suinteresuota stipresne Europos Komisija ir Europos Parlamentu, nacionalinių parlamentų vaidmens didinimu sprendžiant Europos Sąjungos problemas. Kartu su kitomis šalimis skatinsime aktyvų Europos piliečių dalyvavimą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus. Europos konvento parengtos konstitucijos Europai pagrindu Lisabonos sutarties įgyvendinimas yra aktualiausia ES reformos kryptis. Todėl sieksime Europos Sąjungos energetikos ir transporto jungčių sujungimo į vieną visumą ir kad būtų sukurta vieninga ir veiksminga ES energetikos strategija, kurioje būtų atspindėta solidarumu grindžiama bendra energetikos politika, veiksmingos jos įgyvendinimo priemonės ir bendroji konkurencinga energijos vidaus rinka
20. Nuosekliai įgyvendinsime ekonomiškai pagrįstus energetinį krašto saugumą ir efektyvumą didinančius strateginius projektus ir mažinsime priklausomybę nuo energijos tiekimo monopolio iš vienos šalies. Sprendžiant šias aktualias mūsų valstybei problemas stiprinsime ryšius ir, intensyvinsime santykius su Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, koordinuojant pozicijas Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais. 21. Sieksime, kad tinkamai funkcionuotų ir toliau vystytųsi Europos Sąjungos vidaus rinka, vyktų mokslo ir inovacijų plėtra.
22. Palaikysime Europos Sąjungos plėtros politiką.
23. Aktyviai prisidėsime prie ES pastangų, kuriant konkurencingą mokslui ir žinioms imlią Europą, bendrą informacinę ir kūrybinę erdvę. Būsime aktyvūs rengiant 2014-2020 Europos Sąjungos finansinę perspektyvą, sieksime teisingo Europos Sąjungos biudžeto paskirstymo ir kuo greitesnės mažiau išsivysčiusių šalių ekonominės konvergencijos, kartu sudarant palankias sąlygas mokslo plėtrai ir inovacijoms. Būdami už visapusį Europos Sąjungos socialinės chartijos įgyvendinimą, socialinės apsaugos sistemų harmonizavimą, remsime iniciatyvas visuotiniam žmonių užimtumui ir minimalių socialinių standartų Europos Sąjungoje įdiegimui, socialinei sanglaudai ir skurdo mažinimui.
24. Remsime antimonopolines Europos Sąjungos priemones integruotos, laisvos ir veiksmingos Europos Sąjungos vidaus rinkos išvystymui ir šalių narių ekonominės sanglaudos stiprinimui, sieksime, kad Lietuva įsijungtų į euro zoną.
25. Kartu su kitomis ES šalimis remsime aktyvų pasaulinį ES vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį, įvertinant valstybių specifinę padėtį ir bendrus tikslus. Palaikysime ES iniciatyvas, taip pat siūlysime naujas iniciatyvas, skatinančias mažai aplinką teršiančių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos taupymą, mokslinius tyrimus alternatyviosios energetikos srityje.
26. Aktyviai prisidėsime prie ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, veiksmingo išorės sienų valdymo. Pritarsime Europos Sąjungos nuostatoms vengti naujų ginklavimosi varžybų ir ginklų prekybos, užtikrinti prigimtines žmonių teises ir demokratiją. 27. Būdami už visapusį Europos Sąjungos socialinės chartijos įgyvendinimą, socialinės apsaugos sistemų harmonizavimą, remsime inicityvas visuotiniam žmonių užimtumui ir minimalių socialinių standartų Europos Sąjungoje įdiegimui, socialinei sanglaudai ir skurdo mažinimui
Lietuva ir tarptautinės organizacijos
28. Palaikysime Jungtinių Tautų Organizacijos vaidmens didinimą pasaulyje. Būdami Europos Sąjungos, NATO, Europos Saugumo Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO), Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų nariai, mes sieksime padaryti jų veiklą efektyvesnę ir skaidresnę, lanksčiai reaguojančią į naujus iššūkius.
29. Stengsimės įsitvirtinti šiose organizacijose, išnaudoti teikiamas ekonomines bei stabilios saugumo aplinkos sukurtas sąlygas, plėtosime draugiškus ir abipusiai naudingus santykius su visomis kaimyninėmis valstybėmis.
30. Sieksime, kad mūsų valstybės dalyvavimas šiose organizacijose prisidėtų prie jų tvirtumo, klestėjimo, susitelkimo. Remsime permainas Pasaulio Prekybos Organizacijoje, Pasaulio Banke, Tarptautiniame valiutos fonde, kad mažėtų atotrūkis tarp turtingų ir skurdžių šalių, būtų efektyviai sprendžiami pasaulinių maisto produktų kainų kilimo klausimai, kovojama su klimato atšilimu, ir įgyvendinamas Kioto protokolas.
31. Suaktyvinsime plėtros ir pagalbos trečiosioms šalims politiką, pagal išgales prisidėsime įgyvendinant Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijos tikslus.
32. Lietuvos siekis 2014-2015 metais tapti JTO Saugumo Tarybos nenuolatine nare ir toliau išliks vienu svarbiausiu mūsų šalies uždaviniu artimiausiu laikotarpiu. Tai sudarytų unikalias galimybes aktyviai dalyvauti sprendžiant globalias saugumo užtikrinimo, ekonomikos ir socialinės politikos problemas, padidintų Lietuvos autoritetą pasaulyje.
33. Palaikysime NATO, kaip pasaulinės kolektyvinės gynybos sistemos dalį, galinčią imtis krizių prevencijos, taikos palaikymo misijų, taip pat kolektyviai gintis galimų išpuolių atvejais. Sieksime, kad euroatlantinis bendradarbiavimas ir toliau liktų esmine nacionalinio saugumo sąlyga, o NATO ir ES svarbiausiomis šio bendradarbiavimo organizacijos.
34. Strateginė Lietuvos, o taip pat Latvijos, Estijos ir JAV partnerystė NATO kontekste yra pagrindinė mūsų nacionalinio saugumo garantija.
35. Sieksime NATO šalių ir šalių, kurios nėra NATO narės, partnerystės, kuri geriausiai užtikrina taiką ir stabilumą pasaulyje. Remsime NATO, ES ir Rusijos bendradarbiavimą, kaip labai svarbią pasaulinio saugumo ir stabilumo sąlygą.
36. Aktyviai remsime regioninio bendradarbiavimo institucijas ir iniciatyvas.
37. Lietuvos valstybės ilgalaikiam saugumui turi tiesioginės įtakos padėtis kaimyninėse valstybėse. Saugumo, stabilumo ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinimui, demokratijos stiprinimui Rytų ir Pietryčių Europoje, Pietų Kaukaze bei Centrinėje Azijoje sieksime išnaudoti ESBO, kaip didžiausios regioninės organizacijos, turimus instrumentus.
38. Dalyvaujant tarptautinėse misijose ir operacijose, esame už tai, kad būtų stiprinamas NATO ir ES valstybių solidarumas. Aktyviai remsime tarptautinės bendruomenės pastangas atremti terorizmą. Regioninis bendradarbiavimas
39. Lietuvos, Latvijos ir Estijos glaudus bendradarbiavimas ir toliau bus būtinas ne tik politine ir saugumo užtikrinimo, bet ir ekonomine bei kultūrine prasme. Svarbių energetinių, infrastruktūrinių projektų, tokių kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kitų, bendrų mokslo ir kultūros programų efektyvus įgyvendinimas ir toliau bus esminė prielaida stiprinant trijų Baltijos valstybių ekonominę ir socialinę plėtrą ir kultūrinius bei žmogiškuosius ryšius. Išnaudosime Lietuvos veiklą Baltijos Ministrų Taryboje kaip galimybę paspartinti svarbių visam regionui projektų įgyvendinimą.
40. Būdami Baltijos jūros regiono valstybė, sieksime, kad didesnė reikšmė būtų teikiama glaudesniam ir konkretesniam Baltijos ir Šiaurės valstybių (NB8) bendradarbiavimui. Tai leistų vieningomis pastangomis pasiekti, kad bendri regiono valstybių, kartu ir Lietuvos, interesai būtų sėkmingiau atstovaujami tiek ES, tiek NATO viduje bei už šių organizacijų ribų. Šis regionas, įtraukiantis ES šalis bei Rusiją ir Naująsias kaimynes, gali svariai prisidėti ne tik prie regiono, bet ir visos Europos pažangos. Energetikos srityje, visų pirma, sieksime regiono interesą atitinkančios bendros elektros energijos rinkos sukūrimo. Skatinsime glaudesnį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis ekonomikos, transporto, mokslinių ir technologinių inovacijų, klimato kaitos, Baltijos ir Šiaurės jūros ekologinės pusiausvyros išsaugojimo, saugumo ir gynybos srityje, prisidedantį prie visos europinės ir euroatlantinės erdvės plėtros ir saugumo, plėtoti bendradarbiavimo pagal esamą E–Pine iniciatyvą turinį.
41. Įgyvendindami Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, įtvirtinsime savo kaip aktyvios Baltijos jūros regiono valstybės vaidmenį. Remsime pastangas gerinti Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą į bendradarbiavimą įtraukiant Rusijos Federaciją ir Baltarusiją. Tam būtina efektyviai panaudoti Baltijos jūros valstybių tarybą (BJVT), kurios veikloje, be ES valstybių, dalyvauja Islandija, Norvegija ir Rusijos Federacija, o stebėtojos statusą turi Baltarusija.
42. Suteiksime naujos dinamikos santykiams su Lenkija, atkuriant ir suintensyvinant dialogą strateginiais klausimais. Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimyninėmis
43. Išnaudosime savo geopolitinę padėtį suartinant Europos Sąjungą su naujosiomis kaimynėmis bei Rusija. Pasisakysime prieš naujų dar nuo šaltojo karo laikų paveldėtų, tačiau naujai interpretuojamų dalomųjų linijų tarp Europos Sąjungos ir rytinių kaimynių brėžimo tendencijas.
44. Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipiant žvilgsnį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėžiant išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abipusiai naudingiems kaimyniniams santykiams. Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos klausimas turės būti įgyvendinamas derybomis su Rusija, ieškant priimtinų sprendimų.
45. Lietuvos dvišaliai santykiai su Rusija bus grindžiami 1991 m. liepos 29 d. sutartimi atsižvelgiant į visas šios sutarties nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Rusijos įsipareigojimus Europos Tarybai dėl kompensacijų asmenims, deportuotiems iš Baltijos šalių, ir jų palikuonims. Kai kurių klausimų jautrumas ir sudėtingumas neturi būti kliūtis sprendžiant abiem valstybėms aktualius politinius, ekonominius, kultūrinius ir mokslinius klausimus, svarbias prekių ir paslaugų eksporto ir importo srautų problemas, kurios dabartinėmis sąlygomis reikalauja ypač aktyvių abipusių sprendimų. Išnaudosime galimybes, kurias atveria Rusijos narystė Pasaulio Prekybos Organizacijoje naujų verslo ryšių plėtrai ir sudaro palankesnes sąlygas investicijoms.
46. Siekdami būti aktyviais ES ir Rusijos strateginės partnerystės dalyviais, sieksime, kad ES kalbėtų ir bendradarbiautų su Rusija vienu balsu ir bendra strategine programa. Ir toliau sieksime, kad būtų sudarytas teisiškai įpareigojantis visas santykių sritis apimantis Naujasis ES-Rusijos susitarimas, kuris suteiktų stabilumo ir leistų efektyviai užtikrinti ES interesus. Aktyviai dalyvausime Europos Sąjungos ir Rusijos partnerystės modernizavimo programoje. ES ir Rusijos bendra kova su tarptautiniu terorizmu, branduolinio ginklo paplitimo ir kitomis grėsmėmis yra geras pagrindas efektyviai įgyvendinti bendras programas gamtosaugoje, energetikoje, ekonomikoje, kultūros ir kitose srityse. Aktyviai dalyvausime ES ir NATO politikos Rusijos atžvilgiu peržiūros procesuose, skatinant demokratinėmis vertybėms grindžiamą konstruktyvų transatlantinės bendrijos ir Rusijos dialogą, kuris garantuotų pozityvią Rusijos raidą link demokratiškai besivystančios visuomenės.
47. Sieksime pagyvinti politinį dialogą įvairias lygiais, įtraukiant į jį abiejų šalių Parlamentų Užsienio reikalų komitetus, tarpparlamentinių ryšių grupes, Užsienio reikalų ministerijų aukščiausius pareigūnus, stiprinti ryšius su Rusijos Federacijos regionais, pirmiausia Kaliningrado sritimi, Sankt Peterburgu ir Maskva. Sieksime įgyvendinti bendradarbiavimo abipus sienos projektus su RF Kaliningrado sritimi ES kontekste. Skatinsime ir remsime šios srities plėtrą, atsivėrimą bei bendradarbiavimą su Europos Sąjunga. Skatinant Kaliningrado srities gyventojų ryšius su Lietuva, kartu su ES sieksime sudaryti platesnes galimybes pasienio teritorijų gyventojams (įskaitant pasienio teritorijų išplėtimą) be vizų vykti į Lietuvą ir Kaliningrado sritį.
48. Remsime pastangas skatinant demokratinius procesus, kurie evoliuciniu būdu vyksta naujosiose Europos Sąjungos kaimynėse. Esame įsitikinę, kad pagarba esminėms žmogaus teisėms, įstatymo viršenybės principas, kiekvienos šalies savitumo gerbimas sudaro sąlygas tose šalyse plėtotis demokratijai natūraliai. Glaudžiai bendradarbiausime su naujosiomis Europos Sąjungos kaimynėmis Ukraina bei Moldova. Palaikysime Ukrainos pastangas įsilieti į euroatlantinę bendradarbiavimo erdvę. Aktyviai prisidėsime prie Moldovos pastangų gilinti demokratinius pertvarkymus savo šalyje ir ieškoti kelių artimesniems ryšiams su Europos Sąjunga.
49. Remsime Baltarusijos pastangas stiprinti nepriklausomybę, ugdyti demokratiją, pilietinę visuomenę. Palaikysime Baltarusijos integraciją į europines struktūras proporcingai Baltarusijos valdžios pastangoms artėti prie europinių demokratijos standartų, remsime šios šalies demokratinį judėjimą ir iniciatyvas kurti gyvybingos laisvos visuomenės sąlygas.
50. Skatinsime Gruzijos, Armėnijos bei Azerbaidžano įsitraukimą į Rytų partnerystės programas, remsime taikos, stabilumo bei demokratijos plėtrą šiame regione.
51. Siekiant užtikrinti Lietuvos verslo subjektams lygiateises verslo sąlygas ir vienodai palankią aplinką investicijoms bei ginti jų interesus Rytų kaimynystės erdvėje, tarsimės su Lietuvos verslu dėl geriausių būdų, kaip tai padaryti.
