Su niekuo nepasitaręs ministras suraitė laišką anglų kalba. Dėl jo pasekmių dabar tenka laužyti galvą ne tik jo įpėdiniui, bet ir visai naujajai Vyriausybei.
A. Sekmokas leido sau valstybės vardu paprašyti ES, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas laikinai būtų sustabdytas – esą tik tai gali priversti Lietuvą ir kompaniją „Nukem Technologies”, kuri vykdo uždarymo darbus, vėl sėsti prie derybų stalo.
Per ketverius metus ministras, taip ir nesugebėjęs išspręsti konflikto su rusų valdoma Vokietijos bendrove, dabar šovė kontrolinį šūvį – nebus manęs, bet nebus ir pinigų. O jūs žinokitės.
Elektrinės uždarymo fondo finansuotojai jau senokai trypčioja – kaip čia Lietuvai mandagiau pranešti apie tai, kad neduos pinigų. Taigi A.Sekmokui už tokį laišką galėjo net padėkoti.
O dėkingi atsiuntė ir laišką-atsakymą. Bet jau ne ministrui, o visai Lietuvai – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas stabdomas. Ir nepamiršo parašyti, kad tai daroma pačios Lietuvos prašymu.
Finansuotojai dabar galės ramiau sėstis prie Kalėdų stalo nelaužydami galvos dėl to, iš kur imti pinigų tiems atominiams lietuviams.
Naujasis ministras J. Neverovičius dar guodžiasi, kad pinigai niekur nedings, jie tik įšaldomi. O Kainų komisijos vadovė D. Korsakaitė jam sufleruoja – AE teks uždarinėti iš surinktų įmokų už elektrą, kitaip sakant, už monstro gaišeną mokėsime visi.
A. Sekmokui liks tik šypsotis į ūsą: kas netikėjo, kad galiu sukelti revoliuciją energetikos fronte?
