Uždegdamas antrąją Chanukos žvakutę Vilniaus Choralinėje sinagogoje Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius, pradėjo Europos Komisijos (EK) finansuojamą projektą „Panerių lopšinė (Būti žydu)“.
Šis projektas tęsis iki kitų metų gegužės. Kartą per mėnesį jaunimas iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, kitų Europos Sąjungos šalių ir studentai, kurie Lietuvoje studijuoja pagal studijų mainų programą „Erazmus“ susipažins su žydų papročiais, šios tautos istorinėmis bei kultūrinėmis vietomis Vilniuje, holkaustą menančiomis vietomis.
„Žinau, kad mano giminėje buvo žmonių, kurie, galbūt neturėdami pasirinkimo, dalyvavo tragiškuose žydų naikinimo akcijose Lietuvoje. Aš pasirinkimą turiu, todėl ir ėmiausio šio projekto. Be to, Vilniuje esu gyvenusi žydų šeimai priklausiusiame name. Apskritai, žydų tauta už savo orią ir didvyrišką kovą išlikti verta didžiulės pagarbos“, - teigė projekto sumanytoja ir koordinatorė Rūta Vanagaitė.
Apie penkiasdešimt jaunuolių, šiandien rytą susirinkusių Vilniaus Choralinėje sinagogoje, išgirdo S. Gurevičiaus pasakojimą, kaip vyksta žydų pamaldos, kokie jų atridutai, kaip skaitoma ir saugoma tora.
Vilniaus Šalom Aleichemo žydų mokyklos istorijos mokytoja Roza Bieliauskienė supažindimo su Vilniaus getu, Ligoninės gatvėje išlikusia Žydų ligonine, Žydų kultūros centre įrengta karo laikų slėptuve ir Lėlės teatre veikusiu Žydų valstybiniu teatru.
Po ekskursijos po Vilniaus Getą, kurį savo eilėse garsus žydų poetas, kilęs iš Lietuvos, Abraomas Suckeveris yra pavadinęs „septyniomis kruvinomis gatvelėmis“, projekto dalyviai buvo pakviesti į Žydų bendruomenės namus, kur juos sušildė ansamblio „Fajerlech“ muzika ir šokiai. Po nedidelio koncerto beveik visi januoliai kartu su ansambliečiais trypė žydiškus šokius.
Žydų gyvenimo skonio neįmanoma įsivaizduoti be jų košerinės virtuvės. Todėl projekto organizatoriai jo dalyviams pasiūlė paragauti tų patiekalų, kurie buvo ir yra populiarūs tarp Vilniaus žydų iki šiol – silkės užkandižio – faršmak, farširuoto karpio – gefilte fiš, vištos sultinio su macų paplotėlių kukliais, kugelio, vištienos troškinio.
„Mes neseniai sugrįžome iš Izraelio. Ši šalis ne tik nustebino savo gamtos įvairove, bet ir tūkstantmečius menančiais istoriniais paminklais. Todėl, kai sužinojau, kad Vilniuje prasideda projektas „Panerių lopšinė“ su sūnumi iš karto užsirašėme. Džiaugiuosi, kad mano Rokas sužinojo apie žydų papročius ir tragediją Lietuvoje“, - kalbėjo vilnietė Renata Dunojevska.
Iš Izraelio atvykęs į Vilniaus universitetą studijuoti medicinos Markas sakė, kad „Panerių lopšinėje“ dalyvavo dėl to, kad jo protėviai – iš Lietuvos: „Visų jų likimo nežinau. Bet neatmestina galimybė, kad kai kurie buvo sušaudyti Paneriuose, todėl negalėjau nepamatyti tų holokaustą menančių vietų“.
„Būti žydų nei anksčiau, nei dabar nėra lengva. Šiuo metu, kai Lietuvoje gyvena tik apie penkis tūkstančius žydų, išlaikyti mūsų tautos kultūrą ir ją puoselėti reikia ir pasiaukojimo, ir meilės“, - įsitikinęs S. Gurevičius.
Holkaustas ir sovietmetis taip išretino Lietuvos žydų bendruomenę, kad iš dešimties žydų gyvas liko tik vienas. Be to, buvo naikinamos jų tradicijos, papročiai, istorija.
„Būti žydu dabar Lietuvoje reiškia turėti senelius, kurie labai mažai žino apie judaizmą ir turėti tėvus, kurie apie tai žino dar mažiau, nei seneliai. Todėl žydų jaunajai kartai tenka visko mokytis iš naujo. Ačiū Dievui, kad gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, kur veikia žydų bendruomenė, darželis, mokykla, galime laisvai švęsti žydiškas šventes. Tikiuosi, kad mūsų jaunoji karta ištaisys tas istorines klaidas ir grąžins žydiškumą į Lietuvos gyvenimą“, - kalbėjo S. Gurevičius.
Jis tik apgailestavo, kad iki šiol žydų kultūra ir istorija laikomos tarsi atskiromis dalimis nuo visos Lietuvos istorijos.
„O juk ir visame pasaulyje garsus smuikininkas Jascha Heifetzas, ir žinomas rašytojas Romainas Gary, ir Vilniaus Gaonas, ir dailininkai Samuelis Bakas bei Arbit Blatas gimė ir kūrė Lietuvoje. Vadinasi, jie – Lietuvos kultūros ir istorijos dalis“, - įsitikinęs S. Gurevičius.
