„Socialdemokratai ir „darbiečiai“ yra pasmerkti būti kartu. Nes jei jie ne kartu – netenka valdžios. O tik valdžioje įgyjami realūs postai, priimami realūs sprendimai - būnant opozicijoje gali tik šnekėti“, - lrytas.lt sakė politologas Vytautas Dumbliauskas. Jis prognozuoja, kad partija kartu išliks bent iki 2014-ųjų prezidento rinkimų.
„Kiti metai Vyriausybei bus pakankamai saugūs. Ekonomikos perspektyvos Lietuvai teigiamos, situacija nebeturėtų blogėti. Politinių įvykių laukas irgi ramus, nėra jokių svarbių rinkimų“, - prielaidas ramybei akcentuoja politologas Algis Krupavičius.
Žlugimo kitais metais nesitiki ir politologas Tomas Janeliūnas.
Jis lenkia pirštus: pirmą metų pusmetį bus naujosios Vyriausybės „apšilimas“, net klaidų atveju šios Vyriausybės nebus skubama žlugdyti. O antrą pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, tad bet kuriuo atveju bus siekiama jį užbaigti stabiliai. „Manyčiau, kad iki 2013 metų pabaigos Vyriausybė tikrai turės ištempti. Po to visko gali būti“, - daro išvadą T. Janeliūnas.
Drąsiausiai ir optimistiškiausiai apie Vyriausybę kalba politologas Lauras Bielinis.
„Koalicija turėtų išlikti iki pabaigos, iki Seimo rinkimų, jei neįvyks kažkokių forsmažorinių dalykų“, - drąsiai rėžia jis.
Pavojus kiltų tik tokiu atveju, jei į šalį sugrįžtų krizė. „Vyriausybės ateičiai gresiančiu force majeure gali tapti krizės įsibėgėjimas Europoje ir jos poveikis Lietuvai. Tai gali sukelti konfliktus“, - numato politologas.
Susibūrė išsyk po rinkimų
Naująją valdančiąją koaliciją subūrė ir Vyriausybę sudarė socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
Išsyk po Seimo rinkimų tapo akivaizdu, kad, norint suburti stabilią koaliciją, joje turi būti bent dvi iš trijų daugiausia vietų Seime iškovojusių partijų. Tai – socialdemokratai, konservatoriai ir „darbiečiai“.
Išsyk po rinkimų socialdemokratai ir „darbiečiai“ paskelbė, kad bus kartu. Į partnerius jie pakvietė „tvarkiečius“, vėliau prisijungė ir LLRA.
Nori valdžios – nesiūbuok valties
Greito žlugimo nesitiki niekas. Visi įsitikinę - tik pajutę valdžios skonį politikai jos iš rankų nepaleis.
„Socialdemokratai yra pasiilgę valdžios, „tvarkiečiai“ niekada nebuvo valdžioje, LLRA irgi pirmą kartą gavo ministro postą. O „darbiečiai“ apskritai yra verslo partija, į valdžią eina verslo sukti“, - prielaidas Vyriausybei išlikti vardija V. Dumbliauskas.
„Manau, valdžios troškimas koalicijoje yra stipresnis už socialdemokratų ir „darbiečių“ pasibaksnojimus“, - įsitikinęs jis.
Politologai vienbalsiai įsitikinę: negali būti, kad koalicijos partneriai patys, niekieno nepastūmėti, susipyktų ir išsiskirstytų.
Nė vienas viešas koalicijos partnerių konfliktas nesutrukdė jiems sėkmingai darbuotis, pabrėžia L. Bielinis,
Nuo lapkričio vidurio, kai pradėjo dirbti naujas parlamentas, socialdemokratai ir „darbiečiai“ nuolat viešai skaldo antausius vieni kitiems.
„Darbiečiai“, nesuderinę su socialdemokratais, Vytautą Gapšį paskyrė Seimo pirmuoju vicepirmininku. Vėliau ilgai siūlė netinkamus kandidatus į ministrus. O socialdemokratai, neįsiklausę į V. Uspaskicho prašymus, iš jo ir jo bendražygių atėmė teisinę neliečiamybę.
„Visos tos regėtos įtampos buvo labai trumpalaikės. Tiesa sakant, kol kas šie konfliktai yra tik paviršiuje“, - pabrėžia L. Bielinis.
„Įvykiai atrodo ryškiai, bet jie nedarė esminio poveikio nei koalicijos sprendimams, nei jos funkcionavimui“, - argumentuoja jis.
Optimizmo dėl koalicijos ateities suteikia ir tai, kad panaikinę V. Uspaskicho neliečiamybę socialdemokratai parodė turį stuburą, sako T. Janeliūnas.
„Manau, visa socialdemokratų partija bendraudama su „darbiečiais“ galės jaustis stipriau. Taigi ir V. Uspaskicho autoriteto svoris bus mažesnis, jo gąsdinimai bus mažiau veiksmingi. Balsavimas rodo, kad A. Butkevičius turi tam tikrą autoritetą“, - mano T. Janeliūnas.
Ardys arba rinkimai, arba kalėjimas
Vyriausybei iširti V. Dumbliauskas kol kas mato dvi galimybes: 2014-ųjų prezidento rinkimus, po kurių ministrams teks dar kartą pereiti išrinktojo prezidento filtrą. Taip pat galutinį sprendimą Darbo partijos byloje.
„Jei V. Uspaskichas bus pasodintas į kalėjimą, tai prasidės Darbo partijos frakcijos pabaiga. Jos nariai rimtai galvos, ar nepereiti pas socialdemokratus.
Kita vertus, jei V. Uspaskichą išteisins – jis gali pasijusti „ereliu“, pradėti „šakotis“, žaisti neprognozuojamus žaidimus“, - mano V. Dumbliauskus.
Galutinio taško Darbo partijos byloje su susidomėjimu laukia ir T. Janeliūnas.
„Jei po visų apeliacijų V. Uspaskichas bus nuteistas, nueis nuo politikos scenos, tai pasekmės gali būti ryškios. Darbo partijai tai gali virsti pretekstu peržiūrėti lyderio problemą, keisti santykius su koalicija. O socialdemokratams tai gali būti pretekstas bandyti Darbo partiją skaidyti, privilioti jos narius“, - mano T. Janeliūnas.
Bylos baigtį kaip lūžio tašką akcentuoja ir A. Krupavičius.
„Jei teismai netikėtai greitai priims visus sprendimus ir Darbo partijos lyderiams kils reali įkalinimo bausmė, tada Darbo partijos žingsniai gali būti radikalūs. Ji gali trauktis iš koalicijos ir griauti Vyriausybę.
Bet labiau tikėtina, kad byla bus ilgas procesas, su daug etapų. Ir tiesioginės grėsmės šiai Vyriausybei nekils“, - numatė politologas.
