Prokurorų prašymą leisti panaikinti parlamentarų Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinę neliečiamybę nagrinėjusi laikinoji Seimo komisija nesurado tam kliūčių.
Tiesa, toks sprendimas komisijoje priimtas vos vieno balso persvara.
Manoma, jog ir balsavimas Seimo salėje gali būti įdomus. Užkulisiuose net buvo lažinamasi, ar užteks balsų priimti nutarimą dėl „darbiečių” neliečiamybės panaikinimo.
Bausmės už galimas finansines machinacijas siekiančiam išvengti V. Uspaskichui ir jo bendražygiams sunkiai sekasi išsklaidyti virš jų galvų kabančius juodus debesis, kurie pastaruoju metu vis labiau tirštėjo.
Pinigų kilmė – paslaptis
Naujomis spalvomis juodosios buhalterijos byla atsiskleidė, kai Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas pateikė schemas, kuriose parodyta, kaip judėjo šios partijos pinigai.
Teigiama, kad apie juodąją kasą partijoje žinojo daug žmonių, bet raktus nuo jos turėjo tik keli. Viena jų – į Seimą išrinkta V. Uspaskicho patikėtinė V. Vonžutaitė. Per ją pinigai atkeliaudavo į partiją, tik su jos žinia jie ir buvo išleidžiami.
Tik V. Vonžutaitė, V. Uspaskichas ir gal kiek vėliau prie juodosios buhalterijos prileistas V. Gapšys gali žinoti gausiai į partijos kasą plaukusių juodųjų pinigų kilmę, bet jie kol kas atsisakė duoti parodymus.
Prokurorai tvirtino, kad pajamų šaltinių partija turėjo daug ir įvairių. Kai ką teisėsaugai pavyko atsekti, bet didžioji dalis pajamų šaltinių dar nežinomi.
Bendrovės mokėjo duoklę
Vis dėlto iš kai kurių Seimo komisijos narius pasiekusių juodosios buhalterijos kasos pajamų ir išlaidų orderių galima susidaryti vaizdą apie plačius užmojus.
Susidaro įspūdis, kad Darbo partijos veikėjai nesibaimino, kad jų tvarkoma dviguba buhalterija gali sudominti pareigūnus.
Todėl prie kai kurių įrašų apie iš bendrovių gautus pinigus net pažymėta, kad tai – 5 proc. dydžio duoklė.
Regis, tiek teko sumokėti ir bendrovei „Paliūtis”.
Tiesa, neperšlampamos avalynės ir laistymo žarnų gamyba užsiimanti įmonė, kaip matyti iš rastų dokumentų, 2006 metų balandį partijai galimai atseikėjusi 48 tūkst. litų, neliko nuskriausta. Netrukus po to per Darbo partijos kontroliuojamą Ūkio ministeriją verslininkai gavo ES paramą – daugiau kaip 690 tūkst. litų.
Tuo metu šiai ministerijai vadovavo vienas partijos lyderių Kęstutis Daukšys.
Po „aukos” – ES parama
Dešimtimis ir net šimtais tūkstančių litų Darbo partijos juodąją kasą pildė ir kitos Ūkio ministerijos skirstomą ES paramą gavusios bendrovės. Jų sąrašas gana ilgas.
Antai tų pačių metų gegužės mėnesį Ūkio ministerija bendrovei „Parama” atseikėjo 3 mln. litų. Todėl nekeista, kad šios bendrovės pavadinimas įrašytas ir Darbo partijos juodosios buhalterijos knygoje. Prie šios bendrovės pavadinimo įrašyta, kad ji partijai skyrė 150 tūkst. litų.
Kaip matyti iš dokumentų, bendrovė „ERRA ir KO” į partijos kasą 2006 metų kovą įmokėjo 90 tūkst. litų. Netrukus, gegužę, ūkio ministro įsakymu šiai bendrovei buvo atseikėta 1,8 mln. litų parama.
Bendrovė „Nagisa” gavo 3,4 mln. litų, atitinkamai ir jos „auka” partijai didesnė – 170 tūkst. litų. O štai 13,5 mln. litų paramą gavusi bendrovė „Jūrės medis” partijai skyrė 650 tūkst. litų.
Pinigus teko grąžinti
Tačiau ne visoms partijai pinigų skyrusioms bendrovėms pavyko gauti ES paramą.
„Darbiečių” šešėliniuose dokumentuose, kurie, beje, buvo pildomi tvarkingai, nurodoma, kad, pavyzdžiui, bendrovė „Senovė” partijai 2006 metų kovo mėnesį skyrė 200 tūkst. litų. Tačiau gegužės mėnesio kasos išlaidų orderyje rašoma, kad šie pinigai bendrovei buvo sugrąžinti.
Dokumente nurodoma, esą šie pinigai buvo išduoti kažkokiam Evaldui.
Spėjama, kad jis šiuos pinigus turėjo grąžinti įmonei, nes ji negavo planuotos paramos. Dar 400 tūkst. litų teko grąžinti ir, kaip spėjama, bendrovei „Somlita”.
Paskolos – be procentų
Dalį partijos finansavimo šaltinių sunku nustatyti.
Juodosios buhalterijos dokumentuose kai kurie „darbiečių” donorai užšifruoti.
Neaiškūs ir visi iš juodosios kasos sušelpti asmenys. Vis dėlto manoma, jog tai su partijos vadovybe susiję veikėjai.
Įtariama, kad kai kuriems jų vokeliuose buvo mokamos ne tik algos ar premijos, bet ir suteikiamos beprocentės paskolos. Kartais jos siekdavo ketvirtį milijono litų.
Iš į apskaitą neįtrauktų lėšų darbo užmokesčiui partija per mėnesį išleisdavo bemaž 40 tūkst. litų.
Solidžiausia 4,5 tūkst. litų alga buvo išmokama V. Vonžutaitei.
Darbo partijos vicepirmininkas V. Gapšys, kaip matyti iš paskelbtų įrašų, gaudavo 3,5 tūkst. litų. Iš neoficialios jo algos tuomet dar buvo atskaičiuojamos išlaidos telefonui.
Partijos buhalterės uždirbdavo nuo 1,2 iki 1,7 tūkst. litų. Viena jų – Nijolė Steponavičiūtė – sutiko bendradarbiauti su teisėsauga. Moteris teisme yra pripažinusi, kad yra mokėjusi neoficialų darbo užmokestį partijos žmonėms, tarp jų – ir V.Gapšiui.
Šelpdavo ir parlamentarus
Gali būti, kad V. Gapšys iš juodosios kasos gautus pinigus paskirstydavo ir bendražygiams Seime.
Kasos išlaidų orderiuose užfiksuota, kad iš Vytauto pinigų gavo Loreta (manoma, kad tai gali būti Loreta Graužinienė), Jagminas (buvęs Seimo narys Jonas Jagminas), Draugelis (Vytautas Draugelis) ir kiti.
Tačiau pati parlamentarė neigia gaudavusi pinigų.
„Ponia Loreta jokių išmokų negavo. Ponia Loreta tik mokėjo partijai nario mokestį – 10 proc. Seimo nario algos”, – paklausta, kas gali būti juodojoje buhalterijoje minima ponia Loreta, „Lietuvos ryto” televizijai pareiškė L. Graužinienė.
Kasos išlaidų orderiai rodo, kad 20 tūkst. litų buvo išmokėta tuomečiam Seimo nariui Juozui Jaruševičiui.
Beje, apie šiam buvusiam parlamentarui neoficialiai išmokėtus pinigus 2006 metais kalbėjo pats V. Uspaskichas.
Darbo partijos vedlys tai padarė, kai skilus šios partijos frakcijai J. Jaruševičius perėjo į Viktoro Muntiano pusę.
Tuomet jam buvo priminta apie 30 tūkst. litų pašalpą, kurią jis žadėjo sugrąžinti. Pinigų iš V. Uspaskicho parlamentaras tvirtino paprašęs dėl ligos.
Įtarimai dėl milijonų
* Įtariama, kad juodoji buhalterija Darbo partijai padėjo nuslėpti daugiau kaip 25 mln. litų pajamų ir daugiau kaip 23 mln. litų išlaidų.
* Taip galėjo būti išvengta sumokėti į biudžetą 3,8 mln. litų mokesčių ir įmokų.
