Įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonių veiklos pareikšti keturiolikos „Vičiūnų” įmonių grupei priklausančių bendrovių vadovams bei juridiniam asmeniui – restoranų tinklą valdančiai bendrovei „Vičiūnų restoranų grupė”.
Įtariama, kad per dvejus metus šie asmenys valstybės biudžetui nesumokėjo mažiausiai 2 mln. litų vertės PVM ir pelno mokesčių.
Tyrimas tik pradėtas, todėl tyrėjai mano, kad ši suma gali keistis.
Buvo mokama už nieką
Manoma, kad sukčiavimui buvo pasirinktas vienas populiariausių pinigų grobstymo būdų – per jokios realios veiklos nevykdančias bendroves.
Įsigiję kelias tokias bendroves organizuotos grupuotės nariai klastodavo įmonių veiklos ir apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus, darbų sutartis ir kitus.
Suklastoti dokumentai būdavo perduodami realiai veikiančioms įmonėms Kaune ir Vilniuje.
Čia dokumentai buvo įtraukiami į įmonių apskaitą, o netrukus imta tariamai atsiskaityti už nesamas prekes ir nesuteiktas paslaugas.
Pervedus pinigus į jokios veiklos nevykdančių įmonių sąskaitą, jų vadovai pinigus išgrynindavo ir grąžindavo realiai veikiančių įmonių vadovams.
Po to pinigai buvo pasidalijami tarp visų finansinėje aferoje dalyvaujančių asmenų.
Aiškinamasi, kiek realių ir jokios veiklos nevykdančių įmonių buvo įtraukta į šią aferą. „Ratas didelis”, – teigė tyrėjai.
Kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ar Valstybinė mokesčių inspekcija nieko neįtartų, grupuotė veikė itin kruopščiai ir atsargiai.
Už nedideles sumas buvo įsigyjamos vis naujos jokios veiklos nevykdančios įmonės. „Padirbėję” su vienomis, sukčiai jas palikdavo ramybėje ir pinigus jau plaudavo per kitas.
Apribojo teisę į turtą
Kadangi organizuotos grupuotės padaryta žala valstybei didelė, tyrėjai nutarė apsidrausti.
Kol įtariamieji nespėjo perrašyti savo turto artimiesiems ir pažįstamiems, jam paskirtas laikinas teisės į daugiau kaip 2 milijonų litų vertės nuosavybę apribojimas.
Apribotas ne tik fizinių asmenų, bet ir 34 restoranus „Charlie Pizza”, „Katpėdėlė”, „Carskoje selo” bei „La Crepe” valdančios „Vičiūnų restoranų grupės” turtas.
Įtariamųjų namuose ir darbovietėse buvo atlikta daugiau nei 20 kratų.
Rasta tyrimui svarbių dokumentų ir daiktų.
Bandys aiškintis patys
– Kas jums žinoma apie šią bylą? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo „Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininko V. Matijošaičio.
– FNTT pareigūnai „Vičiūnų restoranų grupėje” paėmė sutarčių, susijusių su paslaugų teikimu šiam padaliniui, vykdė apklausas.
Nusprendėme patys išsiaiškinti, kas atsitiko. Nelaukdami metų pabaigos užsakėme atlikti „Vičiūnų restoranų grupės” auditą. Tuomet tiksliai žinosime, kokios paslaugos ir kokiomis sąlygomis buvo perkamos.
Įvertinus pirminius tyrimo rezultatus matyti, kad už visas paslaugas buvo atsiskaitoma banko pavedimu, grynieji pinigai mokėjimams nenaudoti.
– Ar anksčiau jūsų nepasiekė signalai, kad šiame grupės padalinyje vykdoma neteisėta veikla?
– Restoranų grupė pastaruosius trejus metus vykdė labai sparčią plėtrą, joje dirba apie 1200 žmonių.
Atidaryta gausybė naujų restoranų, rekonstruojami senieji.
Vykdant tokią aktyvią plėtrą tenka bendrauti su daugybe žmonių, įmonių atstovų, todėl trūksta laiko viską gerai patikrinti ir įvertinti.
– Galima suprasti, kad pavaldiniams pareikštus įtarimus vertinate kaip darbo metu padarytų klaidų rezultatą?
– Netikiu, kad restoranų padalinio vadovas Gediminas Balnis ir jo komanda sąmoningai vykdė neteisėtą veiklą.
Jei įtarimai pasitvirtintų, tai vertinčiau kaip netinkamų partnerių pasirinkimą dėl labai didelės darbo spartos.
Kalbėjau su G. Balniu, bet ir jis pats negali pateikti tikslaus paaiškinimo.
Turime įtarimų, tačiau kol kas nenorėčiau jais dalintis. Dėl šios priežasties samdome ekspertus, kurie viską gerai patikrintų ir pateiktų išvadas.
Kalbama apie nesumokėtus maždaug 2 mln. litų mokesčių. Restoranų grupei tai labai menka pinigų suma, palyginti su apyvarta.
Su kitais „Vičiūnų” įmonių grupės padaliniais FNTT tyrimas visiškai nesusijęs. Nei aš, nei mano šeimos nariai nėra įtariamieji ir nebuvo net apklausti.
– Tokioje situacijoje atsidūrę verslininkai dažnai garsiai šaukia apie susidorojimą, oponentų rezgamą puolimą. Neįžvelgiate tokio reiškinio požymių?
– Sąmokslo teorijoms kurti nėra laiko.
Įmonės vykdo ūkinę veiklą, o tiek FNTT, tiek Mokesčių inspekcija dirba savo darbą ir viską išsiaiškins.
– Kaip tokie tyrimai gali paveikti bendrovės įvaizdį?
– Niekam nėra malonūs tokie patikrinimai.
