Skirstant postus kariuomenėje neužtenka tiesioginio vado rekomendacijų.
Tai įrodė dvejus metus teismų duris varsčiusi Lietuvos kariuomenės kapitonė Jūratė Valiukevičienė.
Į atsargą išleistą kapitonę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) grąžino į profesinę tarnybą.
Teismo sprendimu Krašto apsaugos ministerija (KAM) jai turės sumokėti 55,5 tūkstančio litų.
Šią sumą sudaro metų atlyginimas bei kariams priklausantys priedai už butą ir maistą.
Mažino vadovų skaičių
Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) Kauno skyriui vadovavusi J. Valiukevičienė į atsargą buvo išleista 2010 metų balandį. KPAT reformą vykdžiusi Krašto apsaugos ministerija tuomet į atsargą išleido 51 karį.
Jiems buvo paaiškinta, kad kasmet laipsniškai yra mažinamas karininkų ir didinamas eilinių karių skaičius.
J. Valiukevičienė – karininkė, todėl moteriai buvo atsakyta, kad ji negali būti perkelta į eilinio kario pareigas.
J. Valiukevičienė ir dar devyni jos kolegos kreipėsi į teismą. Jie skundėsi, kad tarnyboje liko nemažai karininkų, kurie jau galėjo išeiti į pensiją, tačiau į atsargą buvo išleisti jaunesni.
Be to, daug vietų profesinėje karo tarnyboje atiteko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams.
Vado nuomonė – lemiama
J. Valiukevičienė įrodinėjo, kad tuo metu ji ir toliau galėjo eiti savo pareigas, tačiau jos buvo pasiūlytos kitam karininkui.
Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad J. Valiukevičienės kvalifikacija buvo įvertinta kiek aukštesniais balais nei į šias pareigas paskirto kandidato.
KAM atstovai teisme aiškino, kad tokį pasirinkimą lėmė dvi aplinkybės – tiesioginio vado rekomendacijos ir tai, kad karininkė neturėjo leidimo dirbti su slapta informacija.
Ministerijai trūko argumentų
Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas birželį atmetė J. Valiukevičienės skundą, LVAT nusprendė, kad KAM ją į atsargą išleido neteisėtai.
LVAT nutartyje teigiama, kad sprendžiant, kuris kandidatas galėtų efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas, negalima remtis vien tiesioginio vado rekomendacija.
Teismo teigimu, argumentuota rekomendacija būtų galima vadovautis tuo atveju, jei abiejų kandidatų kompetencija būtų įvertinta vienodai.
Ministerijos argumentus dėl teisės dirbti su slapta informacija LVAT teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais.
J. Valiukevičienės leidimas dirbti su slapta informacija pasibaigė 2007 metais, bet Krašto apsaugos ministerija teismui nepateikė įrodymų, kad ši teisė jai negalėtų būti suteikta.
Teismuose – dar šešių buvusių karių skundai
* Teismuose karių interesus ginančio Karių teisių gynimo centro vadovas Laimonas Jakas viliasi, kad šis LVAT sprendimas turės įtakos ir likusioms byloms.
* Šiuo metu teismai dar svarsto šešių į atsargą išleistų karių skundus.
* „Šis sprendimas pagaliau padės kariams užkirsti kelią neteisėtiems patariamųjų komisijų veiksmams, prastumiant į pareigas savus ir atleidžiant aukštesnės kvalifikacijos karius”, – tikino L. Jakas.
