Rugsėjis
Rugsėjo 1 d. Marijampolės pataisos namuose kilo riaušės
Vadinamųjų „verchų“ patyčių ir smurto neapsikentę kaliniai užpuolė savo skriaudėjus. Tą šeštadienį sukilo visi antrojo lokalinio sektoriaus gyventojai. Įtūžę kaliniai išlaužė vartus į klubo kiemą, kuriame tuo metu buvo nuteistųjų „grietinėlė“. Pirmasis susirėmimas truko vos dešimt minučių. Tačiau vakare konfliktas pasikartojo. Riaušės buvo numalšintos tik vidurnaktį. Per įvykį buvo sužeista 10 nuteistųjų.
Rugsėjo 5 d. KT nusprendė, kad R. Paksas negalės dalyvauti Seimo rinkimuose
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas negalės dalyvauti Seimo rinkimuose. Taip tądien nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). Paaiškėjo, kad įstatymas, suteikęs nušalintam prezidentui teisę kandidatuoti į Seimą, prieštarauja Konstitucijai. Be savo vėliavnešio į mūšį pakilus partija „Tvarka ir teisingumas“ parlamento rinkimuose gavo 11 mandatų.
Rugsėjo 20 d. Kino teatruose pradėtas rodyti filmas „Kita svajonių komanda“
Mariaus Markevičiaus režisuota juosta „Kita svajonių komanda“ tapo sėkmingiausiai kino teatruose startavusiu dokumentiniu filmu per Lietuvos nepriklausomybės metus. Filme pasakojama apie kelią, kurį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė nuėjo iki pirmojo olimpinio medalio 1992 metais Barselonoje. Kritikai ir žiūrovai pabrėžė, kad svarbiausia šiame filme - didžiavimasis savo šalimi, kuri sugebėjo išsivaduoti iš geležinių Sovietų Sąjungos gniaužtų.
Rugsėjo 21 d. Maestro V. Noreika atsisveikino su didžiąja scena
Tūkstančiai tenoro Virgilijaus Noreikos gerbėjų plojo atsistoją, kai Vilniaus „Siemens“ arenoje maestro savo talento gerbėjams ištarė: „Ačiū už meilę“. Prieš pat savo 77-ąjį gimtadienį V. Noreika nusprendė atsisveikinti su didžiąja scena. Jo kūrybinė karjera truko 55 metus. Padedamas bičiulių V. Noreika surengė pavyzdžio Lietuvoje neturintį benefisą - koncertinę kelionę per 6 didžiąsias šalies arenas.
Rugsėjo 21 d. Seimo narys V. Adriukaitis pateko į avariją
Vėlyvą vakarą kelyje Panevėžys - Vilnius parlamentaro Vytenio Povilo Andriukaičio vairuojama „Škoda Oktavia“ susidūrė su į kelią iššokusiu briedžiu. Smūgis buvo toks galingas, kad Seimo nario automobilis tris kartus vertėsi ir atsidūrė griovyje. Dėl avarijoje patirtų traumų politikas turėjo nešioti kaklo įtvarą. Jį nusiėmė tik lapkričio mėnesį, prisiekdamas naujai išrinktame Seime. Formuojant 16-ąją Vyriausybę V. Andriukaičiui buvo patikėtas sveikatos apsaugos ministro postas.
Spalis
Spalio 1 d. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriu tapo J. Kazlauskas
„Man didelė garbė ir pripažinimas treniruoti Lietuvos rinktinę“, - po 11 metų pertraukos tapęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategu sakė Jonas Kazlauskas. 57 metų treneris pasirašė ketverių metų sutartį iki Rio de Žaneiro vasaros olimpinių žaidynių. Jo asistentais tapo Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris Darius Maskoliūnas, Kazanės „Uniks“ trenerio asistentas Gintaras Krapikas, Maskvos CSKA skautas Benas Matkevičius, o fizinio parengimo treneriu bus Sigitas Kavaliauskas.
Spalio 6 d. Vilniuje parodytas R. Castellucci spektaklis
Jūras išgyvenimų sugėrusios Nacionalinio dramos teatro sienos tądien iš visų pusių buvo plakamos emocijų. Traškančiose teatro salėse kunkuliavo Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“, o tuo pačiu metu lietuvišką žvarbą sklaidė dešimtys protestuotojų. Audringas diskusijas apie žodžio laisvę ir tikėjimo vietą visuomenėje sukėlė spektaklio epizodas, kuriame Jėzaus Kristaus atvaizdas apmėtomas dirbtinėmis išmatomis. Apie tai diskutavo ne tik šalies intelektualai, dvasininkų elitas, bet ir Seimo nariai.
Spalio 12 d. Šaulė D. Gudzinevičiūtė tapo LTOK prezidente
Olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento poste pakeitė nuo 1988 metų olimpinį judėjimą valdžiusį Artūrą Poviliūną. Slaptame balsavime šaulei svarbias pareigas patikėjo 57 LTOK generalinės asamblėjos delegatų iš šimto. „Dar nesijaučiu prezidente, tačiau jausmas - labai geras“, - iš karto po rinkimų sakė D. Gudzinevičiūtė, kuri kovoje dėl LTOK vadovo posto įveikė kitą olimpinį čempioną Virgilijų Alekną.
Spalio 14 ir 28 d. Lietuvoje vyko Seimo rinkimai
Kairieji grįžo į valdžią Lietuvos parlamente. Dar prieš rinkimus rankomis sukirtę socialdemokratai, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ politikai sugebėjo sudaryti valdančiąją koaliciją. Vėliau prie jų prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai. Šie Seimo rinkimai išsiskyrė dideliu visuomenės pasipriešinimu balsų pirkimui ir kitiems pažeidimams. Politikos apžvalgininkus nustebino geras konservatorių pasirodymas – buvę valdantieji gavo 33 mandatus ir yra antra pagal dydį frakcija.
Spalio 19 d. Paviešintas garso įrašas, kuriame I. Degutienė kritikuoja D. Grybauskaitę
Prezidentūroje dvelkia autoritarizmu, Seimo nariai yra šantažuojami, o aukšti valstybės pareigūnai – sekami. Apie tokias problemas prabilo ne prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikai, bet sąjungininkė, viena iš konservatorių lyderių Irena Degutienė. Visuomenininkais save vadinantys veikėjai paviešino pokalbio su Seimo pirmininke garso įrašą. Atsakomybę už įrašo paviešinimą prisiėmė portalo ekspertai.eu koordinatorius Audrius Nakas.
Spalio 26 d. KT nusprendė, Seimo rinkimų rezultatai dviejose rinkiminėse apygardose panaikinti teisėtai
Vyriausioji rinkiminė komisija panaikino Seimo rinkimų rezultatus Zarasų-Visagino vienmandatėje rinkiminėje apygardoje. Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, kad toks sprendimas nepažeidė įstatymų. Parlamento rinkimų rezultatai buvo panaikinti dėl šiurkščių pažeidimų, kurie turėjo lemiamos įtakos.
Spalio 29 d. Lietuvoje prasidėjo skaitmeninės televizijos era
Lietuvoje išjungti analoginės antžeminės televizijos siųstuvai sumaišties nesukėlė, nes dauguma gyventojų buvo pasirengę šiai permainai. Didžiausias vartotojų rūpestis buvo ne „sniegas“ televizorių ekranuose, bet mėgstamų kanalų paieška. Valstybės biudžete buvo numatyta 10 milijonų litų suma, skirta kompensacijoms socialiai remtiniems asmenims už įsigytą skaitmeninės televizijos įrangą. Tačiau buvo panaudota tik labai maža šios sumos dalis.
Lapkritis
Lapkričio 6 d. Į Lietuvos ambasadą Minske paleisti vadinamieji „Molotovo kokteiliai“
Į Lietuvos ambasados Minske teritoriją, apie 22 val. 45 min., buvo įmesti du vadinamieji „Molotovo kokteiliai” – buteliai su padegamuoju skysčiu. Jie užsidegė, bet Lietuvos policininkams pavyko ugnį užgesinti. Ambasados darbuotojai nedelsdami kreipėsi į Baltarusijos generalinę prokuratūrą. Minsko teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tačiau Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka tik pasišaipė: „Lietuva klykė: „Tai politiniai kaliniai!“, o kai jiems įmetė butelių - tai terorizmas“.
Lapkričio 22 d. TV3 neparodė R. Janutienės laidos apie D. Grybauskaitę
„Tai ką jūs netrukus išgirsite, iš tiesų buvo bandoma paviešinti ne vieną kartą. Tačiau laidos nepasiekdavo eterio, straipsniai - laikraščių puslapių“, - taip televizijos laidą „Paskutinės instancija“, kurioje pasakojama apie prezidentės Dalios Grybauskaitės biografiją, pradėjo žurnalistė Rūta Janutienė. Tačiau D. Grybauskaitės gyvenimo istorija taip ir nepasiekė visuomenės akių ir ausų. TV3 nusprendė nerodyti laidos. Po šio incidento televizija nusprendė nutraukti sutartį su laidos kūrėjais. Neparodyta laida visgi išvydo dienos šviesą – buvo publikuota portale lrytas.lt.
Lapkričio 26 d. Mirė Seimo narys J. Veselka
Žinių radijo studijoje, likus kelioms akimirkoms iki tiesioginės laidos, mirė vienas iš labiausiai patyrusių Seimo narių Julius Veselka. 69 metų politikas garsėjo, kaip geras ekonomistas ir aštrialiežuvis. Politikoje J. Veselka dirbo nuo 1992-ųjų, kai buvo pirmą kartą išrinktas į Seimą kaip Lietuvos demokratinės darbo partijos kandidatas. Nuo 1992-ųjų gruodžio iki 1994-ųjų kovo dirbo ekonomikos ministru Bronislovo Lubio, o vėliau Adolfo Šleževičiaus vyriausybėse.
Lapkričio 27 d. Prezidentė pradėjo susitikimus su būsimais ministrais
Kandidatas į susisiekimo ministro postą, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite buvo nepatenkintas. Jo ir šalies vadovės pokalbis truko mažiau nei 10 minučių. Be to, D. Grybauskaitė įsigeidė patikrinti būsimojo ministro anglų kalbos žinias. Panašiai klostėsi ir kiti, daug žiniasklaidos dėmesio sulaukę, prezidentės susitikimai su būsimais Vyriausybės nariais. Bene ilgiausiai su šalies vadove bendravusi Darbo partijos politikė Loreta Graužinienė vėliau teigė, kad susitikimai su Ministrų kabineto nariais buvo žeminantys.
Lapkričio 29 d. Sudegė restoranas „Bajorkiemis“
Vidurnaktį, Kaišiadorių rajone, užsidegė didelis restoranas „Bajorkiemis“. Gaisrą pastebėjo pro pastatą greitkeliu važiuojantys vairuotojai. Žmonės apie įvykį pranešė ugniagesiams gelbėtojams. Anot liudininkų, ugnis pagrindinį komplekso pastatą prarijo labai staigiai. Apylinkių gyventojai sakė pamanę, kad dega bažnyčia, mat buvo prisiklausę apie nesenus pakaunės bažnyčių gaisrus. Vėliau ekspertai priėjo prie išvados, kad restoranas buvo padegtas.
Lapkričio 30 d. Pedofilija kaltintas A. Ūsas po mirties buvo išteisintas
Garliavos pedofilijos istorija galutinai subliuško. Praėjus ketveriems metams ir vienai dienai po to, kai Drąsius Kedys apkaltino kaunietį verslininką Andrių Ūsą tvirkinus jo dukrą, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė: pedofilijos nebuvo – byloje nesurinkta jokių duomenų, kad A. Ūsas būtų tvirkinęs mažametę. Teismo teigimu, vienintelė vaiko įgyta seksualinė patirtis yra įgyta D. Kedžio namuose, kai įkyriai ir nekvalifikuotai mergaitę klausinėjo ir filmavo. Nenustatyta, kad A. Ūsas būtų tvirkinęs mergaitę.
Gruodis
Gruodžio 5 d. Pareigūnai sulaikė 29 korupcija įtariamus muitininkus
Korupcijos skandalas sukrėtė Muitinės departamentą. Sulaikytos bemaž trys dešimtys piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu įtariamų Medininkų kelio posto pareigūnų. Pareigūnai įtariami ėmę kyšius iš krovininių automobilių vairuotojų, kertančių sieną su Baltarusija. Tai bene didžiausia korupcinio pobūdžio byla Lietuvos muitinės istorijoje. Įtariamųjų sulaikymas buvo iš anksto kruopščiai suplanuotas po ilgo muitinės ir prokuratūros darbo. Tyrimas truko 4 mėnesius. Dalis pareigūnų šįryt įkliuvo darbe Medininkuose, kiti įtariamieji sulaikyti namie.
Gruodžio 12 – 16 d. Plaukikė R. Meilutytė triumfavo pasaulio plaukimo čempionate
Rūta Meilutytė ir vėl pradžiugino Lietuvą. Ji padarė viską, ką galėjo padaryti pasaulio plaukimo čempionate. 15 metų plaukikė iškovojo tris medalius. Ji triumfavo 50 m ir 100 m krūtine varžybose bei užėmė antrąją vietą 100 m kompleksinio plaukimo rungtyje. R. Meilutytė buvo pripažinta Lietuvos metų sportininke.
Gruodžio 13 d. Apribota Nacionalinės kredito unijos veikla
Dėl rizikingos veiklos ir įstatymų pažeidimų Lietuvos banko valdyba apribojo Nacionalinės kredito unijos veiklą. Iki kitų metų vasario kredito unija nebegalės grąžinti indėlių ir teikti kitų finansinių paslaugų. Tyrimą pradėjo ir prokurorai. Teisėsaugininkai teigė, kad į kredito unijų veiklą kišasi ir įžūlūs aferistai. Vėliau paaiškėjo, kad reikalų su Nacionaline kredito unija turėjo ir Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskichas.
Gruodžio 20 d. Seimas panaikino nusikaltimais įtariamų Darbo partijos narių teisinę neliečiamybę
Seimas parodė tvirtą stuburą ir ketvirtadienį panaikino nusikaltimais įtariamų Darbo partijos narių teisinę neliečiamybę. Jaunieji politikai Vitalija Vonžutaitė ir Vytautas Gapšys nesugebėjo įtikinti Seimo narių nei ašaromis, nei emocingais pasisakymais. Viktoras Uspaskichas tribūnoje demonstravo artistinius sugebėjimus, bandė parodyti oratoriaus talentą, tačiau tai jam nepadėjo. Už tuos sprendimus balsavo absoliuti Seimo narių dauguma. Tarp jų ir ideologiniai oponentai – konservatoriai ir socialdemokratai. Politikos apžvalgininkai neabejoja, kad už tai parlamento valdantieji 2013 metais sulauks Darbo partijos keršto.
Gruodžio 20 d. Rastas „Vikondos“ generalinio direktoriaus sūnaus L. Grikšo lavonas
Po ilgų paieškų pareigūnai rado 18 metų panevėžiečio gimnazisto Luko Grikšo palaikus. Buvo tikimasi, kad mįslingai dingęs „Vikondos“ generalinio direktoriaus sūnus vis dar bus surastas gyvas. L. Grikšo kūnas buvo aptiktas Nevėžio upėje, netoli Panevėžio miškų urėdijos. Jį ištraukė narai, iškirtę upėje eketę. Įvykį vis dar tiria teisėsaugininkai.
Gruodžio 22 d. Atlikėjas A. Pojavis netikėtai laimėjo nacionalinę „Eurovizijos“ atranką
Po kelis mėnesius trukusių bemiegių naktų ir alinančių repeticijų, LRT televizijoje pagaliau paaiškėjo, kas atstovaus Lietuvai pavasarį Švedijoje vyksiančiame „Eurovizijos“ konkurse. Didžiausio Europos dainų konkurso sceną bandys užkariauti tiek komisijos, tiek televizijos žiūrovų simpatijų ir gausaus palaikymo sulaukęs atlikėjas Andrius Pojavis su daina „Something“.
