„Su nerimu laukiame kiekvieno pavasario, kai apsiskraido bitininko J. Šantaro bitės, ir vėliau iki rudens trunkančio jų medunešio.
Galybė bičių skraido po kaimynų namų valdas ir teršia kiemų, laiptų dangas, namų fasadus, langus, skalbinius, automobilius, aplimpa gyventojų įrengtus baseinėlius. Tapo nemiela būti savo kieme, o kartais reikia slėptis ir už durų.
Pasitaiko atvejų, kai bitės ir įgelia, o bitininko kaimynystėje gyvena jų įkandimui alergiškų mažamečių vaikų.
Ar galima mieste, gyvenamojoje teritorijoje, laikyti tokį didelį bityną? Ar bičių produkcijos apdorojimo linija galima sandėlyje, gyvenamajame name?
Kodėl bitininkas veisia ir gydo savo bites čia, mieste, nors giriasi, kad jo bičių avilių yra net keliuose rajonuose, kad turi prisipirkęs sodybų? Ar kai kurios bičių ligos negali pakenkti kitų bitininkų bitėms ar net žmonėms?” – klausiama skunde.
Pasirašiusieji skundą tikina su pačiu J. Šantaru bendros kalbos nerandantys jau keletą metų: bitininkas visiems įrodinėja, kad jo bitės negelia ir nedaro nieko bloga, o visos kalbos yra tik pavydžių kaimynų pramanai.
Naujų taisyklių nepatvirtino
Ukmergės rajono savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri per kelias savaites parengė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių savivaldybės teritorijoje pakeitimo projektą.
Taisyklės buvo papildytos reikalavimais bitynams – numatyta, kad rajono sodininkų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse galima laikyti ne daugiau kaip 3 bičių šeimas vienoje namų valdoje.
Tačiau neseniai vykusiame rajono tarybos posėdyje naujos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklės nebuvo patvirtintos – svarstymas atidėtas vėlesniam laikui.
Rajono meras Algirdas Kopūstas taip pasielgė atsižvelgęs į posėdžio išvakarėse gautą Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento Algirdo Skirkevičiaus laišką.
Atakos – kaip siaubo filme
„Kam mūsų valdžia atstovauja – gyventojams ar bitininko interesus ginančiam Bitininkų sąjungos prezidentui?
Jau kelerius metus esame tapę bitininko J.Šantaro įkaitais ir kenčiame nuo jo bičių.
Šių vabzdžių pulkai mus atakuoja kaip kokiame siaubo filme maždaug nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio”, – kalbėjo Krekšlių gatvėje 13-uoju numeriu pažymėtame name gyvenanti 42 metų Jūratė Dunčienė.
Jos šeimos namo kiemas ribojasi su J.Šantaro valdomis. Šiltuoju metų laiku nuo atsitrenkiančių bičių net skamba vitrininiai J.Dunčienės namo langai, o kiemas ūžia nuo jų dūzgimo.
Pasak namo šeimininkės, langus ir kieme stovinčius tris automobilius reikia plauti kasdien. Priskretusias rudas vaško dėmės tenka kruopščiai nušveisti.
Apie išskalbtų drabužių džiovinimą lauke moteris jau pamiršo. Kita kaimynė, ant lauko džiovyklės sukabinusi skalbinius, juos būtinai uždengia rankšluosčiu.
Ginčai prasidėjo neseniai
J.Dunčienė tikino, kad bitininko kaimynystėje gyvena jau daugiau nei dešimtmetį ir niekada su juo nei labai pykosi, nei draugavo. Apie J.Šantaro bites jos šeima žinojusi ir neprieštaravusi, kad jos ten būtų laikomos.
„Jų nebuvo tiek daug ir jos netrukdė gyventi. Bičių kasmet ėmė daugėti prieš 2–3 metus, kai kaimyno kieme iškilo naujos gamybinės patalpos.
Skundus dėl bičių daromos taršos J.Šantaras praleidžia pro ausis ir pataria, pavyzdžiui, mašinas plauti, kai iškrinta rasa – apie 4–5 valandą ryto, taip pat saugoti vaikus, kad jie bičių neužmintų.
Jis visiems kaimynams vis mėgsta pabrėžti, kad kaip verslininkas valstybei sumoka didelius mokesčius, bet mes juk irgi tokie patys mokesčių mokėtojai”, – teigė ukmergiškė.
Įžvelgia tiktai pavydą
„Jie man pavydi. Kol su Europos Sąjungos parama nebuvau pasistatęs ir įsirengęs gamybinių patalpų, niekas nesiskundė.
O kai šįmet savo vaikams nupirkau naujus automobilius – sūnui už beveik 200, dukrai už 100 tūkstančių litų, kilo toks skandalas, kad nors pasikark”, – tvirtino Lietuvos bičių karaliumi vadinamas 64 metų J.Šantaras.
Bitininkas teigė surinkęs 28 Krekšlių gyventojų, kurie neprieštarauja dėl jo sklype laikomų bičių šeimų, parašus.
Putinų gatvės 4-uoju numeriu pažymėtoje 41 arą žemės užimančioje jo namų valdoje telpa tūkstančio kvadratinių metrų ploto gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, daugiau nei 500 kvadratinių metrų ploto sandėlis, gamybinės patalpos ir apie 200 ryškiaspalvių avilių.
Bitininkas tikina, kad tai tik maži, bičių motinėlėms brandinti skirti aviliai.
„Juose yra tik po saują bičių, jos skraido mažai. Niekur nedraudžiama laikyti šių bičių motinėlėms poruoti skirtų aviliukų.
Po kaimynų skundų palikau čia tik 5 didelius bičių šeimų avilius, o visus kitus išvežiau iš miesto”, – tikino J.Šantaras. Kiek čia tų avilių buvo? Daug. Apie 80 didelių ir apie 200 mažų.
Skraido milijonai vabzdžių
Nesunku suskaičiuoti: jei viename dideliame avilyje dūzgia viena bičių šeima – apie 80 tūkstančių bičių, o veisti skirtame mažame avilyje – apie tūkstantį, šią vasarą J.Šantaro namų valdoje iš viso jų skraidė beveik 6,5 milijono.
Bityne darbuojasi visa šeima – sūnus Rolandas, duktė Loreta ir žmona Nijolė. Šių metų rugsėjo mėnesį J.Šantaras deklaravo turįs 700, 37 metų R.Šantaras – 300, 33 metų L.Palavenienė – 100 bičių šeimų.
Bityno aviliai įkurdinti Ukmergės, Jonavos, Panevėžio, Anykščių ir Kėdainių rajonuose, iš viso – 40 vietovių.
„Iš Danijos ir Vokietijos atvežtos mūsų bitės yra vienos veislės, nepiktos, taikios.
Negaliu dabar įrodyti, kad jos negelia. Tam reikia sulaukti vasaros ir įsitikinti.
Ar jos teršia aplinką? Nebent pavasarį apsiskraidydamos. Bet, sutikite, tai daro ne tik bitės – ir musės, ir varnos gali apdergti”, – kalbėjo J.Šantaras.
Kad jo bitės nesilankytų kaimynų kiemuose, J.Šantaras jau dabar joms tveria beveik 3 metrų tvorą, iškasė ir vandens baseinėlį, kad saldžiai pamaitintos turėtų kur atsigerti.
„Jei rajono taryba nuspręs namų valdoje palikti tik 3 bičių šeimas, man bus labai blogai – sustos verslas, negalėsiu poruoti bičių motinėlių.
Beliks su visais mokesčiais persikelti dirbti į kitą rajoną. O aš esu geras mokėtojas.
Vien šįmet per pirmąjį pusmetį sumokėjau 40 tūkstančių litų pridėtinės vertės mokesčio”, – teigė bitininkas.
Nors žiemą bitės snūduriuoja aviliuose, Ukmergėje dėl jų verda aistros. „Vilnius turi Santariškes, o Ukmergė – Šantariškes. Nesuprantame, ar mes bityne gyvename, ar bitynas atsirado nuosavų namų kvartale”, – piktinosi Krekšlių kvartalo gyventojai.
Pažeidimų nerado
Ukmergės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algimantas Kalesnykas J.Šantaro bityną per pastaruosius penkerius metus tikrino du kartus ir abiem atvejais nustatė, kad bitynas tvarkingas.
Šįmet Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patikrinus rugpjūčio mėnesį iš bityno paimtus mėginius nerasta jokių bitėms būdingų ligų.
Lietuvos bitininkų sąjungos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 6700 bitininkų, jie turi apie 9 tūkstančius bitynų, o juose yra apie 144 tūkstančius bičių šeimų.
Ukmergės rajone yra 90 bitininkų, laikančių apie 3,6 tūkst. bičių šeimų.
Pasiūlė išsiaiškinti teisme
Algirdas Skirkevičius
Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas
„Bitininko J.Šantaro ūkis yra vienas stambiausių Lietuvoje, jame yra visa bitynui reikalinga korių lakštų liejimo, medaus sukimo, maišymo, fasavimo ir kita įranga. Tiek nėra įsigijęs nė vienas šalies bitininkas.
2010 metais Žemės ūkio ministerijos komisija J.Šantaro bityną pripažino pažangiausiu bitininkystės ūkiu šalyje. Rajono valdžia turėtų didžiuotis ir supažindinti rajono svečius su J.Šantaro bitynu, mąstyti, kaip šiam bitininkui padėti, ir jį palaikyti.
Aišku, kad bitės neturi niekam trukdyti. Tačiau žmonėms reikėtų suprasti ir tai, kad bitė – ne karvė, kurią gali pririšti. Jos sugeba skraidyti net 7 kilometrų spinduliu. Jei bityne pastatyta aukšta ištisinė tvora, bitės pakils ir skris virš jos nusileisdamos tik ten, kur yra nektaro šaltinis.
Bitės aplinką teršia tik pavasarį ir tai paprastai vyksta tik kelias dienas. Netikiu, kad tai vyksta nuolat, kažkas čia ne taip, labai keista. Gal kokia juoda katė perbėgo kelią tarp J.Šantaro ir jo kaimynų?
Visi ginčai tarp bičių laikytojo ir jų nelaikančių asmenų ar kaimynų dažniausiai iškyla dėl kurios nors pusės piktybiškų ar nesąžiningų veiksmų. Tai reikėtų aiškintis teisme.
Dėl vieno konflikto ar nesutarimų jokiu būdu neturi kentėti niekuo dėti bitininkai.”
