Antradienį Seimas svarstė 2013 metų biudžeto projektą. Jį parengė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, o papildė naujojo premjero Algirdo Butkevičiaus komanda. Tai – pirmasis biudžetas nuo krizės pradžios, kuriame valstybės išlaidos nėra karpomos.
Biudžetas Seime svarstomas iš esmės be trijų valdančiosios koalicijos partnerių - Darbo partijos, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos paramos. Vienas iš socialdemokratų lyderių Gediminas Kirkilas sakė, kad toks žingsnis - tai politinių partnerių pabaksnojimas prieš antradienį Seime vyksianti teisinės neliečiamybės panaikinimą trims Darbo partijos nariams.
Socialdemokratų lyderis A. Butkevičiaus taip komentavo situaciją: „Nesijaudinkite, ketvirtadienį Seimo narių protas pradės veikti ir biudžetą priimsime“. Premjeras tikino, kad šios dienos „darbiečių“ sprendimai svarstant biudžetą nėra susiję su artėjančiu balsavimu dėl V. Uspaskicho, V. Gapšio ir V. Vonžutaitės teisinės neliečiamybės.
Antradienį Seimas nusprendė, kad kitų metų biudžetas bus tvirtinamas ketvirtadienį. Šis sprendimas priimtas daugiausiai valdančiųjų socialdemokratų ir opozicinių konservatorių bei Liberalų sąjūdžio balsais. Už tai balsavo 73 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 48 parlamentarai. Tarp susilaikiusių - „tvarkiečiai“, „darbiečiai“, „lenkai“, „Drąsos kelio“ frakcija, vienintelį Seime valstiečius atstovaujanti Rima Baškienė bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai. Prieš siūlomą biudžeto projektą balsavo „tvarkietis“ Remigijus Ačas, liberalas Eugenijus Gentvilas, ir trys „darbiečiai“ Sergej Dmitrijev, Dangutė Mikutienė ir Viktoras Uspaskichas.
A. Kubilius gyrė kairiuosius
Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų politikai pabrėžė, kad džiaugiasi, jog naujoji valdžia mažai koregavo jų parengtą valstybės biudžeto projektą.
„Aš asmeniškai raginsiu balsuoti už šį biudžetą, kurį parengė mūsų Vyriausybė, o naujoji dar nespėjo sugadinti. Aš galiu tik įsivaizduoti, kaip toks biudžetas būtų kritikuojamas, jei kairieji šiuo metu būtų opozicijoje. Tokių politinių pokyčių nauda ta, kad Lietuvos kairieji bent trumpam pamiršo populistinę retoriką ir spaudžiami valdžios atsakomybės suprato fiskalinės drausmės būtinybę“, - iš Seimo tribūnos rėžė naujasis opozicijos lyderis A. Kubilius.
„Džiaugiamės, kad naujoji Vyriausybė savo darbų nepradėjo išpuoliais prieš biudžetą. Tai būtų neprotinga. Kitų metų biudžetas bus įtemptas, jis ir toliau vykdomas ekonominės recesijos sąlygomis“, - sakė liberalas Kęstutis Glaveckas.
„Žinau viena – net jei po pirmojo pusmečio ir bus perskirstomi asignavimai, tarkime, dėl socialinių dalykų, tai fiskalinės drausmės bus griežtai laikomasi“, - pristatydamas biudžeto projektą pabrėžė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Seime - pareigūnų protestas
Valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas būdavo dramatiškas politikos spektaklis. Jame aktyviai dalyvaudavo prieš keletą savaičių miręs aštrialiežuvis parlamentaras Julius Veselka. Tačiau šiemet tikėtasi kitokio scenarijaus - naujoji parlamento valdančioji dauguma lyg ir turi pakankamai balsų, kad projektas būtų priimtas be netikėtumų.
Sukelti aistrų per biudžeto svarstymą žadėjo pareigūnai. Antradienį prie Seimo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas surengė protesto akciją dėl nepakankamo vidaus reikalų sistemos finansavimo. „Reformai reikalingas finansavimas. O kitų metų biudžeto projekte tam skirtų pinigų mes kol kas nematome“, - apie problemą sakė susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelas.
Į Seimą atvyko apie keliolika policijos pareigūnų ir ugniagesių gelbėtojų. Jie stebėjo biudžeto projekto svarstymą.
Finansavimas teisėsaugos institucijoms bus didinamas, tačiau palaipsniui – tai žadėjo finansų ministras R. Šadžius, atsakydamas į Darbo partijos politiko Artūro Paulausko klausimą apie Specialiųjų tyrimų tarnybos finansavimą.
Didžiausia biudžeto dalis - socialinei apsaugai
Naujoji Vyriausybė kartu su biudžetu teikia siūlymą minimalią mėnesio algą nuo 850 litų didinti iki 1000 litų.
Iš viso kitais metais valstybė ketina išleisti 35,9 mlrd. litų. Išlaidos viršys pajamas maždaug 3 mlrd. litų. Tai prilygsta apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Daugiausia - net du penktadaliai biudžeto - teks socialinei apsaugai. Beveik trečdalis jo teks švietimui ir sveikatos apsaugai.
Visos likusios sritys dalinsis trečdalį biudžeto.
Valdininkų darbo užmokesčiui numatyta išleisti apie 3 procentus valstybės biudžeto.
Į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitais metais numatoma surinkti 21,4 mlrd. litų. Išleisti - 740 mln. litų daugiau. Šiuos biudžetus sudaro pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno mokesčiai, o taip pat akcizai.
Taip pat bus gauta ir išleista 7,6 mlrd. litų Europos Sąjungos paramos.
Į „Sodros“ biudžetą planuojama surinkti 9,7 mlrd. litų, o išleisti 11,4 mlrd. litų, taigi šio biudžeto išlaidos pajamas viršys 1,7 mlrd. litų. Šis biudžetas surenka socialinio draudimo bei sveikatos draudimo mokesčius.
Biudžetą planuojama patvirtinti ketvirtadienį.
