Lietuvos rusų dramos teatro vadovui J. Vaitkui ir jo žmonai Elvyrai tenka varstyti Vilniaus apylinkės prokuratūros duris ir bendrauti su Širvintų rajono policijos pareigūnais.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui buvo pateikti įtarimai dėl turto sunaikinimo ir savavaldžiavimo. Dabar jis baudžiamojoje byloje yra liudytojas. O J. Vaitkaus sutuoktinė E. Vaitkuvienė, byloje iš pradžių buvusi tik liudytoja, neseniai tapo įtariamąja.
Abu vilniečiai bendrauti su teisėsauga priversti po to, kai netylėti nutarė jų sodybos Širvintų rajono Totoriškio kaime kaimynai Jūratė ir Vytautas Valčiukai. Jie pasiskundė, kad Vaitkai išvertė medinę tvorą prie Žirnajų ežero ir užgrobė dalį sklypo.
Kaimynais nesidžiaugia ir Totoriškyje įsikūręs choro „Ąžuoliukas” vadovas Vytautas Miškinis. Bet jis nenori rietenų ir su Vaitkais bylinėtis neketina.
Įtarimai – dėl tvoros
Iš pradžių dingsta riboženkliai. Po to pasodinami medžiai. Paskui atsiranda pretenzijos į svetimą žemę ir joje iškyla tvora. Taip, Valčiukų tvirtinimu, kaimynas įkėlė koją į jų sklypą.
Įtarimai J. Vaitkui buvo pareikšti dėl to, kad jis savavališkai išardė Valčiukų pastatytą medinę tvorą, kurią šeimininkai įvertino 600 litų.
Po to režisierius kaimynų sklype įbetonavo metalinius stulpelius ir ištiesė metalinį tinklą užimdamas apie 2 arus žemės. Totoriškio kaime jos rinkos vertė siekia 3 tūkst. litų.
Ikiteisminį tyrimą pareigūnai pradėjo dėl turto sunaikinimo ir savavaldžiavimo.
Kontratakavo skundu
Tapęs įtariamuoju J. Vaitkus prašė prokuratūros baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nesijaučiąs nusikaltęs.
Maža to, prokurorui Dainiui Dambrauskui jis įteikė prašymą ištirti, kaip J. Valčiukienė galėjo įregistruoti savo sklypo ribas valstybės įmonėje Registrų centre.
Režisierius neprisipažino savavaldžiavęs, bet neneigė tvėręs naują tvorą, nors ji – Valčiukų sklype.
Vilniaus apylinkės prokuratūra vis dėlto nusprendė ikiteisminį tyrimą prieš J. Vaitkų nutraukti. Jis tapo liudytoju.
Bet įtariamąja tapo E. Vaitkuvienė, kuriai pareikšti įtarimai dėl savavaldžiavimo.
Tiesa, prokurorui teko netgi viename rašte pripažinti, kad jis nesupranta E. Vaitkuvienės paaiškinimų. Nutarime parašyta, kad jie padriki, apima daug įvykių ir neįmanoma suprasti, ko konkrečiai moteris nori.
Choro vadovas dūsavo
Su „Lietuvos rytu” kalbėdamas V. Miškinis prisipažino niekada nematavęs, kiek jo žemės užėmė J. Vaitkus, ir bylinėtis neketina.
„Geodezinius sklypo matavimus tyčia užsakiau paskutinis. Laukiau, kol kiti išsipešios. Bet ne, vis tiek užkliuvau”, – atsiduso „Ąžuoliuko” choro vadovas.
Atliekant tokius matavimus prireikia ir kaimynų parašų. Ar jis pasirašytų, jeigu paprašytų Vaitkai?
„Pasirašyčiau tik tada, jeigu būtų atlikti mano sklypo matavimai”, – atsakė V. Miškinis ir užsiminė, kad karingi kaimynai ir jį buvo apkaltinę žemgrobyste.
Vaitkai su kaimynais pykstasi jau ne vienus metus. Ir ne tik dėl žemės.
„Kas nieko nekainuoja, bet nenupirksi už milijonus? Geras kaimynas.
Deja, tokio neturiu”, – vėl atsiduso garsus dirigentas.
Sklypo parduoti nepavyko
Prokuroras D. Dambrauskas pripažino, kad nei prokuratūra, nei policija neišspręs visų konfliktų, besiplieskiančių Žirnajų ežero pakrantėje.
Tik Valčiukai nusprendė Vaitkams pateikti ir civilinį ieškinį, kuriame išvardijo nuostolius, kuriuos, jų nuomone, patyrė dėl kaimynų.
Pažymoje sutuoktiniai nurodė, kad atstatyti medinę tvorą kainuos beveik 4 tūkstančius litų.
Pavargę nuo rietenų Valčiukai prieš porą metų buvo radę sklypo pirkėją ir su juo sudarę išankstinę pirkimo ir pardavimo sutartį.
Bet sužinojęs, kas bus kaimynai, pirkėjas savo ketinimų atsisakė.
Visą patirtą žalą Valčiukai įvertino bemaž 30 tūkst. litų.
Ginčus išspręs teismas?
Pats J. Vaitkus ginčą su Valčiukais anksčiau yra pavadinęs mėšlu.
Pasak režisieriaus, kaimyno lentų tvora sugriuvo po vėtrų, nes nuo Žirnajų ežero pučiantys vėjai labai smarkūs.
Anot kūrėjo, Valčiukai neteisėtai atliko geodezinius matavimus, užgrobė apie arą jo sklypo ir dar tvorą pastatė.
E.Vaitkuvienė, „Lietuvos ryto” paklausta apie ginčą dėl žemės, nebuvo kalbi: „Skundų buvo labai daug. Teismas turėtų spręsti, ar mes užgrobėme kaimynų žemę, ar ne. Taip turi būti civilizuotoje valstybėje.”
Nėra ramybės
* Sodybą šalia J. Vaitkaus valdų prieš dešimtmetį įsigijęs Ukmergės rajono vyriausiasis architektas Arvydas Džiugas dabar jau turi didžiulį segtuvą, kuriame yra režisieriaus ir jo žmonos skundai, susirašinėjimai, bylinėjimosi medžiaga.
* A.Džiugas su teatralu ietis surėmė dėl kelio, besidriekiančio per pastarojo sklypą. Architektas tikino, kad tai senoji kaimo gatvė ir jos J. Vaitkui nevalia užgrobti.
* Režisierius manė priešingai. Jis kelią užsėjo žole, mėgino uždrausti juo kaimynams keliauti.
* Vėliau šalia Vaitkų įsikūrė vilnietis Arūnas Uleckas.
* „Tapęs J.Vaitkaus kaimynu, aš režisierių pažinau trijuose asmenyse. Jau anksčiau žinojau, kad tai menininkas, mūsų kultūros turtas. Totoriškyje įsitikinau, kad tai – savo sklype besikuičiantis žmogus, beveik žemdirbys. Ir pagaliau J. Vaitkus – žmonos Elvyros vyras. Štai čia ir yra didžiausia problema”, – užsiminė A. Uleckas.
