LLRI ekspertė R. Vainienė televizijos laidoje teigė, kad Vyriausybės programa yra labai abstrakti, o daugybė dalykų gali likti neįgyvendinti.
„Aš ėmiau skaičiuoti bendrus žodžius, kurie programoje dominuoja. Žodis „sieksime“ programoje pavartotas 107 kartus, „remsime“ - 54, „sudarysime” - 41 kartą, „skatinsime“ - 88 kartus, „didinsime” - 42 kartus, tačiau to, ko pasieksime nėra įvardinama. Tačiau kai kurios programų dalys yra labai konkrečios, su labai konkrečiais sprendimais. Jeigu programoje yra aptakių nuostatų, jų galima ir neįgyvendinti arba jas galima įgyvendinti visaip ir tam yra absoliuti veiksmo įvairovė“, - laidoje sakė Rūta Vainienė.
Banko „Nordea“ analitikas Ž. Mauricas programoje taip pat pastebi neapibrėžtumų.
„Esu linkęs sutikti, kad neapibrėžtumų yra nemažai ir kelis aš pasidaviau pagundai pasirašyti sau. Pavyzdžiui, „garantuosime gerai apmokamą darbą“. Neaišku, ar apskritai garantuosime tinkamai mokamą ar apskritai apmokamą darbą. Kas yra tas žodis tinkamas ir kam tinkamas? Ar tai naujai valdžiai, ar žmonėms, kurie gaus tą darbą? Nelabai aiškus sakinys - „taikysime pridėtinės vertės mokesčio tarifą kai kuriems būtiniausiems maisto produktams“. Kas tai yra būtiniausi maisto produkai? Taigi, tų neaiškumų yra. Kai kurie sakiniai primena pasakėčią apie baroną Miunchauzeną“, - teigė Ž. Mauricas.
Daugiausia specialistų kritikos sulaukė švietimo srityje numatomos reformos ir pasiūlymai dėl pensijų kaupimo.
„Švietimo dalis – tai yra grįžimas į praeitį, į nulinę būseną. Visiškas krepšelių atsisakymas ne tik aukštąjame moksle, bet ir bendrojo lavinimo institucijose. Pavyzdžiui, „suplanuosime specialistų kiekį ir sudarysime ilgalaikes sutartis, pagal kurias valstybiniai universitetai tuos specialistus paruoštų“. Tai absoliutus centrinis planavimas. Kaip gali kas nors suplanuoti, kokių specialistų reikės ateityje? Tai grįžimas į tarybinę sistemą. Jie pataikauja tautinėms mažumoms. Apskritai man susidaro įspūdis, kad jiems gavus priesaiką pradės lyti kokias 50 milijardų, nes nežinia iš kur pagal šią programą valdžia numato gauti lėšų. Jie pažada viską: visiems viską atiduos, renovuos, algos bus didelės“,- stebėjosi R. Vainienė.
„Kitą pavojingą tendenciją matau – tai pasiūlymai dėl pensijų kaupimo. Mes visgi negrįžtame prie privataus kaupimo ir darome meškos paslaugą savo vaikams ir ankūkams. Jeigu šiuo metu yra keturi dirbantieji vienam pensinio amžiaus žmogui, tai po 30 metų bus tik du dirbantieji“, - teigė Ž. Mauricas.
Dokumente, kuris Seimui bus pristatytas kitą savaitę, numatyta atšaukti daugelį Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ir buvusio Seimo sprendimų. Mokesčių politikoje numatytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis taikant neapmokestinamąjį dydį, numatyta įvesti progresinius pajamų mokesčius, nustatyti PVM lengvatas vaistams, leidiniams ir knygoms, būtiniausiems maisto produktams, keleivių vežimui, viešbučiams ir intelektinei veiklai. Tiesa, planų statyti atominę elektrinę, kol kas neatsisakoma.
Per šią kadenciją žadama įvesti eurą, šilumos ūkyje pereiti prie biokuro, masiškai atnaujinti daugiabučius - tai atliktų valstybė, o ne gyventojai.
Lenkiškuose rajonuose ketinama įvesti dvikalbystę, įteisinti dvikalbius vietovardžių ir gatvių pavadinimus.
Privalomas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas ne lietuviams bus nukeltas į vėlesnį laiką. Keičiasi ir šeimos politika. Vyriausybė teigia, kad nemokys šeimų gyventi ir nekariaus „kultūrinio karo su neatitinkančiomis archajiško idealo šeimomis“.
Vyriausybės programą skaitykite čia.
