Vietoje, kur laikomi nuo visuomenės dėl nusikaltimų uždaryti jaunuoliai, pastaruoju metu daugėja šilumos ir rūpesčio. Keliasdešimt paauglių susitelkė rūpintis dviem šunimis, kuosa, žuvytėmis, keliomis katėmis, šešku ir šinšila.
Pasitikėjimą teko užsitarnauti
Mintis jaunus nusikaltėlius supažindinti su gyvūnais, pamokyti juos auginti ir rūpintis pataisos namų vadovybei ir GGA komandai kilo dar 2009 metais, kai nuo tilto Seredžiuje buvo numestas šuo Pipiras. Gyvūno drama sulaukė milžiniško atgarsio, o egzekuciją filmavusius jaunuolius pareigūnai surado itin greitai.
„Tuomet pagalvojome, kad į negerus dalykus linkusį jaunimą reikia šviesti ir auklėti. Susėdome, pasikalbėjome ir pabandėme. Tačiau kelias buvo ilgas ir sunkus. Ne vieną kartą paskaitų į įkalinimo įstaigą apie gyvūnus atvykę skaityti GGA specialistai iš klausytojų sulaukdavo tik tylos. Reikėjo nemažai laiko, kol paaugliai ėmė atvirai bendrauti“, - pasakojo GGA prezidentas Vytautas Gustaitis.
Bėgant laikui gyvūnais vis labiau besidomintys jaunuoliai sulaukė pasiūlymo savanoriauti prieglaudoje – maitinti augintinius, valyti voljerus, vedžioti gyvūnus, tvarkyti aplinką. V. Gustaitį, nustebino tai, kad jaunuoliai dirbo geriau už daugumą algas gaunančių darbininkų.
„Anksčiau atveždavo tai vieną, tai kitą šunį pas mus. Tačiau jie pabūdavo vos pora valandų. O būnat čia uždarytiems bendravimo su gyvūnais, šilumas labai trūksta. Tikrai nei suprantu, nei pateisinu tų, kurie su augintiniais elgiasi žiauriai. Taip negalima“, - sakė bausmę atliekantis Mantas.
Medieną užsidirbo
Galiausiai Kauno mechanikos mokyklos pedagogų padedami jaunuoliai nusprendė sumeistrauti GGA globotiniams būdas ir gultus. Tačiau iki dovanos atsiradimo teko nemažai padirbėti. Su Kauno urėdu bendraujantis nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų kolektyvas kartu su nuteistaisiais atliko nemažai reikalingų darbų – tvarkė miškus, valė griovius. Už tai miškininkai atsilygino mediena. Gavę medžiagų auklėtiniai sumeistravo keletą surenkamų būdų, gultų, namelių katėms.
„Daug kam nusibosdavo mokytis daryti standartinius baldus. Naujas iššūkis sulaukė didelio dėmesio. Niekam ne paslaptis, kad visi čia esantys svajoja grįžti namo. Todėl daryti būdas ir suteikti namus beglobiams gyvūnams norėjo daugelis“, - džiaugėsi įstaigos direktorius Markas Tokarevas.
Bendras darbas GGA specialistus ir bausmes atliekančius jaunuolius taip suartino, kad buvo nuspręsta keletui dienų įkalinimo įstaigoje apgyvendinti du šunis.
„Iš pradžių per stebėjimo kameras vis pažiūrėdavau, kaip vaikai elgiasi su augintiniais. Bijojau, kad neskriaustų. Tačiau rezultatas nustebino. Visi itin gerai rūpinasi gyvūnais, net maistą iš savo pinigų perka“, - pasakojo direktoriaus pavaduotoja Neringa Gudėnaitė.
Urzgia ant prižiūrėtojų
Cunamio rūpesčio ir meilės užgriūti šunys iškart susidraugavo su jaunuoliais. Ryšys pasidarė toks stiprus, kad šie ėmė saugoti savo naujuosius šeimininkus. Vienas iš šunų nedraugiškai sutinka ryte nepilnamečius pažadinti atėjusius prižiūrėtojus. Gyvūnas keletą kartų urzgė ant, jo supratimu, neprašytų svečių.
„Na, nemėgsta ji mentų, nieko čia nepadarysi“, - paklaustas apie kalės elgesį nekaltai šyptelėjo vienas iš nuteistųjų.
Toks šuns elgesys tapo nemaža problema. Todėl, jei bus nuspręsta leisti gyvūnams pasilikti įstaigoje, nakčiai bus sumontuoti specialūs voljerai. Itin stiprų kalinčių paauglių ryšį su globojamais gyvūnais parodė ir reakcija į žinią, kad gyvūnai gali būti išvežti atgal į prieglaudą.
Vienas iš bausmę bebaigiančių jaunųjų kalinių prašė GGA atstovų, jei šuns nebus leista pasilikti įkalinimo vietoje, būtinai iki bausmės pabaigos palikti prieglaudoje. Vaikinas žadėjo išėjęs į laisvę augintinį iškart pasiimti pas save.
„Auklėtinių elgesys su gyvūnai parodė, kad jų širdyse tikrai ne vien tamsa. Besirūpindami augintiniais jie tarsi atiduoda skolą už tai, kad kažką padarė blogo. Be to, tai puiki priemonė paskatinti jaunimą elgtis tinkamai, tobulėti. Visi puikiai žino, kad dėl netinkamo elgesio šunys bus išgabenti atgal į prieglaudą“, - pasakojo M. Tokarevas.
Įkalinimo įstaigoje esantiems vaikinams lengviau leisti dienas už grotų padeda ne tik šunys. Čia auginami ir graužikai, sparnuočiai, žuvys. M. Tokarevas prisimena, kaip kartą visa įkalinimo įstaiga gavo velnių, kad šeškas turėjo per mažai vandens.
„Tas šeškas kartą išvis kartą mums visiems baimės įvarė – negalėjo net pajudėti. Visi manėm, kad susirgo. Bet atvažiavę specialistai liepė mažiau šerti, nes gyvūnas buvo per storas“, - juokėsi M. Tokarevas.
