Jeigu infarktas žmogui smogs Vilniaus oro uoste, jam liks tik laukti.
Nors čia įrengtas kabinetas, kur teikiama skubioji pagalba, yra automatinis defibriliatorius, nėra įgudusių apsaugos darbuotojų, nebijančių prisiliesti prie mirštančiojo.
Todėl brangiausios minutės, kol dar įmanoma priversti širdį plakti, skiriamos telefono pokalbiams su greitąja pagalba.
Išgelbėjo stebuklas?
Tai, kad 28 metų Agnei Sveklaitei pavyko atsigauti iš klinikinės mirties, kuri ją ištiko Vilniaus oro uoste, stebuklu vadina ne tik šios klaipėdietės motina.
Jauna moteris vos per plauką liko gyva – Vilniaus oro uoste ją užklupo miokardo infarktas, dėl kurio išsivystė klinikinė mirtis.
Tačiau šio oro uosto tarnybų darbas kelia rimtų abejonių, ar tokių nelaimių pavyks išvengti ateityje, ypač kai Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai keleivių srautas smarkiai išaugs.
Staigios mirties atveju būtina taikyti automatinį defibriliatorių.
Tačiau šio oro uosto apsaugos darbuotojai ne tik nepuolė gaivinti jaunos keleivės, bet ir nesugebėjo parodyti, kur yra toks aparatas.
„Tai akivaizdus įrodymas, kad Vilniaus oro uostas nėra saugus medicinos prasme.
Mes turime taikyti tuos pačius gaivinimo standartus kaip ir visoje Europos Sąjungoje, jei norime būti civilizuota šalis”, – tikino Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas profesorius Pranas Šerpytis.
Medikas mano, kad patyrus infarktą Vilniaus oro uoste likti gyvam yra mažai vilčių. Tiek pat, kiek tuo atveju, jeigu panaši nelaimė įvyktų gatvėje.
Mat oro tarnybos nepasiruošusios pradėti gaivinti, kol dar nėra atvykusi greitoji pagalba.
Ne kartą stojo širdis
Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje besigydanti Agnė neprarado humoro jausmo.
„Kas čia darosi? Ar tapau žvaigžde?” – juokavo Klaipėdos socialinės paramose centre dirbanti Agnė, išvydusi žurnalistus.
Globojanti senyvo amžiaus žmones klaipėdietė nenori sirgti, nes žino, kad yra laukiama.
Šio centro darbuotojos, sužinojusios apie Agnės nelaimę, susiruošė į Vilnių, meldėsi Aušros vartų koplyčioje ir uždegė žvakių.
Agnės savijauta kasdien gerėja, nors buvo metas, kai gydytojai nedrįso užsiminti, kokia jos laukia ateitis.
„Pavojus praėjo, jauna moteris tikrai pasveiks, bet reikėjo milžiniškų pastangų, kad tokia viltis neužgestų”, – kalbėjo profesorius P. Šerpytis.
Į medikų rankas patekusi Agnė negali patikėti, kad jos būklė buvo labai sunki.
Skilvelių virpėjimas, infarktas, dėl kurio išsivystė klinikinė mirtis, sudėtingas gaivinimas, dėl deguonies bado prasidėjusi koma – apie savo dukters Agnės sveikatos būklę pasakodama 54 metų klaipėdietė Laima Sveklienė vis dar negali atsigauti nuo patirto šoko.
Suklupo oro uosto tualete
Agnės atostogos turėjo prasidėti Tenerifės saloje, o ne ligoninėje.
Tas gruodžio rytas jai ir jos motinai nebuvo kuo nors išskirtinis.
Lėktuvas iš Vilniaus į Barseloną turėjo pakilti 6 val. 40 min.
Iš Klaipėdos į Vilniaus oro uostą motina su dukterimi autobusu atvyko 3 val. 45 min. Jos iškart užsuko į tualetą.
„Tu eik į pirmą kabiną, aš – į antrą”, – patarė motina dukteriai. Staiga L. Sveklienė išgirdo keistą garsą – lyg kas būtų iš skausmo aiktelėjęs.
Atplėšusi tualeto duris moteris išvydo ant grindų sukniubusią dukterį.
Buvo 3 val. 55 min. L. Sveklienė tikino, kad gali minutės tikslumu pasakyti, kas ir kaip vyko.
„Agnyte, kaip tu čia paslydai?” – kalbino motina savo dukterį, tačiau ji neatsiliepė.
Patarė, kaip atgauti pinigus
Atvertusi Agnės galvą motina išsigando, nes vienas dukters skruostas buvo mėlynas, akys išsprogusios, pulsas – vos užčiuopiamas.
Klykdama L. Sveklienė puolė iš tualeto į oro uosto salę: „Kvieskite greitąją, mano vaikas miršta.”
Kilus triukšmui tualete pasirodė keli apsaugos darbuotojai, jie ramino klaipėdietę, kad greitoji iškviesta.
Kai kas netgi siūlė klaipėdietei kreiptis į kelionių agentūrą, kad dukters mirties atveju būtų už skrydį grąžinti pinigai.
„Bet juk duktė dar nemirė, darykite ką nors”, – moteris nutraukė neprašytas patarėjas.
Įtampa augo kiekvieną akimirką. Į tualetą užeinančios kai kurios keleivės siūlė kviesti policiją – joms atrodė, kad sąmonę praradusi jauna moteris yra girta.
Nežino gaivintojos vardo
Agnė vis dar tysojo tualete ant grindų, motina nuo jos nesitraukė, spaudydama krūtinės ląstą stengėsi ją gaivinti.
Vėliau tualete pasirodė nepažįstama moteris, ji prisipažino, kad yra slaugytoja, ir paprašė L. Sveklienės pasitraukti nuo dukters.
Nepažįstamoji energingai gaivino Agnę tol, kol atvyko greitosios pagalbos medikai. Tada ta moteris apkabino L. Sveklienę, palinkėjo stiprybės ir atsisveikino atsiprašiusi, kad vėluoja į lėktuvą.
Iki šiol klaipėdietė nežino nei tos geradarės vardo, nei kur jos ieškoti.
„Kas ta nepažįstamoji? Norėčiau jai padėkoti iš visos širdies, nes be jos pagalbos Agnės nebeturėčiau”, – vis kartojo L. Sveklienė.
Krešulį pavyko pašalinti
Į Vilniaus oro uostą atvykę greitosios pagalbos medikai atsinešė automatinį defibriliatorių, taikė dirbtinį kvėpavimą.
Laikrodis rodė 4 val. 15 min. „Ar mano duktė dar gyva?” – klausė motina medikų, bet jie neturėjo laiko kalbėti.
L. Sveklienė gimė medikų šeimoje, todėl žino, kad prasidėjus infarktui yra brangi kiekviena akimirka.
Sulaukęs 39-erių jos tėvas gydytojas Juozas Liuolia mirė nuo miokardo infarkto. L. Sveklienės seseriai, taip pat gydytojai, pakeistas širdies vožtuvas.
Dar po pusvalandžio reanimobilis iš oro uosto pasiekė Santariškių klinikas.
Kai medikams pavyko pašalinti krešulį ir atkurti širdies kraujotaką, L. Sveklienė suprato, kad jos duktė išgelbėta.
Dar po paros Agnei grįžo sąmonė, jai ypač padėjo sudėtingas gydymo metodas – hipotermija. Jis taikomas, kai gaivinimas yra sudėtingas.
Šio metodo esmė – sumažinus kūno temperatūrą vienu laipsniu lėtėja medžiagų apykaita galvos smegenyse, todėl 7–8 proc. mažėja deguonies poreikis.
Toks gydymo būdas gaivinant yra labai svarbus, jį būtina įdiegti Lietuvos gydymo įstaigose, turinčiose reanimacijos skyrius.
Būtina skubi pagalba
Kasmet staigi mirtis Lietuvoje ištinka daugiau nei 1,5 tūkstančio žmonių. Jie žūsta nepasiekę ligoninės.
Patobulinus Kritinių būklių įstatymą, šalyje būtų įmanoma išgelbėti kur kas daugiau žmonių.
2011-aisiais Lietuvoje patvirtinti gaivinimo standartai, kurie atitinka Europos rekomendacijas.
Tačiau šis teisės aktas taikomas tik gydymo įstaigoms ir medikams, o kitoms šalies institucijoms nėra privalomas.
„Susisiekimo ministerija taip pat turėtų pagalvoti, ką daryti, kad keleiviai būtų saugūs medicinos prasme, kad jiems laiku būtų teikiama kvalifikuota pagalba”, – priminė kardiologas P. Šerpytis.
Jis mano, kad Lietuvoje ne tik oro uostai, geležinkelio stotys, prekybos ir pramogų centrai, sporto arenos privalo įsigyti automatinį defibriliatorių.
Toks aparatas skirtas žmonėms, kurie neturi medicinos išsilavinimo, bet žino, kaip taikyti elektros impulsą.
„Kuo greičiau yra taikomas elektros impulsas, tuo mažiau pasitaiko komplikacijų. Viena sunkiausių komplikacijų būna tada, kai yra atkuriama širdies kraujotaka, bet lieka pažeistos galvos smegenys”, – sakė P. Šerpytis.
Kursai – be praktinės naudos
2011-aisiais Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,715 mln. keleivių, o šiemet per 11 mėnesių – 2,029 mln.
Oro uosto atstovė Sandra Šiaulienė tikino, kad sušlubavus keleivių sveikatai kviečiama greitoji medicinos pagalba.
Oro uosto darbuotojams taip pat rengiami mokymai, kaip teikti skubiąją pagalbą, šie mokymai nuolat kartojami.
Tokius kursus yra baigę 192 specialistai.
S. Šiaulienė pripažino, oro uosto darbuotojai privalo iškart kviesti greitosios pagalbos stoties medikus.
Bet ar to pakanka? Tai, kad oro uosto tualete vos nemirė Agnė, S. Šiaulienė nepavadino rimtu atveju.
Kiekviena akimirka brangi
Jei pirmąsias penkias minutes mirštančiojo niekas nepradeda gaivinti, ima žūti smegenų ląstelės, o laiku suteikus pagalbą neretai išgelbėjama gyvybė.
JAV apie 80 proc. žmonių, kuriems sustoja širdis ir nutrūksta kvėpavimas, gaivina ne medikai, o kiti žmonės.
Lietuvoje toks skaičius išgelbėtųjų kur kas mažesnis. Tikimybė, kad ištikus staigiai mirčiai šalia žmogaus stovės gydytojas, nėra didelė.
Europos Sąjungoje kasmet maždaug 2 mln. žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, apie trečdalį nukentėjusiųjų, kuriuos ištiko bėda, gaivina visuomenė.
Elektrinis impulsas atkuria širdies ritmą tada, kai kraujotaka širdyje būna nutrūkusi.
Išgelbėjo Frankfurto oro uosto medikai
Frankfurto (Vokietija) oro uoste šių metų gegužės 24-ąją klinikinė mirtis ištiko žinomą kardiologą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorių 70 metų Vilių Grabauską.
Medikas skrido į Ženevoje (Šveicarija) vykstančią 65-ąją pasaulio sveikatos asamblėją, o Frankfurte turėjo persėsti į kitą lėktuvą.
Lietuvį Frankfurto oro uosto teritorijoje pakirto infarktas, jis prarado sąmonę, o netrukus ištiko klinikinė mirtis.
V. Grabauskui pagalbą iškart suteikė šiame milžiniškame transporto mazge budėję medikai, kurie turi visą būtiną įrangą, o defibriliatoriai įrengti kas 300–400 metrų.
Vėliau profesorius buvo nuvežtas į Frankfurto Johanno Wolfgango Goethe universiteto klinikas, kur daugiau kaip savaitę praleido Intensyviosios terapijos skyriuje.
Tą pačią dieną Frankfurto oro uoste klinikinė mirtis buvo ištikusi dar tris žmones, tačiau gyvas liko tik V. Grabauskas.
Kauno politikų užmojis žlugo
Kauno savivaldybė buvo pasišovusi pirmoji šalyje viešosiose miesto vietose įrengti penkis defibriliatorius, tačiau sumanymas žlugo ir neaišku, ar politikai vėl palaimins šią idėją.
Žmogaus gyvybę gelbėjantys prietaisai turėjo atsirasti Rotušės aikštėje, pagrindiniame savivaldybės pastate Laisvės alėjoje, autobusų stotyje, taip pat prekybos centruose „Akropolis” ir „Mega”.
Miesto valdžia paskelbė viešą konkursą nelaimingų atsitikimų, traumų ir netikėtos mirtis prevencijai vykdyti, o iš visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos buvo skirta 140 tūkst. litų.
„Konkurso laimėtojas turėjo įrengti defibriliatorius, taip pat rengti mokymus, kaip jais naudotis”, – aiškino savivaldybės gydytojo tarnybos vyriausioji specialistė Daiva Kuzminienė.
Tačiau savivaldybės paskelbtas konkursas žlugo – nesulaukta nė vienos paraiškos. Manoma, kad galimus dalyvius atbaidė nepalankios konkurso sąlygos.
Projekto finansavimas buvo numatytas 2012-ųjų savivaldybės biudžete. Norint jį įtraukti į kitų metų biudžetą reikia naujo Kauno tarybos sprendimo.
„Jeigu tarybos nariai nepakeitė nuomonės ir mano, kad defibriliatoriai reikalingi, skelbsime naują konkursą pirkti paslaugą”, – kalbėjo D. Kuzminienė.
