Donorų konferencija sustabdė finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui

Ignalinos AE uždarymo sunkumai – pranašiškas ženklas senų jėgainių besiruošiančiai atsisakyti Europai Naujienų agentūra The Associated Press (AP) rašė, kad trijų sovietinėmis technologijomis pastatytų atominių elektrinių Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje uždarymui jau išleista apie 2 mlrd. eurų, kurių pusė atiteko sudėtingiausiai Ignalinos jėgainei. „Trys šalys iš naujo įvertino, jog galutinė kaina sieks 5,3 mlrd. - lyginant su 4 mlrd. eurų pradžioje -, ir į ją neįskaičiuota sunkiausia užduotis, reaktoriaus šerdies išardymas. Buvo planuota, kad šis darbas turėtų būti baigtas tarp 2025 ir 2035, bet jis gali užtrukti kur kas ilgiau ir kainuoti daugiau. Tai nerimą keliantis pranašingas ženklas Europos Sąjungai, planuojančiai jog iki 2025 metų bus uždarytas trečdalis iš 143 jos šalyse narėse veikiančių reaktorių“, - rašė AP. Uždarymo procesus stabdo neaiškios sutartys, komerciniai ginčai, pasikeitimai vadovybėje ir ilgai užtrunkantys prižiūrinčių institucijų veiksmai. Ekspertų teigimu, atominių elektrinių uždarymas, atrodo, bus žymiai brangesnis nei buvo manyta anksčiau „turint omenyje patirties trūkumą visame pasaulyje ir branduolinių jėgainių valdytojų polinkį nepakankamai įvertinti uždarymo kaštus tam, kad nauji projektai atrodytų patrauklesni“. „Ekspertai nurodo ir dar vieną nerimo šaltinį: tik keli reaktoriai pasaulyje buvo visiškai išardyti, o tai reiškia, kad šis procesas iš esmės yra neištirta teritorija. Pavyzdžiui, reaktorių šerdžių išardymas sukurs dar nežinomas kliūtis ir pavojus turint omenyje, koks radiacijos lygis yra jose“ - rašoma publikacijoje. Jungtinės Karalystės Grinvičo Universiteto energetikos ekspertas Stevenas Thomas (Stivenas Tomas) teigia, kad šerdims išardyti reikės robotų, kurie dar net neišrasti. „Robotai, kuriuos turime šiuo metu, to nepadarytų, nes nuo tokio radiacijos lygio jie išprotėtų“, - cituojamas mokslininkas. Didžiausiu jėgainės uždarymo iššūkiu vadinamas panaudotas branduolinis kuras. „Jis itin radioaktyvus ir toks išliks tūkstančius metų. JAV ir kitur tai politinė bomba, kadangi nė viena valstija ar apygarda nenori jo saugoti. Prancūzija renkasi perdirbti kurą tolimesniam panaudojimui reaktoriuose, tuo metu Švedija ir Suomija laidoja jį statinėse giliai po žeme“, - teigė AP. Pažymima, kad neveikiančios jėgainės gali tapti ir teroristų ar branduolinių medžiagų kontrabandininkų taikinių. Tiesiog apleisti kompleksus su viduje glūdinčia radiacija nėra išeitis. Tačiau pabrėžiama, kad „turint omenyje milžiniškas išlaidas kai kurios Vyriausybės renkasi tempti uždarymo procesą daugelį dešimtmečių“. „Aiškėja, kad Ignalina bus sunki pamoka Europai: viena yra sustabdyti atominę jėgainę, tačiau visiškai kitoks galvosūkis yra atsikratyti to, kas lieka“, - rašė AP. Ignalinos AE buvo sustabdyta 2009 metų pabaigoje. Tolesniems jos uždarymo procesams 2014-2017 metais siūloma skirti 210 mln. eurų (725,1 mln. litų) Europos Sąjungos paramos. Lietuva teigia, kad to nepakanka.