Tačiau tarnybos darbą sunkina ne tik melagingi skambučiai. Kauniečiai itin įprato savo bėdas bandyti išspręsti pasitelkdami niekuo dėtą tarnybą. Pasak miesto ugniagesių, įvairiausių skundų čia dažnai sulaukiama net keleto per dieną, kituose miestuose, toks kiekis – pusmečio norma.
Apkvaitę, pikti, kvaili
„Šiemet pagavome kompaniją, tris žmones, kurie nuolat kvietė ugniagesius į vieną Chemijos prospekto namą. Taip sakant, pakaitomis pranešdavo, kad pas kurį nors iš jų kilo gaisras. Kai tuos pačius numerius matydamos ir balsus atpažindamos operatorės atsisakydavo siųsti pajėgas, sulaukdavo keiksmų ir bauginimų“, - pasakojo Kauno VPGT Gaisrų tyrimų poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas.
Kai galiausiai pasitelkus įrašus ir kitus įrodymus chuliganai buvo sučiupti, visi neigė kaltę. Neprisipažinti linkę beveik visi melagingai skambinėjantys asmenys. Dauguma jų matydami, kad už pirmuosius melagingus pranešimus liko nenubausti, pasijunta nepagaunamais, todėl skambindavo vėl ir vėl. Specialistui žinomi ir tradiciniai chuliganų pasiteisinimai – skambino kažkas iš daugybės bute buvusių svečių, girtas šeimininkas neatsimena, ką darė.
„Apskritai, kai paklausai, kas skambina, ką kalba, kaip priekabiauja prie operatorių, kaip keikiasi, imi galvoti, kad nemažai daliai skambinusiųjų reikia rimtos medikų pagalbos“, - tikino A. Kilšauskas.
Pareigūnas prisimena ir atvejį, kai viename internate gyvenęs vaikas nuolat skambindavo ir pranešdavo apie gaisrą. Taip nepilnametis protestuodavo prieš tai, kad jo močiutė atsisakydavo tenkinti kai kurias užgaidas.
„Visų nesukontroliuosi. Juolab vaikų, psichiškai nesveikų asmenų. Kartais supranti, kad realiai nėra net ką nubausti. Tačiau tiems, kurie piktybiškai meluoja apie gaisrus ir atsako už savo elgesį skirčiau didžiules baudas. Juk į vieną tokį iškvietimą vyksta trys ar keturi ugniagesių automobiliai“, - piktinosi pašnekovas.
Baudą teks mokėti motinai
Didžiulę melagingų skambučių problemą rodo ir Vilniuje neseniai įvykusi istorija. Tuomet per aštuonias dienas rajono gyventojas 215 kartų paskambino skubios pagalbos numeriu 112 neturėdamas tikslo pranešti apie nelaimę ir išsikviesti pagalbos tarnybas. Pažeidimu įtariamas vyras paskambinęs plūsdavo operatorius necenzūriniais žodžiais, reikalaudavo suteikti intymias paslaugas.
Remdamasi BPC pateiktais įrodymais, užfiksuotu telefono numeriu, skambinančiojo vieta, telefoninių pokalbių garso įrašais, Vilniaus rajono policija 35 metų amžiaus vyrui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Surinkta pažeidimo medžiaga perduota Vilniaus rajono apylinkės teismui. Pažeidimu įtariamam asmeniui gali būti paskirtas įspėjimas arba bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Kaip išsiaiškino į šio žmogaus namus nuvažiavęs lrytas.lt korespondentas, pagalbos telefonu skambinėjo psichiškai neįgalus vyras, baudą gali tekti mokėti jo 72 metų motinai.
Apie penktadalį visų BPC atsakomų netikslinių skambučių sudaro atvejai, kai paskambinę asmenys piktavališkai įžeidinėja operatorius ar komentuoja įvairius įvykius, atskirus asmenų, šou žvaigždžių ar politikų poelgius ar pasisakymus.
Skundams išklausyti – etatas
Tačiau melagingi pranešimai apie gaisrus – ne vienintelė problema. Gaisrų tyrimų poskyrio viršininkas Kaune susiduria su unikalia situacija. Tiek miestiečiai, tiek rajono gyventojai masiškai skundžia vieni kitus. Didžioji dauguma skundų tėra bandymai išspręsti su kaimynais kilusius nesutarimus ir ugniagesiams sukelia visiškai nereikalingą galvos skausmą.
„Būna, kad per dieną gauname kelis skundus. Kiti didieji miestai tokių atvejų turi kur kas mažiau. Būna, kad užsuki pas kokį skundus rašantį žmogų ir supranti, kad tam jis turi įsirengęs visą kabinetą su teisine literatūra, skundų pavyzdžiais. Dažniausiai taip elgiasi vyresnio amžiaus piliečiai“, - kalbėjo A. Kilšauskas.
Pareigūnas prisimena istoriją, kai vieno triaukščio antrajame aukšte gyvenęs kaunietis įsirengė židinį, o kaminą išvedė tiesiai pro trečio aukšto kaimynų langus. Šie parašė skundą. Tačiau kamino savininkas buvo gavęs visus techninius ir priešgaisrinius leidimus, todėl tikrintojai nieko padaryti negalėjo.
„Skundžia dažniausiai kaimynai, kurie ko nors nepasidalina ar nesusitaria. Tada bando ieškoti, kaip paveikti per mūsų tarnybą. Fantazija tokia beribė, kad kartais mus pasitelkia net aiškindamiesi, kur turi stovėti šiukšlių konteineriai“, - baisėjosi pašnekovas.
A. Kilšauskas neslepia ir fakto, kad jei kauniečiai be priežasties vieni kitus mažiau skųstų, skyriui reikėtų vienu pareigūnu mažiau, nei yra dabar.
