Vilniaus miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus darbuotoja 35 metų L. Visockienė juokavo, kad dabar kolegės jai pavydi: „Jos man sako, kad turiu ne tris, o keturis vaikus – tris savo sūnus ir dar vieną merginą, kurią gelbėjau nuo mirties.”
Ta išgelbėtoji – 28 metų klaipėdietė Agnė Sveklaitė.
Kaip rašė „Lietuvos rytas”, susiruošusi pailsėti Tenerifėje ji per plauką liko gyva – Vilniaus oro uoste ją užklupo infarktas.
L. Visockienė buvo pirmoji, pradėjusi oro uosto tualete gaivinti klinikinės mirties ištiktą Agnę. A. Sveklaitės motina Laima Sveklienė stebuklu vadina tai, kad jos dukteriai pavyko atsigauti: „Kas ta nepažįstamoji? Norėčiau jai padėkoti iš visos širdies, nes be jos pagalbos Agnės nebeturėčiau.”
Nors oro uoste įrengtas kabinetas, kur teikiama skubioji pagalba, yra automatinis defibriliatorius, nėra įgudusių apsaugos darbuotojų, nebijančių prisiliesti prie mirštančiojo.
– Daugelis žmonių sutrinka nelaimės akivaizdoje, o tų, kurie puola gelbėti, nėra daug. Kaip manote, kodėl taip yra? – „Lietuvos rytas” paklausė L. Visockienės.
– Patekęs į ekstremalią situaciją kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja. Tai priklauso nuo jo charakterio. Mano toks būdas – iš pradžių imuosi veiklos, o vėliau galvoju, ar viską darau gerai.
Nuo vaikystės svajojau būti medikė. Esu baigusi Vilniaus medicinos kolegiją, turiu bendrosios slaugytojos diplomą, bet iš mediko atlyginimo mano šeima neišsiverstų. Todėl dar baigiau verslo vadybą Vilniaus Gedimino technikos universitete.
– Iki šiol turite slaugytojos licenciją. Kodėl ją vis pratęsiate?
– Man patinka mediko darbas. Stengiuosi neprarasti slaugytojos patirties, todėl lankau įvairius kursus. Mane liūdina situacija Lietuvoje, kai žmonės negali dirbti to, ką jie nori dirbti, negali tapti tuo, kam jaučia pašaukimą.
– Kai užėjote į oro uosto tualetą, buvo likę nedaug laiko iki lėktuvo skrydžio į Maskvą, kur vykote tarnybiniais reikalais. Ar nesijaudinote, kad lėktuvas gali išskristi be jūsų?
– Prieš skrydį mažai miegojau – apie 3 valandą nakties išvykau iš namų į oro uostą. Čia atvykusi pagalvojau, kad reikėtų akis paryškinti tušu, užėjau į tualetą ir pamačiau ant grindų gulinčią jauną moterį.
Vaizdas buvo baisus, reikėjo ką nors daryti. Susikaupiau, ėmiau prisiminti, ko mokė Medicinos kolegijoje.
Gaivinau tol, kol atvyko greitosios pagalbos medikai.
Negaliu pasakyti, kiek laiko tai truko, kiek kartų spaudžiau jaunai moteriai krūtinę, kiek kartų pūčiau oro į kvėpavimo takus. O mintyse vis kartojau: „Prašau, nemirk, gyvenk, gyvenk.”
O vakar pagalvojau, kad gaivinant galėjo ir blogai baigtis. Juk aš kasdien negaivinu žmonių, mano patirtis nėra didelė. Net patyręs medikas gali kurį laiką būti puikus profesionalas, bet vienas kartas gali baigtis mirtimi.
– Ar mokote savo artimuosius, kaip teikti skubiąją pagalbą?
– Mano trys sūnūs yra moksleiviai: Justinui – šešiolika, Viliui – penkiolika, o Karoliui – dešimt metų.
Manau, moksleiviai turi žinoti, ką daryti, jei žmogus užspringo ar ėmė skęsti. Kadangi šiek tiek šią sritį išmanau, stengiuosi perduoti žinias savo sūnums.
– Ar gyvenime jums teko dar ką nors gaivinti?
– Esu suteikusi pirmąją pagalbą mergaitei, kurią Vilniuje mano akyse partrenkė automobilis.
Ji bėgo per gatvę, nuo smūgio mergaitei buvo galvos smegenų sukrėtimas.
– Ar gaivinant gali pablogėti nukentėjusiojo būklė?
– Blogiausia būna tada, kai šalia esantys žmonės nieko nedaro, laukia atvykstančių greitosios pagalbos medikų.
Vieni bijo prisiliesti prie mirštančiojo, nes mano, kad gali užsikrėsti, o kiti nežino, ką daryti.
Kiekviena įstaiga negali turėti po mediką, kuris budėtų kiaurą parą. Svarbu, kad žmonės mokėtų vieni kitiems padėti, kol atvyks iškviesti greitosios pagalbos medikai.
Kita vertus, gaivinant reikia fizinės jėgos. Kad širdis vėl pradėtų susitraukinėti, būtinas stiprus smūgis. 30 kartų reikia paspausti krūtinę ir 2 kartus įpūsti oro į kvėpavimo takus.
Spaudant ištiestomis rankomis nukentėjusiojo krūtinę, krūtinės ląsta turi nusileisti 3–5 centimetrus. Nuo spaudimo gali lūžti šonkauliai, bet tai nėra sunki komplikacija.
– Ką reikėtų daryti, jei žmogus jaučia artėjantį širdies priepuolį?
– Jei žmogus, tarkim, vairuodamas jaučia, kad kažkas yra blogai, pavyzdžiui, smarkiai maudžia krūtinę, jis turi pradėti labai stipriai kosėti.
Taip turi elgtis bijodamas, kad gali nualpti.
