„Manau, kad mes taip pat esame europinis pavyzdys, kada šalis
gali ir atkovoti savo nepriklausomybę, ir vystytis, ir tai daryti be
karinių priemonių, o taikingai, dainuojant, „dainuojančia
revoliucija“, - BNS sakė prezidentė, atvykusi į Osle rengiamą
ceremoniją.
D. Grybauskaitė nesureikšmino kelių ES šalių vadovų
sprendimo nevykti į renginį. Duodama interviu telefonu iš Oslo
prezidentė teigė, kad krizės sukrėsta Europa išliko pakankamai
vieninga, nepaisant sustiprėjusių nacionalistinių tendencijų.
- Ši Nobelio taikos premija ES sulaukė labai prieštaringų vertinimų. Kuo, Jūsų nuomone, svarbus šis prizas, skirtas ekonominio sunkmečio metu?
- Nevertinčiau, kad „labai prieštaringų“. Yra kelios
euroskeptiškai nusiteikusios valstybės, jos dėl savų priežasčių
įvairiai vertina, bet net ir jos atsiuntė labai aukšto lygio
atstovus - pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė atsiuntė vicepremjerą.
Visos šalys turi savo atstovus, tik šešios žemesnio negu vadovų
lygmens.
Ši organizacija jau daugiau nei 50 metų gyvuoja taikingai, randa
sprendimus demokratinio sutarimo keliu, (šalys) rodo solidarumą
viena kitai ir gerbia žmogaus teises, tai yra unikali organizacija
visame pasaulyje. Ir būtent dabar, kai toks sunkmetis, ši
organizacija taip pat sugeba taikingai viena kitai padedant spręsti
ir ekonomines problemas. Manau, labai savalaikis apdovanojimas.
- Pastaraisiais metais buvo perspėjimų, kad dėl krizės Europos stiprėja nacionalizmas, Graikijoje į valdžią išrinkta neonacių partija. Ar manote, kad krizė gali sukelti pavojų Europos taikai?
- Visada visų krizių metu tam tikro nacionalizmo, užsidarymo,
homofobijos apraiškos ryškėja. Tai bendra taisyklė, nėra išimtis
ir šis laikotarpis. Tą matėme ir per ankstesnes krizes, kurios
periodiškai pasiekdavo Europą - ar naftos krizė, ar bankų krizė
ar dabartinė valstybinės skolos krizė. Tai nėra kažkas ypatingo -
tai šiuolaikiniai reiškiniai, kurie atsiranda tokių sunkmečių
metu. Su tuo Europa buvo susidūrusi ir anksčiau.
- Dabar nemažai kalbama apie Europos skilimą į šiaurę ir pietus, euro zoną ir euro neturinčias šalis. Kiek vieninga Europa atsiimdama šį apdovanojimą?
- Tai yra labai simbolinis prizas, kuris įvertina visos Europos
vystymąsi. Manau, kad (Europa) pakankamai vieninga, tuo labiau, kad
pinigai bus pervesti į specialų fondą, kuris bus skirtas nuo karo
nukentėjusiems vaikams. Manau, kad tai taip pat labai simboliška.
Lietuvai apdovanojimas taip pat svarbus, nes Lietuva sugebėjo
taikiu būdu atkovoti savo nepriklausomybę. Manau, kad mes taip pat
esame europinis pavyzdys, kada šalis gali ir atkovoti savo
nepriklausomybę, ir vystytis, ir tai daryti be karinių priemonių, o
taikingai, dainuojant, „dainuojančia revoliucija“. Tai simbolinis
prizas ir pačiai Lietuvai, kuri sugebėjo sėkmingai vystytis ir yra
ta prasme europinės šalies vienas iš geriausių pavyzdžių.
- Ar per šį renginį bus galimybė aptarti aktualius klausimus su atvykusiais ES lyderiais?
- Oficialių pietų metu sėdėsiu šalia Europos Vadovų Tarybos
pirmininko Hermano van Rompuy (Hermano Van Rompėjaus). Be jokios
abejonės, teks pašnekėti apie vasario mėnesio derybas dėl
finansinės perspektyvos. Turėsime laiko pabendrauti su visais
vadovais.
***
Pirmadienio ceremonijoje apdovanojimą atsiims Europos Vadovų
Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, ES
Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso ir
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.
Nobelio komitetas pranešė, kad premija skirta už pusės
amžiaus indėlį į susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises.