Serialo „Rojus Lietuvoj“ herojui gyvenimas virto pragaru

Menininkas panoro pats jose dalyvauti, stebėti, kaip pirkėjai varžosi dėl jo būsto ramioje Jeruzalės vietoje. „Jau išvaržė. Jausmas nekoks“, - prisipažino praėjus porai valandų po varžytynių A. Arkauskas.

Bute, kuris jam nebepriklauso, gulėjo į ryšulius surištos daug kartų vartytos pasaulinės literatūros bibliotekos knygos, enciklopedijų tomai. Išsikraustyti buvo paruošti ir kiti daiktai.

Į kur kelsis aktorius, šiuo metu rodomame televizijos seriale „Rojus Lietuvoj“ vaidinantis energingą sodininkų bendrijos pirmininką?

„Į niekur“, - skėstelėjo rankomis A. Arkauskas. Glausis pas pažįstamus, bet visą laiką būti amžinu žydu, kaip jis sako, labai sunku.

Netekus per visą gyvenimą uždirbto turto dar liks didžiulės skolos bankui. Skolos jį išskyrė su žmona Aušrine, skolos į gatvę veja ir kartu su juo gyvenantį penkiolikmetį sūnų Juozą.

A. Arkauskas mažiausiai nori kalbėti apie pinigus. Tokių istorijų kaip jo - tūkstančiai. Prieš sunkmetį įkeitė butą, už gautą 700 tūkst. litų paskolą įsigijo kelis žemės sklypus. Juos rengėsi parduoti, o vieną pasilikti namo statybai.

Nekilnojamojo turto kainos krito ir A. Arkauskas liko prasiskolinęs bankui.

„Mane supančiojo visam gyvenimui. Ir visą gyvenimą liksiu kaltas, kad vaikams negaliu padėti, pastatyti jų ant kojų“, - graužėsi A. Arkauskas.

Jis lauksiąs, kol sūnus pabaigs klasę toje pačioje mokykloje. Jo duktė Ieva Simona - studentė.

Aktorius žino, kad tokiomis sunkiomis gyvenimo akimirkomis užsimiršti padeda darbas. Bet parduotame bute rišti knygų ryšulius - ne pats geriausias užsiėmimas. Toks darbas skaudžiai primena, kad esi benamis. Juk kiekviena knyga - tai vis prisiminimas.

„Beviltiška. Ir užsienyje tik juodadarbiu galėsiu būti“, - vėl į juodą neviltį grimzdo aktorius.

Kai A. Arkauskas suprato, kad praranda butą, nelaimėlis savivaldybės paprašė socialinio būsto. Tačiau valdininkai leido suprasti, kad greitai jo nesitikėtų, nes eilėje laukia 6 tūkst. žmonių.

A. Arkausko manymu, iš tų šešių tūkstančių tikrai bus nemažai tokių, kurie viską mes ir išvažiuos į užsienį. Tad greitai nutils džiugios kalbos, kad Vilnius - vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriuose gyventojų skaičius ne mažėja, o auga.

Liūdną ateitį patvirtino ir pas A. Arkauską apsilankiusios vaikų teisių apsaugos specialistės žodžiai. Pirmiausia tikrintoja atvėrė šaldytuvo duris ir apžiūrėjo ar jame yra maisto.

Kai A. Arkauskas paklausė, ką jam ir penkiolikmečiui sūnui toliau daryti, tikrintoja tyliai patarė: „Išvažiuoti.“

A. Arkausko trijų kambarių butą antstolė Brigita Palavinskienė pardavė dvigubai pigiau nei jis buvo įkainuotas prieš sunkmetį - už 200 tūkst. litų. Ji tvirtino, kad įstatymams nenusižengta. Jie leidžia į gatvę išmesti ir nepilnamečius gyventojus.

Antstolės žodžiais, tokių atvejų jau pasitaikė, nors anksčiau pirkėjai vengdavo varžytinėse parduodamų butų, kuriuose gyvendavo nepilnamečiai. Iškraustyti tokius gyventojus būdavo sunkiau.

Tuo tarpu A. Arkauskas sakė sutikęs vos vieną pirkėją, dar nepraradusį žmoniškumo. Apžiūrėti jų buvo atėję kelios dešimtys, bet tik vienas paklausė: „Jeigu aš nupirkčiau butą, ar man atleisite? Ar išsikraustydamas jūs neprakeiksite buto, ar galėsiu jame ramiai gyventi?“

Iš pradžių A. Arkauskas įsileisdavo visus. Bet kai įgriso savaitgalių vizitai, prieš užtrenkdamas duris menininkas pajuokaudavo: „Šiandien zoologijos sodas uždarytas. Važiuokite beždžionių pažiūrėti Į Kauną.“

Pasak menininko, visi pirkėjai žinojo, kad domisi butu su žmogaus nelaime. Ir daugumai į tai buvo nusispjauti.

Kaip dabar skamba pavadinimas „Rojus Lietuvoj“? Taip seriale vadinama sodininkų bendrija, kurios pirmininką Jurgį Petrauską vaidina A. Arkauskas.

„Labai gerai. Štai koks rojus Lietuvoj. Kaip tik skambino serialo scenarijaus autorius Bronius Bušma, sako, neskubėk išbėgti, nes bus „Rojaus Lietuvoj“ tęsinys“, - šyptelėjo aktorius.

„Rojuje Lietuvoj“ vaizduojama sodininkų bendrija, kažkada sovietų laikais buvusi kolektyviniais sodais. Sodai ir tebėra, tik į sovietinius kolektyvinius sodus jie jau mažai panašūs. Daugelyje sklypų vietoje medinių pajuodusių ir suklypusių pastatų stūkso mūriniai gyvenamieji namai.

Tokių „rojų“ ir aplink Vilnių yra daugybė. O A. Arkausko vaidinamas bendrijos pirmininkas labai reiklus, aktyvus, nenuilstančios dvasios žmogus.

Aktorė ir režisierė Violeta Podolskaitė praėjusios savaitės Vilniaus miesto tarybos posėdyje siūlė, kad prie praktiško gyvenimo neprisitaikiusiems menininkams būtų sudaryta atskira eilė būstui gauti.

Ne vienas jų yra įklimpęs į skolas, vienišas. Pavyzdžiu tarybos narė V. Podolskaitė minėjo ir Lietuvą garsinantį režisierių Gytį Lukšą, kuris gyvena pusrūsyje.

Anot V. Podolskaitės, nepritampantiems menininkams reikėtų sukurti savotišką bendriją, kad jie išvengtų girtuoklių, buvusių kalinių kaimynystės, kuriems skiriami socialiniai būstai.