Panašu, kad šį reglamentą geriausiai išmano Seimo kanceliarija – vėliavos čia plaikstosi taip, kaip ir turėtų: pirmiausia – trispalvė, tada – herbu siuvinėta istorinė ir, galiausiai – mėlynas ES žvaigždynas.
Prie Prezidentūros veikiančios Lietuvos heraldikos komisijos specialistė Agnė Railaitė portalui lrytas.lt aiškino, kad iš minėtų atvejų įstatymą ignoruoja tik Užsienio reikalų ministerija: „Visoms valstybinėms institucijoms privaloma iškelti trispalvę“.
Situaciją apsunkina tai, kad vieni valdininkai rūpinasi vėliavų kabinimu, o priežiūra ir tikrinimu, ar tai daroma nenusižengiant įstatymams – jau kiti. Heraldikos komisija realios galios neturi. „Mes tik konsultuojame, patariame, ir, jei patys pastebime pažeidimų, užeiname ir tai pasakome, bet galios bausti neturime“, – pasakojo A. Railaitė.
Sostinėje, kaip ir kitose savivaldybėse, valstybės simbolius prižiūri Viešosios tvarkos skyrių specialistai. Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė portalui lrytas.lt sakė, kad Vilniuje dažniausiai tikrinama šventinėmis dienomis. Pastaraisiais metais tokių atvejų, kai vėliavos nebuvo iškabintos, pasitaikė vos keli.
ES vėliavą privaloma kabinti tik oficialių vizitų ir renginių metu. „Nuolat ją privalu iškelti tik diplomatinėms įstaigoms“, – patikslino A. Railaitė.
Istorinės vėliavos, vaizduojančios baltą šarvuotą raitelį raudoname fone, plevėsuoti ant valstybinių įstaigų kasdien irgi neturi – jas pakanka iškelti svarbių datų, tokių kaip vasario 16-oji ar kovo 11-oji. Kiekvieną dieną vieną seniausių Europoje herbų galima išvysti tik ant sostinės Valdovų rūmų, Trakų pilies bei Karo muziejaus skverelyje Kaune.
